San Fransisko įlankos regione JAV bręsta sprendimas, kuris gali tapti precedentu visai šaliai: vietos oro kokybės priežiūros institucija svarsto faktiškai uždrausti naujų dujinių vandens šildytuvų pardavimą. Galutinis balsavimas numatomas spalio mėnesį, o diskusijų ašis sukasi tarp visuomenės sveikatos argumentų ir gyventojams tenkančių išlaidų.
Už draudimą pasisakantys ekspertai pabrėžia, kad dujiniai buitiniai įrenginiai išskiria azoto oksidus, kurie prisideda prie smogo ir didina kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Regiono vertinimu, tarša iš krosnių ir vandens šildytuvų kasmet siejama su iki 85 priešlaikinėmis mirtimis, o sveikatos sistemos ir visuomenės kaštai gali siekti iki 823 000 000 eurų per metus.
Ką numato siūlomos datos
San Fransisko įlankos oro kokybės valdymo apygarda dar 2023 metais patvirtino nulinės taršos ribas namų šildymo sistemoms ir vandens šildytuvams. Pagal dabar svarstomą formuluotę, naujų dujinių vandens šildytuvų prekyba būtų ribojama nuo 2027 metų sausio, o krosnims analogiški reikalavimai įsigaliotų nuo 2029 metų.
Vis dėlto institucijos specialistai siūlo kompromisą: įsigaliojimą nukelti devyniais mėnesiais ir pradžią perkelti į 2027 metų spalį. Šis pokytis pristatomas kaip būdas suteikti daugiau laiko pasiruošti tiek gyventojams, tiek rangovams ir įrangos tiekėjams.
Brangiausia dalis – įrengimas
Didžiausią pasipriešinimą kelia kaina: šilumos siurblio tipo vandens šildytuvo įrengimas vidutiniškai kainuoja apie 6 500 eurų, tai yra maždaug dukart daugiau nei įprastos dujinės įrangos pasirinkimas. Nors vietos ir valstijos subsidijos gali sumažinti skirtumą, jų pasiekiamumas, anot kritikų, skiriasi priklausomai nuo pajamų, informuotumo ir administracinių barjerų.
Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad daliai būstų prireiktų elektros įvado ar skydelio modernizavimo. Tokie darbai gali kainuoti nuo maždaug 1 900 iki 28 000 eurų, todėl dalis regiono politikų ragina arba atidėti reikalavimų taikymą, arba remtis savanorišku perėjimu.
„Man atrodo, kad dabar tam netinkamas metas. Kokia šiandien pagrindinė žmonių tema? Įperkamumas“, – sakė Alamedos apygardos prižiūrėtojas Davidas Haubertas.
Išimtys: kas galėtų nesilaikyti
Kad sprendimas būtų įgyvendinamas realybėje, siūloma numatyti vienkartines išimtis tiems, kam įrengti šilumos siurblio vandens šildytuvą yra nepraktiška arba pernelyg brangu. Į išimčių grupę patektų mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, taip pat būstai, kuriuose trūksta vietos ar yra elektros infrastruktūros apribojimų.
Šilumos siurblio vandens šildytuvams dažnai reikia pakankamai oro tūrio ir erdvės, todėl kai kuriuose pastatuose įrengimas tampa technologiškai sudėtingas. Pagal aptariamą modelį, išimtį gavę gyventojai galėtų įsirengti dujinį įrenginį ir naudoti jį visą jo eksploatacijos laiką, o institucija skaičiuoja, kad išimtys galėtų apimti iki 38 proc. vandens šildytuvų keitimų.
„Jeigu reikia griauti sieną, gausite išimtį. Jeigu reikia modernizuoti elektros skydelį, gausite išimtį“, – sakė institucijos politikos skyriaus vadovo pavaduotojas Gregas Nuddas.
Ginčas dėl įperkamumo ir sveikatos
Taisyklės šalininkai pabrėžia, kad įperkamumas nėra tik įrangos sąskaita, nes taršos poveikis sveikatai taip pat turi kainą. Anot valdybos pirmininkės Lynda Hopkins, mažesnes pajamas gaunančios bendruomenės dažniau patiria astmos, širdies ligų ir kitų sveikatos problemų naštą, kuri virsta praleistomis darbo dienomis ir didesnėmis išlaidomis gydymui.
„Kai kalbame apie įperkamumą, pakalbėkime ir apie astmos įperkamumą“, – sakė Lynda Hopkins.
Net ir su išimtimis didžioji dalis būstų vis tiek patektų į naujų reikalavimų lauką, todėl institucija tikisi reikšmingai sumažinti azoto oksidų emisijas. Galutinis sprendimas taps svarbiu signalu kitoms valstijoms, kurios svarsto panašias priemones, o Bay Area modelis gali būti vertinamas ir kaip pavyzdys, ir kaip įspėjimas, kaip suderinti klimato, sveikatos ir socialinio teisingumo tikslus.
Diskusijas šiek tiek keičia ir technologijų raida: kai taisyklės buvo rengiamos, rinkoje dar nebuvo 120 voltų šilumos siurblio vandens šildytuvų, o dabar jau siūlomi modeliai, kuriuos galima jungti į įprastą buitinį lizdą. Tai kai kuriems namų ūkiams gali sumažinti įrengimo sudėtingumą, tačiau sprendžiant dėl draudimo esmė išlieka ta pati: kiek greitai ir kokia kaina realu atsisakyti dujų buityje.
