CP v2

Tag: Azotinės trąšos

  • Aukštos dujų kainos spaudžia trąšų gamintojus Europoje ir Lenkijoje: ko tikėtis artimiausiais mėnesiais

    Aukštos ir svyruojančios gamtinių dujų kainos Europoje didina amoniako ir azotinių trąšų gamybos savikainą, todėl spaudimas trąšų gamintojams nemažėja. Dujos yra pagrindinė žaliava amoniakui, o kartu ir vienas didžiausių sąnaudų veiksnių, lemiančių, ar gamyba apskritai išlieka pelninga.

    „Grupa Azoty“ vadovas Marcinas Celejewskis teigia, kad dabartinė padėtis dujų rinkoje signalizuoja apie galimą įtampos tęstinumą ir artimiausiais mėnesiais. Pasak jo, didžiausia rizika trąšų sektoriui kyla tada, kai trąšų pardavimo kainos nebespėja vytis dujų pabrangimo.

    Dujos ir trąšos: tiesioginis ryšys

    Amoniakas gaminamas naudojant vandenilį, kuris pramonėje dažniausiai išgaunamas iš gamtinių dujų, todėl dujų kaina tiesiogiai persikelia į galutinį produktą. Dėl to azotinių trąšų gamyba Europoje yra ypač jautri tiek kainų šuoliams, tiek staigiems rinkos svyravimams.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad žiemos sezoną Europa pasitinka su palyginti mažesnėmis dujų atsargomis, o dalies SGD srautų apribojimai didina konkurenciją dėl žaliavos. Toks fonas palaiko aukštesnį kainų lygį ir brangina visą energijai imlią pramonę.

    Mažesnė gamyba reiškia daugiau importo

    Trąšų gamintojams tai reiškia, kad dalis bendrovių jau riboja amoniako gamybą arba svarsto tokį žingsnį, kai pelningumo nebeužtikrina dujų ir trąšų kainų santykis. Tokie sprendimai turi grandininį efektą: mažėjant vietinei pasiūlai, rinka ima labiau remtis importu iš kitų regionų.

    „Jau dabar Europoje matome, kad dalis gamintojų riboja arba svarsto riboti amoniako gamybą, kai trąšų kainų ir dujų sąnaudų santykis nebeužtikrina pakankamo pelningumo“, – sakė Marcinas Celejewskis.

    Pasak jo, mažėjanti gamyba Europoje nereiškia, kad sumažėja trąšų poreikis. Ilgesniu laikotarpiu tai gali didinti priklausomybę nuo importo, o kartu kelti rizikas tiekimo stabilumui, žemės ūkio sąnaudoms ir maisto saugumui.

    „Grupa Azoty“ įvardija kainų spaudimą

    „Grupa Azoty“ pabrėžia, kad gamybos planavimas tampa sudėtingesnis dėl dujų kainos ir prieinamumo neapibrėžtumo. Įmonė nurodo, kad pasibaigus planiniam remonto laikotarpiui naudojami turimi gamybiniai pajėgumai, tačiau situacija dujų rinkoje stebima itin atidžiai.

    Bendrovės duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinės TTF neatidėliotinos dujų kainos siekė 45,6 euro už MWh. Tai buvo 28 proc. daugiau nei 2025 metų antrąjį ketvirtį, o toks šuolis dar labiau pablogino sąnaudų balansą energijai imliuose segmentuose.

    Įmonė taip pat akcentuoja, kad dalis kitų žaliavų ir energinių išteklių kaštų juda skirtingomis kryptimis. Chemijos segmente spaudimą didino kai kurių žaliavų brangimas, tuo metu dalyje trąšų žaliavų ir energetikos pozicijų fiksuotas atskirų išteklių atpigimas, tačiau dujos išlieka lemiamas veiksnys azotinių trąšų grandinėje.

  • ES dėl Ormuzo krizės metams stabdo muitus daliai azotinių trąšų: kas keisis ūkiams

    ES dėl Ormuzo krizės metams stabdo muitus daliai azotinių trąšų: kas keisis ūkiams

    Europos Sąjunga, reaguodama į karo sukeltą krizę prie Ormuzo sąsiaurio ir staigiai išaugusias trąšų kainas, nusprendė laikinai sustabdyti muitus daliai azotinių trąšų. Sprendimą penktadienį patvirtino ES Taryba, o priemonė turėtų galioti vienerius metus.

    Pasak ES institucijų, tikslas – sumažinti sąnaudų šoką žemės ūkiui ir stabilizuoti pasiūlą rinkoje tuo metu, kai tarptautinė logistika šiame regione tapo itin trapi. Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio jūrinių maršrutų energijos ir chemijos pramonei, todėl bet koks transporto sutrikimas greitai persiduoda ir trąšų kainoms.

    Kas konkrečiai nuspręsta?

    Laikinas muitų sustabdymas taikomas daliai azotinių trąšų, įskaitant karbamidą ir amoniaką – žaliavas, nuo kurių tiesiogiai priklauso tiek mineralinių trąšų gamyba, tiek galutinė jų kaina ūkiams. ES Taryba pabrėžė, kad mechanizmas numato ir importo apimčių ribojimą, siekiant subalansuoti pagalbą žemdirbiams ir Europos trąšų gamintojų interesus.

    Tarptautinės institucijos, tarp jų Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, ne kartą įspėjo, kad užsitęsę trikdžiai pagrindiniuose tiekimo keliuose gali kelti riziką pasaulinei maisto gamybai. Azotinės trąšos yra vienas didžiausių kintamųjų kaštų augalininkystėje, todėl kainų šuoliai dažnai atsispindi ir galutinėse maisto produktų kainose.

    Kodėl Ormuzo sąsiauris svarbus trąšoms?

    Trąšų rinka yra globali, o kainas formuoja ne tik tiesioginė ES importo geografija, bet ir pasaulinė pasiūla, laivybos draudimo kaštai, energijos kainos bei pirkėjų elgsena krizės metu. Net ir ribotas fizinis tiekimo sumažėjimas gali sukelti kainų bangą, jei rinkos dalyviai pradeda kaupti atsargas ar persidera dėl sutarčių.

    ES institucijos nurodo, kad per šį regioną gali keliauti reikšminga dalis pasaulinės trąšų prekybos, o transporto sutrikimai greitai kelia kainas biržose ir didmeninėse rinkose. Dėl to laikinas muitų sušvelninimas vertinamas kaip priemonė, galinti bent iš dalies amortizuoti kainų šuolį Europos ūkiams.

    Išimtys: Rusija ir Baltarusija

    ES Taryba akcentavo, kad muitų sustabdymas nebus taikomas importui iš Rusijos ir Baltarusijos. Tokia nuostata atitinka platesnę ES prekybos ir sankcijų politiką, siekiant mažinti priklausomybę nuo šių šalių tiekimo grandinių, ypač jautriuose sektoriuose.

    Praktikoje tai reiškia, kad į ES rinką orientuojamasi į alternatyvius tiekėjus, o kainų stabilizavimui pasitelkiamos priemonės, kurios kartu nepadidintų ekonominių srautų iš valstybių, kurioms taikomi ribojimai. ES taip pat pabrėžia, kad sprendimas yra laikinas ir bus vertinamas pagal rinkos situaciją bei poveikį tiek ūkininkams, tiek vietos pramonei.

    Europos Komisijos duomenimis, 2024 metais ES importavo apie 2 000 000 tonų amoniako ir 5 900 000 tonų karbamido. Tiesioginė priklausomybė nuo Artimųjų Rytų tiekimo išlieka palyginti nedidelė – apie 3 proc. amoniako ir maždaug 1–2 proc. azotinių trąšų importo, tačiau kainų dinamika vis tiek stipriai priklauso nuo pasaulinės rinkos svyravimų.

  • Trąšų kainų šuolis Europoje: kaip dujų krizė ir ES sprendimai gali pabranginti maistą iki 2027 metų

    Trąšų kainų šuolis Europoje: kaip dujų krizė ir ES sprendimai gali pabranginti maistą iki 2027 metų

    Dujų ir trąšų kainos Europoje vėl kyla, o didesnį poveikį pirkėjai gali pajusti ne iškart, o per ateinančius sezonus. Žemės ūkio ekonomistai pabrėžia paprastą grandinę: brangesnės dujos didina azotinių trąšų savikainą, trąšos lemia derlių, o derlius galiausiai atsispindi maisto kainose.

    Šiuo metu dalis prekybos tinklų dar fiksuoja, kad kainų lentynose pokyčiai riboti, nes daug prekių pagaminta iš žaliavų ir naudojant trąšas, įsigytas iki naujausio kainų šuolio. Tačiau tokia atokvėpio fazė dažniausiai trunka mėnesius, o ne metus, todėl kainų spaudimas linkęs persikelti į kitą derliaus ciklą.

    Kaip dujos virsta trąšomis

    Europa nemažą dalį azotinių trąšų pasigamina pati, tačiau jų gamyba tiesiogiai priklauso nuo gamtinių dujų. Kai dujų kaina šokteli, brangsta ir vietoje pagamintos trąšos, nes dujos yra viena svarbiausių sąnaudų gaminant amoniaką ir jo produktus, įskaitant karbamidą.

    Rinkoje tai matyti greitai: kai energijos kainos kyla, trąšų pardavėjai koreguoja kainodarą, o ūkininkams tenka perskaičiuoti sezonų biudžetus. Jei grūdų supirkimo kainos tuo pat metu neauga, mažėja paskata tręšti įprastais kiekiais, o tai didina riziką, kad derlius bus mažesnis.

    Ūkininkų sprendimai dabar, pasekmės vėliau

    Dalis ūkių pavasario sezonui gali būti spėję apsirūpinti trąšomis anksčiau, todėl trumpuoju laikotarpiu pokyčiai laukuose ne visada akivaizdūs. Vis dėlto rudenį ir kitų metų pavasarį, kai pateikiami nauji užsakymai, ūkininkai dažniau susiduria su dilema: mažinti azoto normas arba rinktis mažiau trąšų reikalaujančias kultūras.

    Abi strategijos turi kainą. Mažesnės normos dažnai reiškia mažesnį derlingumą, o kultūrų keitimas gali sumažinti bendrą ūkių pajamas, ypač jei rinkoje geriausiai atsiperkančioms kultūroms reikia daugiau azoto. Tokie sprendimai paprastai atsispindi ne iškart, o per vėlesnių metų derlių ir pasiūlą.

    ES politika ir papildomi kaštai

    Prie kainų spaudimo prisideda ir reguliacinė aplinka. Europos Sąjungoje veikia anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje, kuris taikomas ir daliai importuojamų prekių, įskaitant trąšas. Jo tikslas yra sulyginti konkurencines sąlygas su šalimis, kuriose klimato reikalavimai mažiau griežti, tačiau praktikoje tai gali reikšti papildomus kaštus importui.

    Žemdirbių organizacijos ne kartą įspėjo, kad tokie kaštai ypač skaudžiai jaučiami tada, kai rinka ir taip patiria energijos kainų sukrėtimą. Diskusijos dėl galimų išimčių ar laikino palengvinimo paprastai įgauna pagreitį krizėms užsitęsus, tačiau trumpuoju laikotarpiu ūkininkai sprendimus turi priimti remdamiesi tuo, kas galioja dabar.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad maisto kainų efektas dažnai būna uždelstas ir pasireiškia per kelis ciklus: pirmiausia brangsta logistika ir degalai, vėliau įsijungia trąšų kanalas, o galiausiai kainos persiduoda per grūdų, pašarų ir perdirbtų produktų grandines. Dėl to didžiausias spaudimas vartotojams gali sutapti su ateinančiais derliais, kai į rinką patenka produkcija, užauginta jau esant naujoms sąnaudoms.

    Jei dujų kainos išliks aukštesnės, o trąšų pasiūla bus ribojama eksporto apribojimais ar prekybos trikdžiais, Europa gali susidurti su ilgesniu brangimo periodu. Tuomet didesnė našta tektų ne tik ūkininkams, bet ir perdirbėjams bei prekybos tinklams, o galutinis poveikis vartotojams labiausiai išryškėtų kasdienio maisto krepšelyje.