Netoli Krokuvos pirmą kartą Lenkijoje aptiktas geltonkojų azijinio širšės lizdas kelia nerimą bitininkams ir specialistams. Invazinis plėšrūnas medžioja bites ore ir, įsitvirtinęs šalia bitynų, gali smarkiai sumažinti bičių šeimų skaičių.
Apie radinį pranešta po to, kai vietos bitininkas prie avilių pastebėjo neįprastai atrodantį vabzdį su tamsesniu kūnu ir ryškiai geltonomis kojų galūnėmis. Įtarus, kad tai nevietinė rūšis, informuotos atsakingos tarnybos, o vėliau netoli bityno rastas ir lizdas.
Kaip atpažinti invazinę rūšį?
Geltonkojų azijinė širšė paprastai yra kiek mažesnė už Europoje įprastą širšę ir dažnai išsiskiria tamsesniu kūnu bei geltonomis kojomis. Specialistai pabrėžia, kad vien pagal išvaizdą suklysti lengva, todėl patikimas patvirtinimas galimas tik atlikus ekspertinį identifikavimą.
Šios rūšies pavojus bitėms siejamas su jos medžioklės būdu: ji dažnai tyko prie avilių, gaudo bites skrydžio metu ir taip didina stresą visai šeimai. Ilgesnį laiką trunkantis spaudimas bitynui gali susilpninti šeimas, o kai kuriais atvejais lemti jų žūtį.
Kodėl radinys netoli Krokuvos svarbus?
Iki šiol invazinės širšės plitimas regione dažniau sietas su judėjimu iš vakarų, kur fiksuotos populiacijos kai kuriose Europos šalyse. Todėl patvirtintas atvejis pietų Lenkijoje laikomas reikšmingu signalu, kad rūšis gali atsirasti ir kitais, sunkiau prognozuojamais keliais.
Didžiausia rizika siejama su apvaisintomis motinėlėmis, kurios gali peržiemoti ir pavasarį įkurti naujas kolonijas. Net ir radus vieną lizdą, tai nebūtinai reiškia, kad teritorijoje nėra daugiau nepastebėtų židinių, ypač jei lizdai įrengiami aukštai medžiuose.
Ką daryti gyventojams ir bitininkams?
Ekspertai ragina savarankiškai nenaikinti įtartinų lizdų, nes tai gali būti pavojinga ir žmonėms, ir trukdyti tiksliai nustatyti rūšį. Pastebėjus įtartiną širšę ar lizdą, rekomenduojama fiksuoti vietą, jei įmanoma saugiai padaryti nuotrauką, ir kreiptis į atsakingas vietos institucijas.
Bitininkams patariama stebėti situaciją prie avilių, ypač šiltesniais rudenio ir pavasario laikotarpiais, kai plėšrūnai aktyvesni. Ankstyvas aptikimas ir koordinuotas reagavimas laikomi esminiais veiksniais, siekiant suvaldyti invazinių rūšių plitimą.