Tag: Avižieniai

  • Jonavoje – seniūnijų sporto finalas: 9 tūkst. dalyvių ir netikėtas Vilniaus r. rezultatas

    Jonavoje – seniūnijų sporto finalas: 9 tūkst. dalyvių ir netikėtas Vilniaus r. rezultatas

    Rugsėjo 12 dieną Jonavos sporto arenoje ir miesto centriniame stadione surengtas 2026 metų XVI Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finalas. Į varžybas atvyko stipriausios seniūnijų komandos iš 45 šalies savivaldybių, o renginys tapo vienu didžiausių mėgėjų sporto susibūrimų Lietuvoje.

    Šių metų žaidynės vyko trimis etapais: nuo vietos varžybų seniūnijose iki savivaldybių ir zoninių atrankų. Organizatorių duomenimis, pirmajame etape dalyvavo beveik 9 tūkst. sporto entuziastų, o į finalą pateko tik geriausiai atrankose pasirodžiusios komandos.

    Vilniaus rajono startai ir kova dėl vietų

    Vilniaus rajonui finaliniame etape atstovavo šaškių, šachmatų, smiginio, futbolo, moterų ir vyrų tinklinio, krepšinio bei virvės traukimo komandos. Daugiausia dėmesio sulaukė komandinės rungtys, kuriose dažnai lemia ne vienas lyderis, o stabilus visos komandos žaidimas.

    Vilniaus rajono ekipoms sėkmingiausiai susiklostė futbolo ir moterų tinklinio varžybos. Rudaminos seniūnijai atstovavę futbolininkai užėmė 4-ąją vietą, o Avižienių seniūnijos moterų tinklinio komanda šįkart liko 9-oje pozicijoje ir čempionių titulo neapgynė.

    Bendra įskaita ir organizavimas

    Bendroje įskaitoje Vilniaus rajono savivaldybė tarp 48 Lietuvos rajonų savivaldybių užėmė 14-ąją vietą. Toks rezultatas atspindi ne tik finalo dienos pasirodymą, bet ir viso sezono kelią per atrankas, kur svarbūs dalyvių skaičius bei kompleksiškas pasirengimas skirtingoms sporto šakoms.

    Žaidynes organizuoja Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, bendradarbiaudama su šalies miestų ir rajonų savivaldybėmis. Renginys iš dalies finansuojamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, o finalo etapas Jonavoje tradiciškai tampa proga seniūnijoms pasitikrinti jėgas nacionaliniu mastu.

  • Avižieniuose renkasi seniūnaičiai: bus sprendžiama dėl lėšų ir 2026 metų planų

    Avižieniuose renkasi seniūnaičiai: bus sprendžiama dėl lėšų ir 2026 metų planų

    Kada ir kur vyks sueiga

    Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, rugsėjo 17 dieną 17.30 valandą vyks seniūnaičių sueiga. Susitikimas planuojamas Avižienių seniūnijos administracijos patalpose Sudervės gatvėje 9, Avižieniuose.

    Seniūnaičių sueigos yra viena pagrindinių formų, kai gyventojams atstovaujantys seniūnaičiai aptaria vietos klausimus su seniūnijos administracija. Tokiuose susitikimuose dažniausiai derinami bendruomenės prioritetai ir sprendžiami organizaciniai klausimai.

    Kas bus sprendžiama

    Pirmasis darbotvarkės klausimas numato seniūnaičių sueigos pirmininko rinkimus. Pirmininkas paprastai koordinuoja sueigos darbą, padeda formuoti posėdžių darbotvarkę ir užtikrina sklandų sprendimų priėmimą.

    Taip pat planuojama svarstyti, kaip bus panaudotos 2026 metais trečiajam ketvirčiui seniūnaičių veiklai skirtos lėšos. Praktikoje tokios lėšos dažniausiai siejamos su bendruomenės iniciatyvomis, informavimo priemonėmis, gyventojų įtrauktimi ir smulkiais vietos poreikiais.

    Bendruomenės renginiai ir kiti klausimai

    Susitikime numatytas ir planuojamų švenčių aptarimas. Bendruomenės renginiai dažnai tampa proga ne tik telkti gyventojus, bet ir praktiškai įsivertinti, kokių viešųjų erdvių, paslaugų ar infrastruktūros sprendimų labiausiai trūksta.

    Darbotvarkę užbaigs kiti klausimai, kuriuose paprastai keliamos aktualijos, susijusios su kasdieniais seniūnijos gyventojų poreikiais. Gyventojams, norintiems perduoti pastabas ar siūlymus, įprastai rekomenduojama kreiptis į savo seniūnaitį, kad klausimai būtų pristatyti sueigoje.

  • Vilniaus rajone – dideli pokyčiai: atidarytos naujos erdvės, dar keli objektai jau finiše

    Vilniaus rajone – dideli pokyčiai: atidarytos naujos erdvės, dar keli objektai jau finiše

    Pastarieji mėnesiai Vilniaus rajone pažymėti ryškiais infrastruktūros pokyčiais: duris atvėrė naujos ar atnaujintos kultūros, švietimo ir socialinių paslaugų erdvės, o dalis projektų artėja prie pabaigos. Savivaldybė pabrėžia, kad prioritetas teikiamas objektams, kurie tiesiogiai gerina kasdienį gyventojų gyvenimą ir paslaugų prieinamumą.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič akcentuoja, kad svarbiausia ne pastatų skaičius, o reali nauda bendruomenėms: geresnės mokymosi sąlygos vaikams, daugiau vietų laisvalaikiui šeimoms ir patogesnės paslaugos žmonėms, kuriems reikalinga pagalba.

    „Svarbu ne tai, kiek pastatų pastatome, o tai, kokią naudą jie sukuria žmonėms“, – sakė Robert Duchnevič.

    Naujos kultūros ir laisvalaikio erdvės

    Pagiriuose duris atvėrė naujasis Pagirių kultūros centras, kuriame įrengta apie 300 vietų koncertų salė, repeticijų ir edukacinės erdvės, parodoms pritaikyta fojė, taip pat atlikėjams skirti grimo kambariai. Pastate įdiegta moderni garso ir apšvietimo įranga, todėl numatoma, kad čia vyks ne tik mėgėjų kolektyvų, bet ir profesionalūs renginiai.

    Centras pritaikytas ir kasdienėms veikloms: edukacijoms, būreliams, bendruomenės iniciatyvoms. Savivaldybės duomenimis, projekto vertė siekė apie 5,7 mln. eurų, o šalia sutvarkyta aplinka ir įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

    Tuo pat metu Pagiriuose atnaujintas ir parkas, kuriame įrengtos vaikų žaidimų bei sporto aikštelės, lauko treniruokliai, šunų treniruočių erdvė, skaitymo zona ir amfiteatras renginiams. Taip pat atsirado rogučių trasa ir kitos poilsio vietos, o investicijos, nurodoma, siekė apie 2,2 mln. eurų.

    Daugiau paslaugų žmonėms su negalia

    Didžiojoje Riešėje pradėjo veikti naujas Paberžės socialinės globos namų Dienos užimtumo centras ir socialinės dirbtuvės, skirtos žmonėms, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią. Apie 212 kvadratinių metrų patalpose sudarytos sąlygos 32 asmenims gauti priežiūrą, užimtumą ir socialinę pagalbą.

    Centre vykdomos darbinės ir terapinės veiklos, orientuotos į kasdienius įgūdžius ir įtrauktį: auginamos vaistažolės ir prieskoninės žolelės, jos džiovinamos bei pakuojamos, taip pat gaminami suvenyrai, pinamos verbos, komponuojamos puokštės. Tokios socialinės dirbtuvės laikomos viena svarbiausių priemonių didinant žmonių savarankiškumą ir mažinant socialinę atskirtį.

    Švietimas: naujos erdvės ir modernizacija

    Nemenčinės meno mokykla mokslo metus pradėjo naujose, gerokai didesnėse patalpose, įkurtose Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos priestate. Pastate įrengtos modernios klasės ir bendruomenei skirtos erdvės, o abiem įstaigoms numatyta 360 vietų koncertų salė.

    Skelbiama, kad investicijos į projektą siekė apie 9 mln. eurų, o erdvių plėtra leido mokyklai ženkliai padidinti ugdymo apimtis. Savivaldybės vertinimu, tai sudaro prielaidas priimti daugiau mokinių ir užtikrinti, kad meninis ugdymas būtų arčiau šeimų, gyvenančių Nemenčinėje ir aplinkinėse vietovėse.

    Keturiasdešimt Totorių kaime esantis Pagirių gimnazijos pagrindinio ugdymo skyrius taip pat pradėjo mokslo metus atsinaujinęs: sutvarkytas pastato fasadas, atnaujintos vidaus erdvės, modernizuotos inžinerinės sistemos ir sutvarkyta aplinka. Atnaujinimas apėmė sienų ir stogo apšiltinimą, langų bei durų keitimą, šildymo, vandentiekio, nuotekų ir elektros sistemų modernizavimą.

    Tokios investicijos, anot specialistų, ilgainiui mažina pastatų išlaikymo kaštus ir gerina mikroklimatą klasėse, o tai tiesiogiai siejama su mokinių savijauta bei mokymosi kokybe. Pastaraisiais metais vis daugiau savivaldybių Lietuvoje remiasi energinio efektyvumo sprendimais, kad viešieji pastatai būtų ne tik patogūs, bet ir ekonomiški.

    Kas dar ruošiama gyventojams

    Vilniaus rajone tęsiami ir nauji projektai, kurie šiuo metu yra statybos, projektavimo ar planavimo etapuose. Savivaldybė pabrėžia, kad dideli infrastruktūros darbai reikalauja laiko, todėl dalis rezultatų labiausiai matysis artimiausiais metais.

    Mozūriškių dvaro sodyboje planuojama įkurti „Verbų namus“ – erdvę, skirtą Vilniaus krašto verbų rišimo tradicijai puoselėti. Čia numatomos parodos, edukacijos, konferencijos, taip pat planuojama kaupti ir saugoti verbų kolekciją bei pristatyti tyrimų medžiagą visuomenei.

    Skaidiškėse artėja sporto ir laisvalaikio komplekso atidarymas: daugiau kaip 1 500 kvadratinių metrų pastate numatytos salės krepšiniui, tinkliniui, rankiniui ir salės futbolui, taip pat treniruoklių, kovos menų ir aerobikos užsiėmimams. Lauke suplanuotos krepšinio ir teniso aikštelės, riedlenčių parkas ir vaikų žaidimų erdvės.

    Avižienių gimnazijoje statomas naujas priestatas, į kurį investuojama apie 3,5 mln. eurų. Planuojama, kad beveik 1 902 kvadratinių metrų trijų aukštų pastate bus įrengtos priešmokyklinio ugdymo grupės, informacinių technologijų ir gamtos mokslų kabinetai, biblioteka, administracinės bei pedagogams skirtos erdvės, o mokytis galės apie 200 mokinių.

  • Avižieniuose susirinkę pedagogai aptarė kontekstinį ugdymą: kaip patirtys keičia darželį

    Avižieniuose susirinkę pedagogai aptarė kontekstinį ugdymą: kaip patirtys keičia darželį

    Konferencija Avižieniuose subūrė šalies pedagogus

    Balandžio 30 dieną Vilniaus r. Avižienių vaikų lopšelyje-darželyje surengta respublikinė metodinė konferencija Kontekstinis ugdymas: mokymasis per patirtis ir aplinką. Renginys skirtas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybei stiprinti bei praktinei patirčiai dalintis.

    Į Avižienius atvyko mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir ugdymo įstaigų vadovai iš Vilniaus miesto ir rajono, Kauno, Alytaus, Šalčininkų ir Trakų rajonų. Dalyviai atstovavo tiek darželiams, tiek pedagoginėms psichologinėms tarnyboms bei mokykloms-darželiams.

    Kodėl kontekstinis ugdymas tampa svarbesnis?

    Konferencijoje akcentuota, kad kontekstinis ugdymas remiasi vaiko kasdienėmis patirtimis, artimiausia aplinka ir prasmingomis situacijomis, kurios padeda natūraliai jungti skirtingas ugdymo sritis. Toks mokymasis dažnai stiprina vaikų motyvaciją, nes užduotys siejamos su realiais klausimais, daiktais ir socialinėmis patirtimis.

    Pedagogai taip pat aptarė, kad šis požiūris ypač aktualus įgyvendinant atnaujintą ugdymo turinį, kai didesnis dėmesys skiriamas kompetencijoms, vaiko savarankiškumui ir pažinimo smalsumui. Praktiniai pavyzdžiai parodė, kaip aplinka ir veiklos kontekstas gali tapti ugdymo priemone, o ne tik fonu.

    Įtrauktis ir pagalba vaikui nuo ankstyvojo amžiaus

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Pupšienė pabrėžė profesinių susitikimų naudą, kai teorinės nuostatos išbandomos praktikoje. Jos teigimu, tokie renginiai padeda mokytojams pamatyti, kaip ugdymo idėjos virsta vaikams suprantamais atradimais.

    Pranešime Įtrauktis prasideda darželyje Vilniaus r. pedagoginės psichologinės tarnybos specialioji pedagogė metodininkė ir docentė Ana Pavilovič-Jančis akcentavo ankstyvosios įtraukties svarbą. Dėmesys skirtas tam, kaip laiku suteikta kompleksinė pagalba ugdymo įstaigoje leidžia geriau atliepti individualius vaikų poreikius.

    Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Danutė Matulevičienė kontekstinį ugdymą pristatė kaip pagalbos sistemų jungtį. Pasak jos, vaiko realios aplinkos pažinimas padeda tiksliau suprasti ugdymosi situaciją ir parinkti tinkamus pagalbos būdus.

    Nuo profesinio dialogo iki stendinių pristatymų

    Didelio susidomėjimo sulaukė pranešimai apie profesinio dialogo reikšmę ir aplinkos ugdomąją galią, taip pat apie kasdienius sprendimus, kurie padeda palaikyti kokybišką ugdymo organizavimą. Kauno rajono Ilgakiemio mokyklos-darželio direktorė Aušra Gužauskienė aptarė, kaip struktūruotas profesinis dialogas gali tapti pokyčių varikliu įstaigoje.

    Antroje konferencijos dalyje daug dėmesio skirta praktiniams ugdymo kontekstų pavyzdžiams: kalbos ugdymui, žaismės vaidmeniui, patirtiniam mokymuisi kuriant veikėjų istorijas ir vaikų pažinimo skatinimui per tyrinėjimą. Dalyviai dalijosi metodais, kaip sudaryti sąlygas vaikams mokytis natūraliai, pasitelkiant kasdienę įstaigos ir bendruomenės aplinką.

    Renginį papildė stendiniai pranešimai, kuriuose pristatytos inovatyvios praktikos, siejančios ugdymą su patirtimi ir aplinka. Tarp pavyzdžių minėtos veiklos, padedančios vaikams stebėti augalų augimą, pažinti gamtą ir integruoti kūrybines veiklas į kasdienį ugdymo ritmą.

    Konferencijos pabaigoje pabrėžta, kad kontekstinis ugdymas suprantamas kaip ilgalaikis požiūris į vaiką ir jo patirtį, skatinantis bendradarbiavimą tarp pedagogų, pagalbos specialistų ir ugdymo įstaigų. Dalyviai sutarė, kad tokie susitikimai padeda greičiau perkelti veiksmingas idėjas į grupių kasdienybę.