NATO svarsto atsisakyti JAV gamybos ankstyvojo perspėjimo ir oro erdvės kontrolės lėktuvų AWACS ir juos pakeisti švedų koncerno „Saab“ kuriamais GlobalEye. Apie šiuos planus, remdamasi keturiais su projektu susipažinusiais šaltiniais, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Pasak agentūros pašnekovų, oficialus pranešimas galėtų nuskambėti artimiausiame NATO viršūnių susitikime. Toks posūkis reikštų ne tik technologinį atnaujinimą, bet ir politiškai jautrų signalą, nes iki šiol Aljansas ilgus dešimtmečius rėmėsi JAV platformomis.
Kas yra AWACS ir kodėl ieškoma pamainos?
AWACS yra ankstyvojo perspėjimo ir valdymo orlaiviai, dažnai vadinami skraidančiais radarais. Jie realiuoju laiku aptinka oro taikinius, padeda koordinuoti oro gynybą, naikintuvų veiksmus ir užtikrina situacijos matymą dideliu atstumu.
NATO AWACS parkas tarnyboje yra nuo 1982 metų, o dalis platformos sprendimų laikomi pasenusiais tiek technologiškai, tiek eksploatacijos kaštų prasme. Ilgėjant modernizavimo ciklams ir brangstant priežiūrai, Aljansui vis dažniau tenka spręsti, ar tikslinga tęsti senųjų sistemų pratęsimą, ar pereiti prie naujos kartos sprendimų.
GlobalEye: europinis atsakas ore
GlobalEye yra „Saab“ kuriama žvalgybos, stebėjimo ir ankstyvojo perspėjimo platforma, pritaikyta plačiam užduočių spektrui: nuo oro erdvės stebėsenos iki jūrinių ir antžeminių taikinių aptikimo. NATO planuose minima, kad Vokietijoje, Geilenkircheno bazėje, galėtų būti formuojama didžiausia pasaulyje GlobalEye flotilė.
Tokiu atveju GlobalEye taptų alternatyva JAV siūlomiems E-7 Wedgetail tipo orlaiviams, kurie taip pat paremti civilinės aviacijos platforma. Skirtumas šiuo atveju būtų ne vien techninis: pirkimo kryptis aiškiai parodytų didesnį pasitikėjimą europine gynybos pramone.
Politinė rizika: D. Trumpo linija NATO atžvilgiu
„Reuters“ pažymi, kad sprendimas gali tapti rimtu išbandymu NATO santykiams su Donaldo Trumpo administracija, jei JAV vėl būtų vadovaujamos jo komandos. D. Trumpas ne kartą kritikavo NATO, spaudė sąjungininkus daugiau investuoti į gynybą ir ragino pirkti amerikietišką ginkluotę.
„Jungtinės Valstijos išleidžia NATO gerokai daugiau nei kiti ir iš to negauna jokios naudos“, – sakė Donaldas Trumpas.
Ši retorika remiasi plačiau aptariama našta pasidalijimo tema: JAV ilgą laiką buvo didžiausia karinių pajėgumų tiekėja Europoje, o dalis Vašingtono politikų tai naudoja kaip argumentą spausti sąjungininkus didinti išlaidas ir pirkti JAV gamintojų sprendimus. NATO metinėse ataskaitose fiksuojama, kad europinės narės ir Kanada pastaraisiais metais spartino gynybos finansavimą, tačiau diskusijos dėl įsipareigojimų ir pirkimų krypties išlieka itin jautrios.
Kol kas NATO viešųjų ryšių tarnybos, anot „Reuters“, neatsakė į prašymą pakomentuoti informaciją apie galimą orlaivių keitimą. Vis dėlto, jei planai bus patvirtinti, tai būtų vienas ryškesnių signalų, kad Aljansas oro erdvės stebėsenos srityje pereina prie naujos kartos sprendimų, kuriuose europiniai gamintojai vaidintų didesnį vaidmenį.