Prie Kornvalio, Portpiano paplūdimyje, savanoriai aptiko neįprastai ryškių spalvų jūrinę sraigę, kuri įprastai aptinkama gerokai šiltesniuose Atlanto vandenyse. Specialistai sako, kad toks radinys Jungtinės Karalystės pakrantėje gali būti susijęs su šylančia jūra ir besikeičiančiomis rūšių paplitimo ribomis.
Radinys užfiksuotas gamtosaugos renginio metu, kurį organizavo projektas The Rock Pool Project. Dalyvis Luke Galpin sraigę pastebėjo apvertęs akmenį seklioje uolėtoje baloje, o iškart išsiskyrė jos margas, „vaivorykštę“ primenantis kūno raštas.
„Ji buvo visai mažytė, maždaug mano nago dydžio, todėl iš susijaudinimo sušukau kitiems, kad ateitų pažiūrėti“, – sakė Luke Galpin.
Pasak jūrų biologija besidominčių ekspertų, ši rūšis, identifikuojama kaip Babakina anadoni, dažniau randama prie Ispanijos, Portugalijos ir Prancūzijos krantų. Kai tokie organizmai pasirodo šiauriau nei įprasta, tai gali reikšti, kad jiems tinkamos sąlygos plečiasi dėl ilgalaikio vandens temperatūros kilimo.
Projektą remiantys gamtosaugininkai pabrėžia, kad vienas aptikimas dar nereiškia nuolatinio rūšies įsitvirtinimo, tačiau tai svarbus signalas stebėsenai. Reguliarūs pakrantės „piliečių mokslo“ stebėjimai leidžia greičiau pastebėti pokyčius, kurie vėliau patvirtinami nuoseklesniais tyrimais.
„Nors tai labai įdomus radinys, jis taip pat primena, kaip sparčiai keičiasi mūsų pakrantės. Turime toliau sekti šiuos pokyčius, kad suprastume klimato kaitos poveikį Jungtinės Karalystės jūrinei gyvybei“, – sakė projekto vadovas dr. Ben Holt.
Pietvakarių Anglijoje panašūs netikėti radiniai fiksuojami ne pirmą kartą. Pastaraisiais metais pranešta apie kelis mažus, ryškiaspalvius jūrinius moliuskus, aptiktus Devono pakrantėje ir netoli Lundi salos, kur narai tyrinėdami nuolaužas pastebėjo itin smulkų, iki kelių centimetrų ilgio, akį traukiantį organizmą.
Mokslininkai primena, kad vandenynai sugeria didelę dalį papildomos šilumos, susijusios su šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimusi, todėl ilgainiui šyla ir pakrančių vandenys. Šis procesas daro įtaką rūšių migracijai, nerštui, maisto grandinėms ir net invazinių rūšių plitimo rizikai.
Ekspertų teigimu, tokie pavieniai radiniai svarbūs ne tik kaip įdomybė, bet ir kaip duomenų taškai, padedantys tikslinti, kaip greitai keičiasi jūrų ekosistemos. Dėl to visuomenė raginama apie neįprastus aptikimus pranešti vietos gamtosaugos organizacijoms ir, jei įmanoma, pateikti nuotraukas bei tikslią vietą.