CP v2

Tag: Azure

  • „Microsoft“ rekordas sprogdino akcijas: kas vyksta su DI ir kodėl „Meta“ investuotojus nuvylė

    „Microsoft“ rekordas sprogdino akcijas: kas vyksta su DI ir kodėl „Meta“ investuotojus nuvylė

    „Microsoft“ skaičiai viršijo lūkesčius

    „Microsoft“ paskelbė rekordinį ketvirčio grynąjį pelną, o investuotojams teigiamai sureagavus akcijos prieš biržos atsidarymą šoktelėjo iki 10 proc. Rinką labiausiai nuramino bendrovės prognozės: tikimasi spartesnio „Azure“ debesijos verslo augimo ir didesnių nei prognozuota pajamų.

    Bendrovė nurodė, kad liepos–rugsėjo ketvirčio pajamos turėtų siekti 78,5–79,5 mlrd. eurų. Tai reikštų maždaug 16–17 proc. augimą, o „Azure“ pajamų augimas, perskaičiavus pastoviomis valiutomis, prognozuojamas apie 45 proc., kai ankstesnį ketvirtį siekė 43 proc.

    Debesija ir DI tampa varikliu

    Per balandžio–birželio ketvirtį „Microsoft“ pajamos išaugo 18 proc. iki 78,7 mlrd. eurų ir pranoko analitikų lūkesčius. Grynasis pelnas pakilo 31 proc. iki 31,3 mlrd. eurų, tačiau į rezultatą įtrauktas ir apie 2,8 mlrd. eurų nerealizuotas vertės prieaugis dėl investicijos į DI bendrovę „Anthropic“.

    Debesijos segmento „Microsoft Cloud“ pajamos per ketvirtį sudarė 51,9 mlrd. eurų, tai yra 27 proc. daugiau nei prieš metus. „Azure“ ir kitos debesijos paslaugos augo 43 proc., o pati bendrovė pripažino, kad klientų paklausa kai kuriais atvejais vis dar viršija turimus pajėgumus, nors infrastruktūra buvo plečiama.

    „Šiais metais „Azure“ pajamos pirmą kartą viršijo 87,4 mlrd. eurų, o „Microsoft 365 Copilot“ peržengė 30 mln. mokamų vietų ribą“, – sakė „Microsoft“ vadovas Satya Nadella.

    Milžiniškos investicijos ir rinkos nervingumas

    Rinkoje pastaruoju metu daugėjo klausimų, ar didžiulės investicijos į DI infrastruktūrą atsipirks, todėl „Microsoft“ prognozės ir augantys „Azure“ skaičiai tapo svarbiu signalu visam sektoriui. Finansų direktorė Amy Hood investuotojams pabrėžė, kad 2026 kalendorinių metų kapitalo išlaidų planai iš esmės nesikeičia.

    Po apskaitos pakeitimo bendrovės pateikiama kryptis priartėja prie maždaug 152,9 mlrd. eurų, tačiau, pasak vadovybės, tai labiau techninis suvienodinimas, o ne realus investicijų mažinimas. Toks tonas išsiskiria iš dalies konkurentų, kurie pastaruoju metu linkę nuolat didinti planuojamas išlaidas infrastruktūrai.

    „Meta“ pajamos augo, bet pelną spaudė kaštai

    Tuo pat metu „Meta“ pranešė apie mažesnį nei tikėtasi pelną, nors pajamos augo ir viršijo Volstrito prognozes. Per balandžio–birželio ketvirtį bendrovės pelnas siekė 13,8 mlrd. eurų, tai yra 14 proc. mažiau nei prieš metus.

    „Meta“ pajamos padidėjo 28 proc. iki 53,1 mlrd. eurų, tačiau sąnaudos išaugo net 55 proc. iki 36,7 mlrd. eurų. Rezultatus blogino apie 2,1 mlrd. eurų susiję teisiniai kaštai ir maždaug 1,03 mlrd. eurų išeitinės išmokos po darbuotojų mažinimo, todėl veiklos marža smuko iki 31 proc., kai prieš metus siekė 43 proc.

    „DI jau šiandien spartina mūsų pagrindinį verslą, kuria naujos kartos produktus ir atveria visiškai naujas galimybes įmonėms“, – teigė „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas.

    Šie rezultatai išryškino skirtingą dviejų technologijų milžinių dinamiką: „Microsoft“ investuotojai labiau vertina aiškiai monetizuojamą debesijos ir darbo įrankių ekosistemą, o „Meta“ atveju augančios pajamos kol kas neužgožia didelių teisinių ir restruktūrizavimo kaštų. Rinkoms tai signalas, kad DI lenktynėse vis svarbesnė tampa ne tik plėtra, bet ir kaštų kontrolė bei aiškus pelningumo kelias.

  • „Microsoft“ žengia netikėtą žingsnį: „Anthropic“ svarsto „Maia“ DI lustus po 5 mlrd. eurų sandorio

    „Microsoft“ žengia netikėtą žingsnį: „Anthropic“ svarsto „Maia“ DI lustus po 5 mlrd. eurų sandorio

    „Microsoft“ derasi su „Anthropic“ dėl galimybės tiekti savo kuriamus dirbtinio intelekto lustus ir taip sustiprinti pozicijas prieš pagrindinius debesijos konkurentus. Jei susitarimas būtų pasiektas, tai būtų reikšmingas signalas rinkai, kad „Microsoft“ siekia ne tik kurti DI modelius, bet ir kontroliuoti jiems reikalingą aparatinę įrangą.

    Kalbama apie „Microsoft“ kurtą „Maia“ linijos lustą, kurį bendrovė pristatė kaip antrąją kartą ir kuris kol kas daugiausia naudojamas jos pačios duomenų centruose. Bendrovė viešai yra teigusi, kad toks procesorius skirtas didelio masto DI darbams, kai svarbiausia tampa našumas ir sąnaudos.

    Milžiniškas poreikis skaičiavimo galios

    „Anthropic“ pastaraisiais mėnesiais sparčiai augino produktų, tokių kaip „Claude“ ir programavimui skirtų įrankių, apimtis, todėl jos skaičiavimo galios poreikis tapo kritiniu. Rinkoje tai matoma kaip viena pagrindinių priežasčių, kodėl DI bendrovės vis aktyviau ieško alternatyvų tradiciniams grafikos procesoriams.

    „Anthropic“ vadovas Dario Amodei viešai yra užsiminęs, kad įmonei trūko skaičiavimo išteklių, o tai ribojo plėtrą. Tokios aplinkybės paprastai didina spaudimą užsitikrinti ilgalaikius kontraktus, net jei jie reiškia technologinių partnerių diversifikavimą.

    Vienas ryškiausių skaičių, atskleidžiančių paklausą, yra įsipareigojimas mokėti maždaug 1,1 mlrd. eurų per mėnesį už skaičiavimo pajėgumus iki 2029 metų gegužės. Tokios sumos rodo, kad DI lenktynėse įmonės konkuruoja ne vien modelių kokybe, bet ir tuo, kas greičiau užsitikrina lustus, serverius ir elektros infrastruktūrą.

    Kas laimėtų iš „Maia“ sandorio

    „Microsoft“ toks susitarimas būtų strateginis laimėjimas, nes leistų įrodyti, kad jos specializuoti lustai gali tapti komerciškai patrauklūs ir išorės klientams. Debesijos rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama tam, kas pasiūlys geresnį našumo ir kainos santykį, ypač tada, kai DI užklausos skaičiuojamos milijardais.

    „Microsoft“ vadovas Satya Nadella anksčiau yra sakęs, kad „Maia“ lustai gali pagerinti sugeneruojamų žetonų kiekį už dolerį daugiau nei 30 proc., lyginant su naujausiais tuo metu naudojamais sprendimais. Konvertuojant į eurus, esmė išlieka ta pati: kiekvienas efektyvumo procentas tiesiogiai mažina vienos užklausos savikainą ir didina maržą.

    „Anthropic“ šiuo metu remiasi kelių tiekėjų infrastruktūra ir, be kita ko, yra skelbusi apie ilgalaikius planus naudoti specializuotus kitų debesijos žaidėjų lustus. Todėl „Microsoft“ derybos būtų dar vienas ženklas, kad DI ekosistemoje formuojasi mišrūs modeliai, kai viena įmonė vienu metu naudoja skirtingus tiekėjus, kad sumažintų rizikas ir kainų spaudimą.

    Ką tai reiškia DI lustų rinkai

    DI lustų rinka sparčiai keičiasi: didieji debesijos tiekėjai investuoja į nuosavus procesorius, kad mažintų priklausomybę nuo „Nvidia“ ir stabilizuotų tiekimą. Tokios iniciatyvos paprastai pasiteisina tik tada, kai lustai pritaikomi ne vien vidiniams poreikiams, bet tampa pakankamai patrauklūs ir dideliems klientams iš šalies.

    Kol kas viešai nepatvirtinta, kad „Anthropic“ ir „Microsoft“ sandoris jau suderintas, o abi bendrovės vengia detalių. Tačiau pats derybų faktas rodo augantį spaudimą DI sektoriuje: laimi tie, kurie pirmi užsitikrina skaičiavimo pajėgumus, o lustai tampa ne mažiau svarbūs nei patys modeliai.

  • „Microsoft“ ruošia DI lustų sandorį su „Anthropic“: po 4,4 mlrd. eurų investicijos – naujas posūkis

    „Microsoft“ ruošia DI lustų sandorį su „Anthropic“: po 4,4 mlrd. eurų investicijos – naujas posūkis

    „Microsoft“ derasi su DI bendrove „Anthropic“ dėl galimo jos pačios kurtų specializuotų DI lustų tiekimo, patvirtino su situacija susipažinę šaltiniai. Jei susitarimas įvyktų, tai būtų reikšmingas žingsnis „Microsoft“ bandant konkuruoti su „Amazon“ ir „Google“ DI infrastruktūros rinkoje.

    Kalbama apie „Microsoft“ „Maia“ šeimos lustus, kurie skirti dirbtinio intelekto modeliams apmokyti ir paleisti duomenų centruose. Bendrovė sausio mėnesį pristatė antros kartos „Maia 200“ procesorių, tačiau jo prieinamumas per „Azure“ klientams kol kas išlieka ribotas.

    Pasak šaltinių, galutinis susitarimas dar nėra pasiektas, o derybos gali užtrukti. „Anthropic“ šio klausimo nekomentavo, „Microsoft“ į užklausą iš karto neatsakė.

    Praėjusių metų lapkritį „Microsoft“ paskelbė investuosianti į „Anthropic“ 5 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,4 mlrd. eurų. Tuo pat metu „Anthropic“ įsipareigojo „Azure“ debesijos paslaugoms išleisti 30 mlrd. JAV dolerių, arba apie 26,4 mlrd. eurų, taip dar labiau pririšdama savo plėtrą prie skaičiavimo pajėgumų.

    „Anthropic“ poreikis skaičiavimo resursams pastaruoju metu auga ypač sparčiai, didėjant jos „Claude“ asistento ir programavimo įrankių naudojimui. Bendrovės vadovai viešai yra pripažinę, kad patiria skaičiavimo pajėgumų trūkumą, o tai DI sektoriuje tampa konkurenciniu barjeru net ir gerai finansuojamiems žaidėjams.

    Šią savaitę paaiškėjo ir dar vienas signalas, kiek brangiai kainuoja DI skaičiavimai: „Anthropic“ įsipareigojo iki 2029 metų gegužės kas mėnesį mokėti po 1,25 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 1,1 mlrd. eurų, už skaičiavimo galią. Tokie mastai rodo, kad vien modelių kūrimas vis labiau tampa infrastruktūros ir kapitalo lenktynėmis.

    Iki šiol „Anthropic“ daugiausia rėmėsi „Nvidia“ grafikos procesoriais, tačiau lygiagrečiai diversifikuoja tiekėjus. Balandžio mėnesį bendrovė paskelbė apie 10 metų trukmės planą naudoti „Amazon Web Services“ „Trainium“ lustus, kurio vertė viršija 100 mlrd. JAV dolerių, arba apie 88 mlrd. eurų, o anksčiau pranešė ir apie „Google“ debesijos TPU lustų naudojimą.

    „Microsoft“ savo ruožtu siekia įrodyti, kad gali pasiūlyti konkurencingą alternatyvą trečiųjų šalių lustams. „Microsoft“ vadovas Satya Nadella balandį teigė, kad „Maia 200“ suteikia daugiau nei 30 proc. geresnį žetonų skaičių vienam doleriui, palyginti su naujausiais bendrovės naudojamais sprendimais, o lustai jau veikia „Microsoft“ duomenų centruose Arizonoje ir Ajovoje.

    Jei „Anthropic“ pradėtų naudoti „Microsoft“ lustus, tai būtų svarbi reputacinė pergalė „Maia“ programai ir „Azure“ ekosistemai. Kartu tai dar labiau paaštrintų konkurenciją tarp didžiųjų debesijos tiekėjų, kurie DI bumo metu kovoja ne tik dėl klientų, bet ir dėl kritiškai svarbaus komponento, skaičiavimo galios.

  • „Microsoft“ atleidžia vadovą Izraelyje: „Azure“ siejama su palestiniečių sekimu

    „Microsoft“ atleidžia vadovą Izraelyje: „Azure“ siejama su palestiniečių sekimu

    „Microsoft“ atleido Izraelio padalinio vadovą Aloną Haimovichą po vidinio tyrimo, susijusio su „Azure“ debesijos paslaugų naudojimu Izraelio gynybos institucijose. Įmonė viešai patvirtino vadovybės pokyčius, tačiau detalių pateikė mažai, pabrėždama tik organizacinius sprendimus.

    Vidinio tyrimo esmė buvo tai, ar ir kaip „Azure“ infrastruktūra galėjo būti naudojama kariniams ir žvalgybiniams tikslams, ypač duomenų apdorojimui ir saugojimui. Pasak kelių žiniasklaidos pranešimų, dėmesys krypo į technologijų panaudojimą stebėsenai ir duomenų rinkimui apie palestiniečius.

    „Mes vertiname privatumo apsaugą ir siekiame užkirsti kelią masinei civilių stebėsenai“, – sakė „Microsoft“ atstovai, komentuodami, kodėl buvo inicijuotas vidinis patikrinimas.

    Nors Haimovichui viešai nebuvo pateikta konkrečių kaltinimų, tyrimas esą atskleidė skaidrumo trūkumą dėl to, kaip paslaugos buvo naudojamos ir kaip apie tai buvo informuojama centrinė būstinė. Tokie signalai įmonei kelia ne tik reputacinę, bet ir atitikties riziką, ypač dėl Europos Sąjungos privatumo ir duomenų apsaugos reikalavimų.

    Po šių įvykių „Microsoft“ peržiūrėjo Izraelio padalinio valdymo modelį ir sustiprino priežiūrą, dalį sprendimų perduodama Europos regiono grandžiai. Tai rodo, kad technologijų milžinės vis dažniau centralizuoja jautrius valdžios sektoriaus kontraktus, kai kyla etikos ir atitikties klausimų.

    Situaciją kaitina ir vidinis darbuotojų spaudimas: pastaraisiais metais vis garsiau keliami klausimai dėl didžiųjų debesijos tiekėjų sutarčių su kariuomenėmis. Tokie protestai tapo platesnės tendencijos dalimi, kai darbuotojai reikalauja aiškesnių ribų, kam ir kokiomis sąlygomis gali būti naudojamos DI, debesijos ir didžiųjų duomenų technologijos.

    Tuo pat metu Izraelio institucijos plačiai naudoja ir kitų tiekėjų sprendimus, o rinkoje tęsiasi konkurencija dėl strateginių viešojo sektoriaus kontraktų. Artėjant sutarčių atnaujinimui, sprendimai dėl apimčių ir sąlygų gali tapti lakmuso popierėliu, kaip griežtai technologijų bendrovės taikys savo etikos ir naudojimo taisykles.

  • Investuotojai meta „Microsoft“ dėl DI žvaigždžių: Crameris įspėja, kad tai ilgai nesitęs

    Investuotojai meta „Microsoft“ dėl DI žvaigždžių: Crameris įspėja, kad tai ilgai nesitęs

    „Microsoft“ tampa patogiu pardavimu

    Rinkoje ryškėja tendencija, kai dalis investuotojų parduoda „Microsoft“ akcijas tam, kad galėtų perskirstyti kapitalą į labiau „karštas“ su DI susijusias bendroves. CNBC laidos vedėjas ir investuotojas Jimas Crameris tai vadina laikinu reiškiniu, kuris, jo manymu, ilgainiui turėtų išsikvėpti.

    Anot jo, „Microsoft“ šiuo metu daliai portfelių valdytojų tampa patogiu finansavimo šaltiniu, kai reikia lėšų kitiems pirkiniams. Toks elgesys dažnai pasireiškia cikliškai, kai rinkoje išryškėja viena dominuojanti tema, šiuo atveju DI duomenų centrų ir skaičiavimo galios bumas.

    „Aš nemanau, kad jie tiesiog sėdės ir leis, kad taip nutiktų“, – sakė Jimas Crameris.

    Didžiausia baimė – verslo programinė įranga

    Vienas svarbiausių investuotojų nerimo šaltinių siejamas su „Microsoft“ verslo programinės įrangos segmentu, kuris tradiciškai generuoja didelę dalį pajamų. Rinkoje plinta nuogąstavimai, kad DI įrankiai ir automatizacija gali sumažinti poreikį daliai licencijų, ypač kai įmonės ieško būdų didinti efektyvumą ir mažinti darbuotojų skaičių.

    Šios baimės sustiprinamos ir konkurencijos iš DI startuolių pusės: jei programavimo bei automatizavimo įrankiai leidžia greičiau kurti vidinius sprendimus, kai kurios įmonės gali rečiau rinktis standartinius produktus. Tokia logika investuotojai bando vertinti ir „Microsoft 365“ ekosistemos perspektyvas.

    Rezultatai geri, bet rinkai neužtenka

    Naujausio ketvirčio ataskaitoje „Microsoft“ paskelbė, kad padalinio „Productivity and Business Processes“ pajamos augo 16 proc. ir siekė apie 32,2 mlrd. eurų. Vis dėlto rinkos dėmesys labiau krypo į debesijos verslą ir investicijų tempą, ypač kalbant apie infrastruktūrą, reikalingą DI apkrovoms.

    Debesijos padalinys „Intelligent Cloud“ taip pat augo, o „Azure“ išlieka vienu svarbiausių „Microsoft“ variklių, konkuruojančių su „Amazon“ AWS ir „Google“ debesija. Tačiau dalis investuotojų kelia klausimus dėl ilgalaikės priklausomybės nuo partnerystės su „OpenAI“ ir dėl to, kaip sparčiai „Microsoft“ pavyks išlaikyti technologinį pranašumą produktų lygmenyje.

    „Copilot“ augimas ir laiko faktorius

    „Microsoft“ vadovas Satya Nadella pastaruoju metu akcentuoja, kad „Copilot“ tampa reikšmingu augimo katalizatoriumi, o mokamų „Microsoft 365 Copilot“ vietų skaičius jau viršija 20 mln. Tokie skaičiai rodo, kad įmonės ne tik bando DI sprendimus, bet dalį jų perkelia į mokamą, mastelį galinčią pasiekti naudojimo fazę.

    Vis dėlto rinkai neužtenka vien vartotojų skaičiaus, ji tikisi aiškesnio atsakymo, kaip DI pakeis licencijavimo modelius, kainodarą ir maržas. Cramerio vertinimu, „Microsoft“ turi ribotą laiką įtikinti, kad „Copilot“ vertė ir produkto kokybė atlaikys palyginimus su konkurentais ir kartu sustiprins, o ne susilpnins tradicinį licencijų verslą.

  • Cramerį suerzino „Microsoft“ rezultatai: akcijos smuko, o DI kelia grėsmę „Office“ modeliui

    Cramerį suerzino „Microsoft“ rezultatai: akcijos smuko, o DI kelia grėsmę „Office“ modeliui

    JAV rinkų komentatorius Jimas Crameris po „Microsoft“ paskelbto ketvirčio rezultato teigė likęs nusivylęs bendru vaizdu, nors pripažino, kad buvo ir teigiamų signalų. Po ataskaitos „Microsoft“ akcijos krito apie 5 proc., o nuo metų pradžios bendrovės vertė, jo žodžiais, buvo susitraukusi daugiau nei 16 proc.

    Crameris „Microsoft“ pasirodymą įvertino prasčiau nei kitų didžiųjų technologijų bendrovių, kurias investuotojai dažnai lygina tarpusavyje, ir akcentavo, kad rinkoje po ataskaitos vyravo nevienareikšmės nuotaikos. Pasak jo, daliai investuotojų pritrūko aiškios žinutės, kad augimo tempas bus tvarus visuose pagrindiniuose verslo segmentuose.

    „Azure“ prognozė nustebino rinką

    Nors Crameris kritikavo bendrą ataskaitos toną, „Microsoft“ skelbė ketvirčio rezultatus, kurie viršijo analitikų lūkesčius. Ypač daug dėmesio sulaukė „Azure“ debesijos verslo gairės: bendrovė prognozavo 39–40 proc. augimą, kai rinkos konsensusas siekė apie 37 proc.

    „Microsoft“ nurodė, kad debesijos pajamos per ketvirtį perkopė 54 mlrd. eurų ir augo apie 29 proc. per metus. Būtent šie skaičiai trumpam sustiprino optimizmą, tačiau vėliau investuotojai grįžo prie klausimo, ar likusi bendrovės dalis auga taip pat įtikinamai.

    Didžiausia rizika – „Office“ licencijų modelis

    Vienas ryškiausių Cramerio akcentų – „Microsoft“ „Office“ paketo licencijavimas, paremtas vartotojų vietų principu. Jis atkreipė dėmesį, kad Volstrite stiprėja diskusijos, jog šį modelį gali spausti spartėjanti automatizacija ir DI įrankiai, ypač susiję su programavimo bei turinio kūrimo efektyvinimu.

    Rinkoje vis dažniau keliami klausimai, ar įmonės, augant DI produktyvumui, ilgainiui nemažins licencijų skaičiaus, konsoliduodamos darbo vietas ar perskirstydamos užduotis. Tokia kryptis investuotojams svarbi, nes „Office“ ir prenumeratų pajamos laikomos vienu stabiliausių „Microsoft“ pelno šaltinių.

    Analitikai išlieka optimistiški

    Nepaisant Cramerio skeptiškos pozicijos, didelė dalis rinkos analitikų po ataskaitos išlaikė palankų požiūrį į „Microsoft“ akciją. Jis stebėjosi gausybe teigiamų vertinimų ir pabrėžė, kad pats nemato priežasčių skubėti pirkti akcijas esamu kainų lygiu.

    Ši situacija atspindi platesnę tendenciją technologijų sektoriuje: investuotojai vienu metu vertina ir augimo perspektyvas, ir rizikas, susijusias su DI pokyčiais, debesijos konkurencija bei įmonių IT biudžetų ciklais. „Microsoft“ atveju rinkos dėmesio centre išlieka klausimas, ar „Azure“ tempas ir toliau kompensuos lėtesnes brandesnių produktų augimo kreives.

    „Nemanau, kad jums reikia pirkti „Microsoft“ dabar“, – sakė Jimas Crameris.

  • „OpenAI“ tolsta nuo „Microsoft“: įtartinas posūkis į „Amazon“ keičia DI galių balansą

    „OpenAI“ tolsta nuo „Microsoft“: įtartinas posūkis į „Amazon“ keičia DI galių balansą

    „OpenAI“ plečia savo DI modelių prieinamumą „Amazon Web Services“ (AWS) infrastruktūroje, o tai rinkoje vertinama kaip ryškus signalas, kad bendrovės santykiai su „Microsoft“ tampa vis mažiau išskirtiniai. Nors „OpenAI“ vadovė Denise Dresser teigia, kad šie sprendimai nesusiję, analitikai mato aiškią kryptį į platesnę partnerių ekosistemą.

    Pastaraisiais mėnesiais „OpenAI“ ir „Microsoft“ ryšys keitėsi keliais etapais: nuo ilgą laiką dominavusio „Azure“ kaip pagrindinės platformos iki lankstesnės schemos, kai modeliai ir API produktai gali būti teikiami per daugiau nei vieną debesijos tiekėją. Tai reiškia mažiau apribojimų klientams, kurie jau yra investavę į AWS, ir daugiau derybinės galios pačiai „OpenAI“.

    Kas pasikeitė „Microsoft“ sandoryje

    Pagal viešai aptartus pokyčius, „Microsoft“ nebeturi išskirtinės licencijos „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, o pajamų pasidalijimo sąlygos taip pat peržiūrimos. Kartu „Microsoft“ nebėra vienintelis kanalas trečiųjų šalių API produktams, kurie naudoja „OpenAI“ technologiją, todėl įmonių klientai gali rinktis jiems patogiausią infrastruktūrą.

    „Šie du dalykai niekaip nesusiję“, – sakė Denise Dresser.

    Vis dėlto rinkos dalyviai tokį paaiškinimą vertina atsargiai, nes pokyčiai įvyko vienas po kito: pirmiausia atnaujintas bendradarbiavimo modelis su „Microsoft“, o netrukus paskelbta apie reikšmingą plėtrą AWS aplinkoje. Praktinis rezultatas paprastas: „OpenAI“ produktai tampa lengviau pasiekiami milžiniškai AWS klientų bazei.

    Kodėl AWS „OpenAI“ tampa patrauklesnė

    Debesijos rinkoje „Amazon“ ir „Microsoft“ konkuruoja dėl didžiausių įmonių projektų, ypač tų, kurie reikalauja didžiulių skaičiavimo pajėgumų DI mokymui ir diegimui. „OpenAI“ sprendimas atverti modelius AWS reiškia, kad įmonės, turinčios ilgalaikes AWS sutartis, gali sparčiau diegti pažangius generatyvinius sprendimus be migracijos į „Azure“.

    DI paklausa taip pat išryškino kitą realybę: pasaulinė skaičiavimo infrastruktūra yra ribota, o didžiausios laboratorijos siekia užsitikrinti kuo daugiau pajėgumų ir alternatyvų. Dėl to bendradarbiavimas su keliais debesijos tiekėjais tampa ne išimtimi, o nauja norma, ypač kai įmonių klientai nori pasirinkimo, stabilumo ir kainodaros lankstumo.

    „Microsoft“ taip pat diversifikuoja modelius

    Ši dinamika veikia abiem kryptimis. „Microsoft“ pastaruoju metu vis aktyviau integruoja ne tik „OpenAI“ technologiją, bet ir kitų kūrėjų modelius, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir galėtų pasiūlyti daugiau scenarijų verslo klientams.

    Galiausiai tai virsta platesne tendencija: didieji debesijos tiekėjai nori turėti prieigą prie skirtingų pažangių modelių, o modelių kūrėjams reikia kelių infrastruktūros partnerių, kad augimas nesustotų dėl pajėgumų ar komercinių apribojimų. Todėl, net jei „OpenAI“ ir „Microsoft“ santykiai tampa laisvesni, abi pusės išlieka viena kitai svarbios.

  • „Microsoft“ stiprūs rezultatai nustebino, bet investuotojai vis dar bijo: kas laukia „Azure“?

    „Microsoft“ stiprūs rezultatai nustebino, bet investuotojai vis dar bijo: kas laukia „Azure“?

    „Microsoft“ paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir pateikė tvirtą prognozę savo debesų kompiuterijos verslui „Azure“. Vis dėlto išplėstinėje prekyboje rinkos reakcija buvo santūri, nes dalis esminių investuotojų abejonių dėl programinės įrangos verslo ateities niekur nedingo.

    Per tris mėnesius, pasibaigusius kovą, bendrovės pajamos išaugo 18 proc. ir pasiekė 82,89 mlrd. JAV dolerių, o pelnas akcijai siekė 4,27 JAV dolerio. Abu rodikliai viršijo Volstryto lūkesčius, o „Azure“ pajamų augimas pastovia valiuta sudarė 39 proc., šiek tiek aplenkdamas prognozes.

    Didžiausias akcentas buvo bendrovės lūkestis, kad „Azure“ augimas kitą ketvirtį išliks 39–40 proc. diapazone. Tai svarbu rinkai, nes debesų paslaugos yra vienas pagrindinių „Microsoft“ augimo variklių, ypač didėjant DI sprendimų paklausai.

    „Matome didelę paklausą ir toliau didinsime skaičiavimo pajėgumus, kad galėtume ją patenkinti“, – sakė „Microsoft“ finansų vadovė Amy Hood.

    Kartu įmonė signalizavo, kad reikšmingai didins kapitalo investicijas į infrastruktūrą, reikalingą DI ir debesų paslaugoms. Bendrovės vertinimu, 2026 kalendoriniais metais kapitalo išlaidos gali siekti apie 190 mlrd. JAV dolerių, kai 2025 kalendoriniais metais jos buvo apie 118 mlrd. JAV dolerių.

    Perskaičiavus pagal apytikrį 0,92 euro už JAV dolerį kursą, kalbama atitinkamai apie maždaug 175 mlrd. eurų ir 109 mlrd. eurų. Toks šuolis rodo, kad konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų ir duomenų centrų tampa vienu svarbiausių sektoriaus „butelio kaklelių“.

    Dar vienas signalas rinkai buvo „Copilot“ naudojimo dinamika: apmokamų „Copilot“ vietų skaičius viršijo 20 mln., kai sausį buvo skelbta apie 15 mln. Bendrovė tikisi, kad šis rodiklis ir toliau augs, o tai gali didinti vidutines pajamas iš vieno vartotojo.

    Tačiau investuotojų nerimas išlieka, nes „Microsoft“ ilgą laiką rėmėsi vietų licencijavimo modeliu, kai įmonės moka už konkrečių darbuotojų skaičių. DI diegimas keičia šią logiką: dalis organizacijų optimizuoja komandas, o tuo pat metu auga DI skaičiavimo sąnaudos ir atsiranda poreikis apmokestinimą labiau sieti su realiu naudojimu.

    Ši dilema atsispindėjo ir vadovybės komentarų kryptimi, kur buvo kalbama apie hibridinius modelius, derinančius licencijas ir vartojimu paremtą apmokestinimą. Tokia transformacija gali būti naudinga ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau trumpuoju laikotarpiu kelia klausimų dėl maržų, pajamų prognozuojamumo ir klientų išlaidų struktūros.

    Be to, rinkoje išlieka diskusijos dėl „Microsoft“ priklausomybės nuo „OpenAI“ technologijų ekosistemos bei dėl konkurencijos DI asistentų segmente. Bendrovė siekia didinti vidinius DI tyrimus ir infrastruktūrą, kad ilgainiui galėtų labiau diversifikuoti technologinę bazę, tačiau tai reikalauja laiko ir didelių investicijų.

    Artimiausio ketvirčio gairėse „Microsoft“ numato 86,7–87,8 mlrd. JAV dolerių pajamų intervalą, o veiklos sąnaudos turėtų siekti 19,3–19,4 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus į eurus, tai atitinka maždaug 80–81 mlrd. eurų pajamų ir 17,8–17,9 mlrd. eurų veiklos sąnaudų.

    Segmentų lygmeniu bendrovė tikisi, kad „Productivity and Business Processes“ pajamos sieks apie 37–37,3 mlrd. JAV dolerių, „Intelligent Cloud“ 37,95–38,25 mlrd. JAV dolerių, o „More Personal Computing“ 11,75–12,25 mlrd. JAV dolerių. Pastarasis segmentas prognozuojamas silpniau, palyginti su rinkos lūkesčiais.

    Apibendrinant, „Microsoft“ pateikė rezultatų rinkinį, kuris patvirtina stiprų debesų ir DI paklausos foną, tačiau kartu palieka atvirą klausimą dėl to, kaip keisis programinės įrangos verslo modeliai DI eroje. Būtent ši įtampa tarp augimo ir struktūrinės transformacijos kol kas neleidžia rinkai vienareikšmiškai apsispręsti dėl tolesnės akcijos krypties.

  • „Microsoft“ ruošia milžinišką šuolį: 2026 metais investicijos sieks 176 mlrd. eurų

    „Microsoft“ ruošia milžinišką šuolį: 2026 metais investicijos sieks 176 mlrd. eurų

    „Microsoft“ paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir kartu įspėjo investuotojus: 2026 finansiniais metais kapitalo išlaidos gali šoktelėti iki maždaug 176 mlrd. eurų. Bendrovė tai sieja su brangstančiais atminties komponentais ir spartėjančia duomenų centrų plėtra, kurią stumia DI paklausa.

    Įmonė nurodė, kad pajamos per metus augo, o pelnas taip pat didėjo. Rinkoms svarbus signalas buvo ne tik rezultatai, bet ir prognozė, kad didesnės infrastruktūros sąnaudos gali spausti pelningumą, nes duomenų centrų įranga bei jos nusidėvėjimas tampa vis didesne išlaidų eilute.

    Atminties kainos kelia įtampą

    „Microsoft“ finansų vadovė Amy Hood investuotojų skambutyje akcentavo, kad vien komponentų brangimas 2026 metais gali turėti apie 23 mlrd. eurų poveikį planuojamoms investicijoms. Tokį šuolį rinka sieja su pasauliniu aukštos klasės atminties ir su ja susijusių tiekimo grandinių įtempimu, kurį pastaraisiais metais sustiprino DI serverių paklausa.

    Technologijų sektoriuje duomenų centrų pajėgumai tapo strategine konkurencijos zona, todėl didžiosios platformų bendrovės lenktyniauja dėl įrangos ir ilgalaikių tiekimo sutarčių. Dėl to auga ne tik atminties, bet ir kitų kritinių komponentų, taip pat energijos bei statybos kaštų jautrumas.

    Azure augimas ir DI pajamos

    Ketvirtį „Microsoft“ debesijos platforma Azure ir kitos debesijos paslaugos demonstravo labai spartų augimą, o tai bendrovei leidžia išlaikyti optimistinę paklausos trajektoriją. Rinka šiuos skaičius vertina kaip vieną svarbiausių indikatorių, ar didžiulės investicijos į duomenų centrus atsiperka per realias klientų išlaidas.

    Bendrovė taip pat pateikė atnaujintą vaizdą apie DI pajamų mastą, į kurį įtraukia klientų naudojamas DI paslaugas Azure infrastruktūroje ir pačios įmonės DI įrankius. Pastaruoju metu vienas svarbiausių „Microsoft“ tikslų yra didinti DI sprendimų įsitraukimą ir paversti juos nuolatiniu prenumeratų priedu verslo klientams.

    Darbuotojų skaičius ir santykių su „OpenAI“ pokyčiai

    „Microsoft“ taip pat užsiminė, kad ateinančiu laikotarpiu darbuotojų skaičius, lyginant su ankstesniais metais, gali mažėti. Tokie sprendimai dažnai aiškinami pastangomis didinti veiklos efektyvumą, ypač kai kapitalo investicijos auga greičiau nei pelno maržos.

    Įmonė pranešė ir apie pokyčius santykiuose su „OpenAI“: nutraukiamos ilgą laiką galiojusios pajamų dalijimosi schemos, o modelius pagal naujas sąlygas galės teikti ir kiti debesijos tiekėjai. Vis dėlto „Microsoft“ pabrėžia, kad išlaiko licencines teises naudotis „OpenAI“ intelektine nuosavybe nustatytą laikotarpį.

    „Mes ir toliau keičiame savo veiklos modelį, kad didintume tempą ir lankstumą“, – sakė Amy Hood.

    Investuotojams ši žinia reiškia dvigubą signalą: iš vienos pusės, DI ir debesijos paklausa išlieka labai stipri, iš kitos – infrastruktūros kaina tampa esminiu kintamuoju, galinčiu lemti maržų spaudimą ir didesnį rezultatų nepastovumą artimiausiais ketvirčiais.

  • „Microsoft“ praranda „OpenAI“ DI išskirtinumą: „ChatGPT“ modeliai gali keliauti ir į „Amazon“, „Google“

    „Microsoft“ atsisako išskirtinių teisių į „OpenAI“ dirbtinio intelekto modelius ir produktus, pranešė „Reuters“. Tai atveria kelią „ChatGPT“ kūrėjui savo technologiją siūlyti ir kitose debesijos platformose, įskaitant „Amazon“ bei „Google“.

    Pasak „Microsoft“, partnerystės sutarties pakeitimas turi supaprastinti bendradarbiavimą ir suteikti abiem pusėms daugiau lankstumo. Bendrovė akcentuoja, kad didesnis „nuspėjamumas“ padės efektyviau kurti ir eksploatuoti didelio masto DI platformas.

    „Šiandien skelbiame sutarties pakeitimą, kuris supaprastins mūsų partnerystę ir tai, kaip dirbame kartu, remiantis lankstumu, tikrumu ir dėmesiu DI teikiamai naudai“, – teigė „Microsoft“.

    Po žinios apie pasikeitusias sąlygas „Microsoft“ akcijos ikiprekybinėje prekyboje smuktelėjo apie 1 proc. Investuotojai tokius pokyčius dažnai vertina per rizikų prizmę: ar „Azure“ išlaikys prioritetinį „OpenAI“ produktų kanalą ir kokia bus įtaka ilgalaikėms pajamoms iš DI ekosistemos.

    Pagal naujas sąlygas „Microsoft“ išlieka pagrindiniu „OpenAI“ partneriu debesijos srityje, o „OpenAI“ produktai pirmiausia turėtų būti teikiami per „Azure“. Išimtis numatoma tais atvejais, kai „Microsoft“ negalėtų užtikrinti reikalingų pajėgumų ar funkcionalumo ir nuspręstų jų nepalaikyti.

    Esminis pokytis tas, kad „OpenAI“ nuo šiol gali pasiūlyti savo produktus klientams pas bet kurį debesijos paslaugų teikėją. Praktikoje tai reiškia daugiau derybinės galios „OpenAI“ ir platesnį pasirinkimą įmonėms, kurios DI sprendimus nori diegti ten, kur jau veikia jų infrastruktūra.

    „Microsoft“ taip pat išsaugo licenciją „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, susijusiai su modeliais ir produktais, iki 2032 metų. Vis dėlto ši licencija tampa ne išskirtinė, o tai sumažina „Microsoft“ galimybę vienai kontroliuoti, per kokius kanalus „OpenAI“ technologijos pasiekia rinką.

    Kartu pranešta ir apie dar vieną reikšmingą finansinį aspektą: „Microsoft“ nebeprivalės mokėti „OpenAI“ dalies nuo pajamų. Tai gali reikšti paprastesnę atsiskaitymo schemą, tačiau kartu rodo, kad partnerystė pereina į kitą brandos etapą, kai abi bendrovės siekia daugiau nepriklausomybės.

    „Nors šis pakeitimas supaprastina partnerystę, darbas, kurį atliekame kartu, išlieka ambicingas“, – pabrėžė „Microsoft“.

    Rinkoje šis sprendimas vertinamas platesniame kontekste: didžiosios debesijos platformos varžosi dėl DI klientų, o įmonėms tampa svarbu išvengti tiekėjo priklausomybės. Galimybė „OpenAI“ sprendimus diegti skirtinguose debesyse gali paspartinti konkurenciją ir sumažinti kliūtis DI projektams, ypač didelėse organizacijose.