20 mln. eurų įnašas Švedijos fondui
Europos investicijų fondas skyrė apie 20 mln. eurų Švedijos rizikos kapitalo bendrovei „BackingMinds“, kad ši galėtų plėsti fondą „BackingMinds Invest III“ ir investuoti į ankstyvos stadijos verslus.
EIF tampa pirmuoju instituciniu investuotoju šiame fonde, o sprendimas priimtas remiantis ES programa InvestEU. Tikimasi, kad toks „inkarinis“ įsipareigojimas padės pritraukti ir kitų institucinių investuotojų kapitalą.
„Ateitis retai būna ten, kur jos tikiesi, ir taip pat retai ten, kur ieško tradicinis rizikos kapitalas. Tinklas yra filtras: jis praleidžia tai, kas į jį panašu, ir kartoja praeities modelius“, – sakė „BackingMinds“ įkūrėja ir partnerė Sara Wimmercranz.
Ką reiškia investuoti už tinklų ribų
„BackingMinds“ teigia siekianti aptikti perspektyvias komandas ir idėjas, kurios dažnai lieka nepastebėtos dėl geografinės vietos, ribotų pažinčių rizikos kapitalo ekosistemoje ar netiesioginių atrankos filtrų.
Naujasis fondas daugiausia orientuosis į Švediją ir platesnį Šiaurės šalių regioną, o prioritetas bus teikiamas įmonėms ankstyvose plėtros stadijose, kai kapitalo prieinamumas paprastai yra jautriausias.
Didesnė įtrauktis ir poveikio kryptys
EIF pabrėžia, kad Europa negali sau leisti prarasti talentų vien todėl, kad jie nepatenka į tradicinius investuotojų tinklus. Pasak fondo, „BackingMinds“ metodas padeda kapitalą nukreipti platesniam steigėjų ratui ir geriau išnaudoti regionų potencialą.
„Europa negali leisti, kad talentingi verslininkai liktų neatrasti vien todėl, kad jie yra už įprastų rizikos kapitalo tinklų ribų. Remdami šį fondą padedame atverti potencialą ir nukreipti daugiau kapitalo į sprendimus, reikalingus Europai“, – sakė EIF vadovybės atstovė Merete Clausen.
Įkurta 2016 metais, „BackingMinds“ anksčiau investavo į 23 įmones. Bendrovės pateikiamais duomenimis, 46 proc. portfelio įmonių turėjo bent vieną moterį tarp įkūrėjų, 43 proc. įkūrėjų buvo imigrantų kilmės, o 71 proc. įmonių įkurta ne sostinėje.
Planuojama, kad „BackingMinds Invest III“ ieškos komerciškai perspektyvių projektų, sprendžiančių aplinkosaugos ir socialinius iššūkius, įskaitant anglies dioksido emisijų mažinimą, energijos vartojimo efektyvumą, sveikatos apsaugos ir švietimo gerinimą.
Šis EIF sprendimas įsilieja į platesnę 2026 metų tendenciją, kai institucinis kapitalas Europoje aktyviau remia specializuotus rizikos kapitalo fondus. Tokie „pirmojo investuotojo“ įsipareigojimai rinkoje dažnai laikomi kokybės signalu, mažinančiu riziką kitiems investuotojams ir spartinančiu fondo lėšų sutelkimą.