Tag: Azijos plėtros bankas

  • ASEAN pasirašė skaitmeninės ekonomikos susitarimą: žada mažiau biurokratijos ir lengvesnius mokėjimus

    ASEAN pasirašė skaitmeninės ekonomikos susitarimą: žada mažiau biurokratijos ir lengvesnius mokėjimus

    Pietryčių Azijos šalys pasirašė naują susitarimą, kuriuo siekiama palengvinti skaitmeninę prekybą regione – nuo mokėjimų iki duomenų perdavimo per sienas.

    Ministrai šeštadienį Maniloje pasirašė Skaitmeninės ekonomikos pagrindų susitarimą (Digital Economy Framework Agreement), skelbia „Euronews“. Tai pirmasis atskiras, teisiškai įpareigojantis ASEAN dokumentas, skirtas būtent skaitmeninei ekonomikai.

    Susitarimas turėtų įsigalioti 2027 metų gegužę – praėjus 180 dienų po pasirašymo – ir pakeisti 2019 metais bloko priimtą elektroninės prekybos susitarimą, nurodė Singapūro prekybos ministerija.

    Dokumentas atsirado tuo metu, kai e. prekyba ir skaitmeninės paslaugos Pietryčių Azijoje sparčiai auga, tačiau verslui vis dar tenka prisitaikyti prie skirtingų taisyklių kiekvienoje šalyje.

    Kas keisis verslui

    Susitarimu siekiama didinti elektroninių sąskaitų, siuntimo dokumentų ir elektroninių parašų pripažinimą. Tikslas – sumažinti popierizmą ir palengvinti tarptautines procedūras.

    Taip pat numatyta gerinti skirtingų valstybių mokėjimo sistemų suderinamumą, kad įmonėms būtų paprasčiau atsiskaityti su tiekėjais ir gauti lėšas iš užsienio klientų.

    Be to, susitarimas nustato taisykles komercinių ir finansinių duomenų perdavimui per sienas. Kartu siekiama riboti reikalavimus bendrovėms šiuos duomenis laikyti tik vietoje, pabrėžė Singapūro prekybos ministerija.

    Išimtys dėl privatumo ir saugumo

    Singapūro ministro pirmininko pavaduotojas Gan Kim Yong teigė, kad išliks išimtys, skirtos spręsti privatumo, verslo konfidencialumo ir nacionalinio saugumo klausimus.

    Pasak jo, šalims taip pat bus palikta galimybė judėti skirtingu tempu – priklausomai nuo to, kaip sparčiai jos diegia skaitmenines sistemas ir infrastruktūrą.

    Iki 5 mlrd. dolerių įgyvendinimui

    Azijos plėtros bankas šeštadienį paskelbė iniciatyvą, kurios tikslas – iki 2030 metų pritraukti iki 5 mlrd. JAV dolerių (4,5 mlrd. eurų) viešojo ir privataus finansavimo, kad susitarimas būtų įgyvendintas.

    Lėšos būtų skirtos skaitmeninei infrastruktūrai, tarpvalstybiams mokėjimams, tapatybės patvirtinimo internetu sprendimams, taip pat kibernetinio saugumo stiprinimui.

    Gan Kim Yong pripažino, kad derybas komplikavo skirtingas šalių „skaitmeninis pasirengimas“. Dabar vyriausybės identifikuoja projektus, susijusius su mokėjimais, skaitmeninėmis tapatybėmis ir elektroniniais prekybos dokumentais, kurie galėtų būti parengti iki susitarimo įsigaliojimo.

    Sparčios skaitmeninės ekonomikos augimo prognozės taip pat stiprina spaudimą suvienodinti taisykles: „Google“, „Temasek“ ir „Bain & Company“ prognozuoja, kad sandorių apimtis pagrindiniuose regiono skaitmeniniuose sektoriuose šiemet pasieks 368 mlrd. JAV dolerių (333 mlrd. eurų), o iki 2035 metų viršys 1 trln. JAV dolerių (905 mlrd. eurų).

    Singapūro verslo federacijos vadovas Kok Ping Soon, kurio žodžius citavo prekybos ministerija, pabrėžė, kad galutinis sėkmės matas bus tai, kaip pokyčius realiai pajus įmonės.

  • Uzbekistane baigiamas 232 mln. eurų vėjo parkas su baterijomis – pirmasis toks Vidurinėje Azijoje

    Uzbekistane baigiamas 232 mln. eurų vėjo parkas su baterijomis – pirmasis toks Vidurinėje Azijoje

    Vakarų Uzbekistane prie pabaigos artėja 232 mln. eurų vertės vėjo energetikos projektas, kuriame elektros gamyba derinama su didelės talpos baterijų kaupikliais – tai pirmas toks sprendimas Vidurinėje Azijoje.

    Kaip rašo „Euronews“, „Nukus 2“ objekte jau dirba 25 iš 26 vėjo turbinų, o baterijų sistema dar pereina paleidimo ir saugos patikras.

    Tokia kombinacija sprendžia vis aktualesnį klausimą elektros tinklams: vėjo ir saulės gamyba priklauso nuo oro, o vartojimas kinta pagal visai kitą ritmą, todėl reikia priemonių pasiūlai ir paklausai subalansuoti.

    Projektas vystomas Karakalpakstane – autonominėje respublikoje šiaurės vakarų Uzbekistane – ir, pasak projekto vadovybės, pradėjęs veikti visu pajėgumu galėtų patenkinti daugiau nei 300 tūkst. žmonių elektros poreikius.

    Nuo vėjo turbinų iki energijos kaupimo

    „Nukus 2“ projektą įgyvendina Saudo Arabijos energetikos bendrovė ACWA. Objektą sudaro 200 megavatų galios vėjo parkas ir baterijų sistema, galinti sukaupti 100 megavatvalandžių elektros.

    Spalio 26 dieną skelbta, kad statybų pažanga siekė 94,2 proc. Vėjo parkas elektrą pradėjo tiekti dar rugpjūtį, o baterijų paleidimas vyksta etapais, nes keliami papildomi priešgaisrinės ir saugos reikalavimai.

    Pasak projekto direktoriaus Sardorbek Mahmudov, baterijos numatytos trumpalaikei pagalbai, kai vėjo gamyba sumažėja arba vartojimas staigiau padidėja.

    Jo vertinimu, priklausomai nuo paklausos, baterijų sistema galėtų tiekti elektrą maždaug tris–keturias valandas, tačiau reali trukmė priklausys nuo to, kokia galia bus imama iš kaupiklių.

    Projektas taip pat apima 44 kilometrų naują perdavimo liniją ir esamos elektros infrastruktūros atnaujinimą, kad objektas būtų prijungtas prie Uzbekistano nacionalinio tinklo.

    Finansavimas ir 25 metų sutartis

    Projektas įgyvendinamas per vietinę vystotojo įmonę ACWA Beruniy Wind. 2025 metų rugsėjį Azijos plėtros bankas (ADB) ir jo administruojamas fondas pasirašė maždaug 46 mln. eurų paskolų paketą.

    Tarp kitų finansuotojų minimi Azijos infrastruktūros investicijų bankas (AIIB), Nyderlandų plėtros bankas FMO, „Standard Chartered“ ir Saudo Arabijos EXIM. AIIB atskirai yra patvirtinęs apie 67 mln. eurų finansavimą.

    ADB taip pat suteikė valstybės garantuojamą kredito garantiją, skirtą sumažinti finansinę riziką ir paskatinti konkurenciją konkurso metu.

    Projekto komercinis pagrindas – 25 metų elektros pirkimo sutartis, pasirašyta 2024 metų kovą po konkurso. Pagal ją Uzbekistano tinklo operatorius pirks vėjo parke pagamintą elektrą.

    Darbo vietos ir aplinkosauginiai įsipareigojimai

    Statybos, projekto vadovybės teigimu, suteikė darbo galimybių Karakalpakstane: darbų piko metu projekte dirbo apie 750–800 žmonių, iš jų daugiau nei 400 – vietos darbuotojai ir specialistai.

    Projekto socialinė vadybininkė Tarana Jafarova nurodė, kad darbuotojai buvo samdomi iš netoliese esančių bendruomenių, o numatytos ir procedūros skundams nagrinėti bei kompensacijoms žmonėms, kuriuos paveikė statybos.

    Taip pat atlikti aplinkos vertinimai identifikavo galimą poveikį žemės naudojimui ir laukinei gyvūnijai, todėl numatytos poveikio mažinimo ir stebėsenos priemonės.

    Pasak ADB, visiškai pradėjęs veikti vėjo parkas per metus turėtų pagaminti beveik 728 000 megavatvalandžių elektros. Vystytojas siekia baterijų sistemos paleidimą užbaigti iki 2026 metų lapkričio pabaigos.

  • Uzbekistanas plečia A380 magistralę Kinijos–Europos maršrute: vežėjai jau skaičiuoja naudą

    Uzbekistanas plečia A380 magistralę Kinijos–Europos maršrute: vežėjai jau skaičiuoja naudą

    Uzbekistane plečiama viena svarbiausių Centrinės Azijos magistralių – A380 kelio atkarpos, kuriomis juda kroviniai iš Kinijos į Vakarus, įskaitant Europą. Tikimasi, kad po rekonstrukcijų kelionės taps greitesnės, o vežėjams sumažės sąnaudos.

    Karakalpakstane, autonominėje respublikoje šiaurės vakarų Uzbekistane, 25 kilometrų ruožas kelyje tarp Nukuso ir Urgenčo plečiamas nuo dviejų iki keturių eismo juostų. Kaip skelbia „Euronews“, darbai yra apie 90 proc. baigti, o pabaigos laukiama iki 2026 metų pabaigos.

    Ši magistralė vežėjams svarbi kaip tarptautinių srautų dalis: ja gabenami kroviniai į Turkiją, Kazachstaną, Tadžikistaną ir kitas kryptis. Pasak transporto sektoriaus atstovų, geresnė kelio danga ir didesnis pralaidumas leidžia taupyti ne tik laiką, bet ir lėšas automobilių priežiūrai.

    Vis dėlto net ir sutvarkius kelius, vienas didžiausių trikdžių išlieka pasienio procedūros: muitinės patikros ir eilės gali smarkiai sulėtinti krovinių judėjimą. Dėl to kartu su kelių infrastruktūra planuojamos ir investicijos į modernesnį sienų kirtimo valdymą.

    Vežėjai: laiką sutrumpino kelis kartus

    Šiaurės vakarų kryptimi, link Kazachstano sienos, jau anksčiau buvo užbaigta kita A380 rekonstrukcijos dalis. 240 kilometrų ruožas nuo Kungrado iki pasienio buvo baigtas 2024 metais.

    Transporto bendrovės „Promizvest Servis“ vadovas Damiras Mamutovas teigė, kad anksčiau sunkvežimiams 240–250 kilometrų atstumui tarp Kungrado ir Bejneu prireikdavo mažiausiai 10–12 valandų, nes keliai buvo prastos būklės. Po atnaujinimo, jo žodžiais, tą patį atstumą pavyksta įveikti per 3–4 valandas.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į techninę naudą: kai keliai buvo duobėti, padangų ir pakabos remontas dažnai būdavo reikalingas jau po vienos ar dviejų kelionių. Po rekonstrukcijos tokie gedimai, anot jo, pasitaiko rečiau, todėl mažėja priežiūros išlaidos.

    Plėtra Karakalpakstane: 25 km ir naujos sankryžų schemos

    Šiuo metu vykstantis 25 kilometrų ruožo platinimas Karakalpakstane vertinamas 48,7 mln. JAV dolerių (43,6 mln. eurų). Projektas įgyvendinamas kaip platesnės programos dalis, kurią remia Azijos plėtros bankas.

    Pasak ADB projekto įgyvendinimo grupės vadovo pavaduotojo Bahodiro Boltabojevo, iki pabaigos dar liko maždaug trys kilometrai betono dangos ir darbai ties estakada. Taip pat numatyti specialūs apsisukimo viadukai, kad transportas galėtų keisti kryptį nevažiuodamas į priešpriešinio eismo juostas.

    Boltabojevas teigė, kad anksčiau šiuo keliu kasdien važiuodavo apie 6 000–7 000 transporto priemonių. Užbaigus rekonstrukciją, prognozuojama, jog srautas galėtų išaugti iki 14 000–15 000 per parą.

    Šimtai milijonų regiono transportui ir dėmesys sienoms

    Bendras kelių gerinimo programos biudžetas siekia 383,4 mln. JAV dolerių (343 mln. eurų). Iš jų 274,2 mln. JAV dolerių (245 mln. eurų) sudaro ADB paskolos, o 109,2 mln. JAV dolerių (97,7 mln. eurų) – Uzbekistano valdžios indėlis.

    A380 kelias yra Centrinės Azijos regioninio ekonominio bendradarbiavimo (CAREC) programos 2-ojo koridoriaus dalis. Ši iniciatyva apima 11 šalių ir siekia gerinti susisiekimą, palengvinti prekybą bei stiprinti ekonominį bendradarbiavimą.

    Vis dėlto, kaip pabrėžiama, vien „kietosios“ infrastruktūros nepakanka – krovinių judėjimą lėtina ir pasienio kontrolė. ADB atstovai kalba apie procedūrų skaitmeninimą ir elektronines eilių sistemas sunkvežimiams.

    2026 metų rugpjūtį ADB patvirtino atskirą 400 mln. JAV dolerių (358 mln. eurų) regioninę finansavimo priemonę BUILD, skirtą kelių ir geležinkelių pasienio punktams modernizuoti CAREC regione – diegiant skaitmenines sistemas, patikros įrangą ir gerinant sienų valdymą.

  • Uzbekistane skaitmeniniai mokėjimai sprogo: bankai plečia kreditus, draudimą ir investicijas

    Uzbekistane skaitmeniniai mokėjimai sprogo: bankai plečia kreditus, draudimą ir investicijas

    Skaitmeniniai mokėjimai Uzbekistane per kelerius metus tapo kasdienybe ir sparčiai stumia dalį gyventojų iš grynųjų pinigų į formalų finansų sektorių. Kartu su augančiu atsiskaitymų telefonu tempu bankai vis aktyviau siūlo ne tik pervedimus, bet ir kreditus, draudimo bei investavimo paslaugas.

    Uzbekistano centrinio banko atlikta finansinės įtraukties apklausa, vykdyta su Azijos plėtros banko parama, rodo ryškų lūžį: 2025 metais bent vieną skaitmeninį mokėjimą atliko arba gavo 71,17 proc. respondentų. Palyginimui, 2021 metais šis rodiklis siekė 39 proc., tad rinka per trumpą laiką iš esmės pakeitė įpročius.

    Kas pastūmėjo pokytį?

    Augimą skatino keli vienu metu susidėję veiksniai: valstybės politika, nukreipta į finansinę įtrauktį, elektroninių mokėjimų skatinimas ir spartėjanti skaitmeninė infrastruktūra. Ypač svarbus vaidmuo tenka nuotolinio klientų atpažinimo sprendimams, kurie sumažino kliūtis atsidaryti sąskaitą ar gauti paslaugą neišeinant iš namų.

    Rinkos dalyviai pabrėžia ir demografiją: šalyje daug jaunų gyventojų, o išmaniųjų telefonų naudojimas yra plačiai paplitęs. Tai sudaro prielaidas finansų paslaugas perkelti į programėles, o vartotojų lūkesčiai vis dažniau siejami su greičiu ir patogumu.

    Nuo mokėjimų prie kreditų

    Augant skaitmeninių atsiskaitymų mastui, finansų įstaigos plečia pasiūlą į kitas sritis, kuriose iki šiol įsiskverbimas buvo menkesnis. Bankai vis dažniau kalba apie vartojimo ir smulkiojo verslo finansavimo plėtrą, o draudimo bei investavimo produktai pradedami integruoti į mobiliąsias platformas.

    „Vis daugiau žmonių tampa bankų klientais, ir ši tendencija negrįžtama“, – sakė bendrovės „Uzum“ vienas įkūrėjų Nikolajus Selezniovas, kalbėdamas apie e. prekybos ir finansinių paslaugų susiliejimą į vieną ekosistemą.

    Skaitmeninės bankininkystės plėtrą iliustruoja ir tai, kad bankai vis dažniau konkuruoja ne vien palūkanomis, bet ir patirtimi programėlėje: nuo momentinių pervedimų iki automatizuoto kreditingumo vertinimo. Tokie sprendimai leidžia greičiau pasiūlyti produktą, tačiau kartu kelia klausimų dėl rizikos valdymo ir atsakingo skolinimo.

    Reguliavimas ir technologijų spragos

    Didėjant finansinei veiklai internete, reguliavimo reikšmė tik auga, nes kartu juda ir jautrūs vartotojų duomenys. Rinkos atstovai pabrėžia, kad skaitmeninių paslaugų sėkmė priklauso nuo pasitikėjimo, todėl svarbios taisyklės, duomenų apsauga ir aiškūs vartotojų teisių mechanizmai.

    „Reguliavimas visada svarbus, nes tai žmonių pinigai ir žmonių duomenys“, – sakė skaitmeninio banko TBC Uzbekistan valdybos pirmininkas Oliveris Hughesas.

    Vis dėlto spartus augimas spaudžia bankus modernizuoti vidines sistemas, o technologinė bazė ne visur spėja paskui paklausą. Tai reiškia papildomas investicijas į kibernetinį saugumą, atsparumą sukčiavimui, mokėjimų infrastruktūrą ir klientų aptarnavimo procesus, nes skaitmeninė patirtis tampa pagrindiniu konkurencijos lauku.

    Kartu akcentuojama, kad pereinamuoju laikotarpiu būtina išlaikyti ir fizinę infrastruktūrą, nes dalis gyventojų dar renkasi grynuosius, o verslui reikalingi terminalai bei patikimi grynųjų išėmimo taškai. Dėl to rinka juda hibridiniu keliu, kai skaitmeniniai kanalai auga, bet grynųjų vaidmuo visiškai nedingsta.

  • Azijos plėtros bankas įspėja: energijos sutrikimai gali pristabdyti Ramiojo vandenyno augimą

    Azijos plėtros bankas įspėja: energijos sutrikimai gali pristabdyti Ramiojo vandenyno augimą

    Azijos plėtros bankas (ADB) perspėja, kad Ramiojo vandenyno regiono ekonomikos 2026 metais gali augti lėčiau, nes didėja energijos tiekimo sutrikimų poveikis ir brangsta importas. Banko vertinimu, augimo tempas regione gali sumažėti nuo 4,2 proc. 2025 metais iki 2,8 proc. 2026 metais, o nepalankus scenarijus augimą galėtų nustumti ir iki 2,0 proc.

    ADB teigimu, prastesnė prognozė siejama su blogėjančiomis pasaulio ekonomikos sąlygomis, kurias paaštrina įtampos Artimuosiuose Rytuose ir dėl jų kylantys energijos tiekimo trikdžiai. Tokie sukrėtimai ypač skaudžiai atsiliepia valstybėms, kurios daugiausia energijos išteklių importuoja ir turi mažai alternatyvų greitai pakeisti tiekimo grandines.

    „Gavome ne vieną prašymą suteikti paramą ir norime ją pristatyti greitai, neapsiribodami vien skubiais poreikiais“, – sakė ADB vadovas Masato Kanda.

    Pasak jo, bankas yra pasirengęs padėti šalims didinti atsparumą, pirmiausia diversifikuojant energijos šaltinius. ADB pabrėžia, kad mažos salų valstybės yra ypač pažeidžiamos išorinių šokų, nes jų vidaus rinkos mažos, o importo dalis ekonomikoje didelė.

    Kaip pavyzdį ADB pateikia Tongą, kuri, banko vertinimu, iškastinio kuro importui skiria daugiau nei 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai reiškia, kad bet koks naftos ir logistikos kainų šuolis greitai persiduoda į elektros, transporto ir būtiniausių prekių kainas, o kartu slopina vartojimą ir investicijas.

    Energijos transformacija ir investicijos

    ADB akcentuoja, kad vien tik trumpalaikės priemonės situacijos neišspręs, todėl plečia ilgalaikių investicijų paketą į energetinį saugumą ir infrastruktūrą. Tarp prioritetų minimi atsinaujinančios energetikos projektai, tinklų modernizavimas ir energijos kaupimo sprendimai, kurie mažina priklausomybę nuo importuojamo kuro.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių – 15 megavatų galios „Tina River“ hidroenergijos projektas Saliamono Salose, kurį planuojama užbaigti 2028 metais. ADB nurodo, kad projektas ateityje galėtų patenkinti apie 70 proc. šalies elektros poreikio, taip sumažindamas degalų importo sąnaudas ir kainų svyravimų riziką.

    „Matome investicijas į energijos kaupimo sistemas keliose šalyse, ir tai gali padėti ekonomikoms tapti atsparesnėms ilguoju laikotarpiu“, – sakė M. Kanda.

    Maisto kainų ir trąšų spaudimas

    Be energetikos, ADB įvardija ir kitą rizikos kanalą – brangstančias trąšas, kurios didina žemės ūkio savikainą ir spaudžia maisto kainas. Banko vertinimu, daugelyje Azijos subregionų importas sudaro daugiau nei 60 proc. vartojimo, todėl išoriniai kainų svyravimai greitai persiduoda į vidaus rinkas.

    Didžiausias pažeidžiamumas, ADB teigimu, fiksuojamas Pietų Azijoje, kur 34 proc. trąšų importo tenka Artimiesiems Rytams. Toliau rikiuojasi Centrinė ir Vakarų Azija su 24 proc., Pietryčių Azija su 17 proc., o Rytų Azija – su 13 proc., todėl bet kokie tiekimo trikdžiai gali paveikti derliaus apimtis ir kainas.

    ADB pabrėžia, kad labiausiai rizikuoja mažesnių pajamų ekonomikos, kuriose žemės ūkis sudaro reikšmingą BVP dalį, o socialinė apsauga silpnesnė. Tokiu atveju kainų šuoliai gali tapti ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu iššūkiu, skatindami valstybės išlaidų augimą ir didindami skolos naštą.

    Skubi parama ir regioninis bendradarbiavimas

    Bankas teigia mobilizuojantis ir neatidėliotinas, ir vidutinės trukmės priemones, įskaitant prekybos finansavimą, biudžetinę paramą ir atsparumo programas. Tikslas – sušvelninti kainų šokų poveikį, užtikrinti esminių prekių tiekimą ir apsaugoti pažeidžiamiausias gyventojų grupes.

    „Mūsų prekybos ir tiekimo grandinių finansavimas padeda patenkinti trumpalaikius poreikius, o greita biudžetinė parama leidžia apsaugoti pažeidžiamas grupes ir stabilizuoti ekonomiką“, – sakė M. Kanda.

    ADB taip pat akcentuoja regioninio bendradarbiavimo svarbą, ypač tiekimo grandinių diversifikavimą ir energijos transformaciją. Banko vertinimu, būtent šių priemonių sparta nulems, ar regiono ekonomikos gebės prisitaikyti prie užsitęsusių tiekimo sutrikimų ir išorinių šokų, išlaikydamos augimą bei kainų stabilumą.

  • Azijos plėtros bankas skelbia 65 mlrd. eurų planą: kas pasikeis energetikoje ir internete?

    Azijos plėtros bankas skelbia 65 mlrd. eurų planą: kas pasikeis energetikoje ir internete?

    Azijos plėtros bankas (ADB) per 59-ąjį metinį susitikimą Samarkande paskelbė apie beveik 65 mlrd. eurų vertės regioninių investicijų programą Azijai ir Ramiojo vandenyno šalims. Pinigai numatomi energetikos sistemoms, skaitmeninei infrastruktūrai ir tarpvalstybiniam junglumui stiprinti.

    Susitikime dalyvavo daugiau kaip 4 000 delegatų iš per 100 valstybių, tarp jų finansų ministrai, centrinių bankų vadovai ir privataus sektoriaus atstovai. Renginio darbotvarkėje dominavo lėtesnio augimo, brangesnio skolinimosi ir geopolitinių rizikų kontekste aktualūs infrastruktūros sprendimai.

    ADB prezidentas Masato Kanda pabrėžė, kad regionui reikia suderintų veiksmų, o ne pavienių iniciatyvų, nes ekonomikos ir tiekimo grandinės vis labiau priklauso nuo tarpusavio ryšių. Pasak jo, ateities konkurencingumą lems atsparios energetikos ir skaitmeninės sistemos.

    „Sprendimai, kuriuos priimame šioje kryžkelėje, nulems ateitį kitai kartai. Susiskaldžiusiame pasaulyje pavieniai vystymosi atsakai neveiks“, – sakė Masato Kanda.

    Didžiausia dalis – elektros tinklams

    Didžiausia programos dalis, apie 46 mlrd. eurų, skiriama vadinamajam visos Azijos elektros tinklui, kuriuo siekiama sujungti atsinaujinančios energijos pajėgumus tarp valstybių ir didinti perdavimo galimybes. Bankas teigia, kad iki 2035 metų būtų galima sujungti iki 20 gigavatų atsinaujinančios energijos, išplėsti tinklus 22 000 kilometrų ir pagerinti prieigą prie energijos maždaug 200 mln. žmonių.

    Toks modelis atspindi platesnę tendenciją, kai atsinaujinančiai energetikai augant vis svarbesnės tampa tarpregioninės jungtys, balansavimo pajėgumai ir tinklų modernizavimas. Praktikoje tai reiškia didesnį elektros sistemos lankstumą ir mažesnę priklausomybę nuo vieno energijos šaltinio ar vienos šalies tiekimo.

    18,2 mlrd. eurų – skaitmeniniam junglumui

    Dar 18,2 mlrd. eurų ADB numato tarpvalstybinei skaitmeninei infrastruktūrai, įskaitant plačiajuosčio ryšio plėtrą ir tinklų vystymą. Banko vertinimu, tai turėtų mažinti junglumo kainą atokesniuose ir prie jūros neturinčiuose regionuose bei didinti prieinamumą prie skaitmeninių paslaugų.

    Skaitmeninės investicijos siejamos ir su naujomis ekonomikos realijomis, kai spartus duomenų srautų augimas, debesijos paslaugos ir DI diegimas kelia didesnius reikalavimus tinklų kokybei. Tuo pat metu valstybės vis dažniau kalba apie kritinės infrastruktūros saugumą ir patikimumą, ypač geopolitinės įtampos sąlygomis.

    Finansavimo rezultatai ir prognozės

    ADB taip pat pateikė naujausius finansavimo duomenis, nurodydamas, kad 2025 metais regionui suteikė beveik 40 mlrd. eurų paramos ir finansavimo. Valdytojų taryba patvirtino finansines ataskaitas, kuriose numatytas 1,34 mlrd. eurų grynųjų pajamų paskirstymas rezervams, lengvatiniam finansavimui, techninei pagalbai ir reagavimui į nelaimes.

    Ekonominėse prognozėse bankas nurodė, kad besivystančios Azijos ekonomikos augimas 2026 metais gali siekti 4,7 proc., o infliacija, tikėtina, apie 5,2 proc. ADB tai sieja su didesnėmis energijos kainomis ir tebesitęsiančiu geopolitiniu spaudimu, kuris daro įtaką prekybai bei investicijų aplinkai.

    Uzbekistano susitarimai ir regioninės idėjos

    Samarkande paskelbta ir apie Uzbekistano bendradarbiavimo su ADB plėtrą: banko projektų portfelis šalyje artėja prie 15 mlrd. eurų. Pranešta apie du susitarimus, apimančius maždaug 92 mln. eurų programą 200 mokyklų modernizavimui ir apie 275 mln. eurų iniciatyvą finansinei įtraukčiai didinti.

    Uzbekistano prezidentas Shavkatas Mirziyoyevas teigė, kad su banku planuojama toliau plėsti bendrus projektus skurdo mažinimo, žmogiškojo kapitalo ir infrastruktūros srityse. Jis taip pat patvirtino 11 mlrd. eurų bendradarbiavimo programos pasirašymą.

    „Šiandieniniame neramiame pasaulyje laikas pats reikalauja, kad kartu su banku diegtume naujus mechanizmus ir veiksmingus metodus“, – sakė Shavkatas Mirziyoyevas.

    Renginyje Uzbekistanas taip pat pasiūlė kurti atskirą ADB programą, skirtą dirbtinis intelektas sprendimų masteliui didinti besivystančiose šalyse. Be to, aptartos transporto ir logistikos iniciatyvos, tarp jų Kinijos, Kirgizijos ir Uzbekistano geležinkelio projektas, kurio tikslas yra didesnis tranzito pajėgumas ir trumpesni pristatymo terminai.

    Galiausiai diskusijose buvo paliestos klimato politikos ir išteklių valdymo temos, įskaitant medžių sodinimo programas bei vadinamųjų kritinių mineralų perdirbimą regione. Tai rodo, kad didžiosios plėtros institucijos vis dažniau infrastruktūrą vertina kaip bendrą energetikos, skaitmenizacijos ir pramonės politikos paketą.