CP v2

Tag: BAE Systems

  • Britai parodė naikintuvą be piloto: „BAE Systems“ žada 80 proc. „Typhoon“ galios už 20 proc. kainos

    Britai parodė naikintuvą be piloto: „BAE Systems“ žada 80 proc. „Typhoon“ galios už 20 proc. kainos

    Jungtinė Karalystė pristatė naują kryptį oro karo ateičiai: kovinius orlaivius, kurie skraido be piloto kabinoje ir veikia kartu su įgulos naikintuvais. Tokia koncepcija vis dažniau vadinama bendradarbiaujančiais kovos orlaiviais ir lojaliuoju sparnuočiu, kai pilotuojamas naikintuvas vadovauja, o bepilotės platformos atlieka rizikingiausias užduotis.

    Per aviacijos parodą Farnborough bendrovė „BAE Systems“ pademonstravo „Brontanax“ prototipą, kuris, kaip skelbiama, kuriamas bendram darbui su „Typhoon“, „F-35“ ir ateities „Tempest“ programa. Tokios platformos gali skristi priekyje, atlikti žvalgybą, slopinti oro gynybą, trikdyti radarus ir, prireikus, smogti taikiniams, o žmogus ore išlieka sprendimų priėmėju.

    Gamintojo teigimu, pilotas tokios bepilotės mašinos nevaldytų kaip nuotolinio modelio. Vietoje to jis formuluotų užduotį, nustatytų ribas ir patvirtintų kritinius sprendimus, o likusią darbo dalį vykdytų autonominiai valdymo algoritmai ir jutiklių sistema, paremta DI metodais.

    „Brontanax“ dydžiu, kaip nurodoma, artimas mokomajam koviniam lėktuvui, jo masė viršija 5 tonas, o konstrukcijoje numatytas mažesnis pastebimumas radarams. Taip pat minimos vidinės ginkluotės dėtuvės, kurios turėtų būti pritaikytos daugumai Karališkųjų oro pajėgų naudojamų raketų, išskyrus didesnius sparnuotuosius ginklus.

    Gamintojas akcentuoja modulinę sandarą ir atvirą architektūrą, leidžiančią santykinai greitai keisti paskirtį. Tai svarbu dabartinėms tendencijoms, kai kariuomenės siekia platformų, kurias galima pritaikyti ir kaip papildomą ginkluotės nešėją, ir kaip iškeltą jutiklių mazgą, ir kaip elektroninės kovos priemonę.

    Prototipas, skelbiama, surinktas „BAE Systems“ gamykloje Warton, projekte dalyvaujant šimtams inžinierių ir dešimtims Jungtinės Karalystės įmonių. Bendrovė tvirtina investavusi šimtus milijonų svarų iš savo lėšų, o vėliau valstybė programai skyrė 300 milijonų svarų, tai yra apie 350 milijonų eurų.

    „Tikslas paprastas: daugiau kovinės galios už mažesnę kainą ir mažesnę riziką įguloms“, – sakė projekto atstovas, apibendrindamas sumanymą.

    Viešai nurodoma, kad dabartinis prototipas naudoja JAV gamybos variklį, tačiau vėlesnėse versijose siekiama pereiti prie Jungtinėje Karalystėje kuriamos jėgainės. Toks kelias atspindi platesnę Europos kryptį stiprinti tiekimo grandines ir mažinti kritinių komponentų priklausomybę nuo išorės.

    Pagal skelbiamą grafiką, programos startas numatytas artimiausiu metu, o bandymai ant žemės planuojami 2027 metų pirmoje pusėje. Pirmasis skrydis būtų numatomas 2027 metų antroje pusėje, o įvedimas į tarnybą siejamas su laikotarpiu iki šio dešimtmečio pabaigos.

    „BAE Systems“ teigia, kad „Brontanax“ galėtų suteikti apie 70–80 proc. „Typhoon“ pajėgumų už maždaug 20 proc. jo kainos. Tokia ekonomika remiasi prielaida, kad bepilotė platforma gali būti paprastesnė, turėti mažiau įgulai būtinų saugos sistemų ir būti projektuojama trumpesniam resursui, todėl jos praradimas mūšyje nebūtų toks skausmingas kaip pilotuojamo naikintuvo.

    Europos kontekste tai signalas, kad oro pajėgų „skaičius ir darbas komandoje“ vėl tampa kritiškai svarbūs. Karas Ukrainoje parodė, kad moderni oro gynyba ir elektroninė kova verčia ieškoti sprendimų, kurie leistų dažniau rizikuoti platforma, bet ne žmogumi, ir greitai atkurti pajėgumus.

    NATO šalims tokie projektai yra ir praktinis atsakas į pilotų trūkumo bei brangstančių naikintuvų problemą, ir būdas didinti atgrasymą. Kuo greičiau pavyks patikimai integruoti bepilotes mašinas į bendrą oro operacijų tinklą, tuo labiau keisis ir Europos oro kovos taisyklės.

  • JAV rado atsaką dronų rojams: mikrobangos vietoj raketų ir nauja „BAE Systems“ artilerija

    JAV rado atsaką dronų rojams: mikrobangos vietoj raketų ir nauja „BAE Systems“ artilerija

    Ginklas, kuriam nereikia šovinių

    JAV ieško būdų, kaip atremti dronų rojais paremtas atakas, kai oro gynyba perkraunama dideliu taikinių skaičiumi. Vienas siūlomų sprendimų yra didelės galios mikrobangų sistema High Power Microwave, kuri taikinius veikia elektromagnetinės energijos impulsais.

    Skirtingai nei įprasta priešlėktuvinė ginkluotė, tokia sistema neiššauna raketų ar sviedinių, todėl teoriškai gali naikinti taikinius tol, kol užtenka energijos. Pagrindinis praktinis ribojimas išlieka tas pats: patikimas ir pakankamos galios elektros tiekimas, ypač mobiliose platformose.

    Modulinė architektūra ir bandymai

    Gamintojai pabrėžia modulinę koncepciją, leidžiančią mikrobangų įrangą montuoti stacionariuose taškuose, vilkimuose sprendimuose, kovinėse mašinose ar jūrinėse platformose. Toks universalumas svarbus, nes dronų grėsmė vienodai aktuali ir sausumoje, ir jūroje.

    Skelbiama, kad daugiau nei 99 proc. komponentų gali būti paimti iš komercinės rinkos, o tai paprastai reiškia paprastesnę gamybą, aptarnavimą ir greitesnį pritaikymą. Taip pat nurodoma, kad sprendimas pasiekė technologinės parengties lygį TRL 6, o jo veikimas buvo tikrintas realiomis lauko bandymų sąlygomis.

    Mobilioji artilerija ir didelio greičio sviediniai

    Kaip antrasis siūlymas pristatoma Multi-Domain Artillery Cannon System platforma, sukurta taip, kad būtų mobili ir pritaikyta pergabenimui oru. Tokia artilerija gali naudoti skirtingus tiksliosios amunicijos tipus pagal užduotį.

    Oro taikiniams numatytas Hypervelocity Projectile, kai grėsmė perimama kinetiniu būdu. Žemės taikiniams minima amunicija Scorpio-XR, kurią „BAE Systems“ apibūdina kaip užtikrinančią maždaug dvigubai didesnį nuotolį nei anksčiau naudoti tikslieji 155 mm kalibro sviediniai.

    „Mikrobangų ginklas gali padėti ilgiau atlaikyti dronų rojais paremtas atakas, o artilerija suteikia papildomą perėmimo ir smūgio galimybę“, – teigiama gamintojo pristatymuose.

    Abi priemonės pateikiamos kaip tarpusavyje papildantys daugiasluoksnės gynybos elementai, kur vienas sprendimas mažina priklausomybę nuo brangios amunicijos, o kitas užtikrina papildomą kinetinį efektą. Vis dėlto demonstravimas parodoje dar nereiškia priėmimo į ginkluotę, nes tolesnę ateitį lems bandymai, tobulinimas ir pirkimų sprendimai.

  • Britai dvigubina atominių povandeninių laivų gamybą: 7 mlrd. eurų planas keičia AUKUS

    Britai dvigubina atominių povandeninių laivų gamybą: 7 mlrd. eurų planas keičia AUKUS

    Naujas planas parlamentui

    Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė siekį reikšmingai padidinti naujų povandeninių laivų gamybos apimtis ir iš esmės stiprinti šalies branduolinės gynybos pramonės pajėgumus. Planas pristatytas parlamento dokumente Defence Nuclear Enterprise 2026 Annual Update, kuriame apibrėžiami pagrindiniai tikslai ir finansavimas artimiausiems metams.

    Numatyta, kad šalis lygiagrečiai statys naujus branduolinio variklio atakos povandeninius laivus SSN-AUKUS ir tęsis „Dreadnought“ klasės balistinių raketų povandeninių laivų programa. Tokia dviguba gamybos kryptis reiškia didelį spaudimą infrastruktūrai, tiekimo grandinėms ir kvalifikuotų specialistų rinkai.

    Kur keliaus investicijos

    Investicijų paketas siekia apie 7 mlrd. eurų ir bus skirtas laivų statybos pajėgumų plėtrai, branduolinių reaktorių gamybos didinimui bei kritinių komponentų tiekimo grandinės stiprinimui. Tikslas yra sumažinti gamybos „butelio kaklelius“, kurie dažnai riboja didelių gynybos programų tempą.

    Didžiausias dėmesys teks „BAE Systems“ povandeninių laivų statyklai Barrow-in-Furness mieste, taip pat „Rolls-Royce Submarines“ reaktorių gamybos bazei Raynesway apylinkėse netoli Derby. Lygiagrečiai numatoma daugiau užsakymų įmonėms, tiekiančioms specializuotą įrangą ir medžiagas, reikalingas branduolinei laivybai.

    Grafikas ir strateginis tikslas

    Pirmojo britiško SSN-AUKUS korpuso metalo pjovimo darbai planuojami 2027 metais, o įvedimas į Karališkojo laivyno rikiuotę numatomas trisdešimtųjų metų pabaigoje. Galutiniai sprendimai dėl bendro užsakytų laivų skaičiaus turėtų būti priimti iki 2028 metų, prieš užbaigiant detaliojo projektavimo etapą.

    Vyriausybė pabrėžia, kad gamybos plėtra skirta dviem tikslams vienu metu: užtikrinti branduolinio atgrasymo sistemos tęstinumą ir sudaryti pramoninį pagrindą gausesnei atakos povandeninių laivų flotilei. Tai ypač aktualu didėjant įtampoms jūrose ir augant poreikiui nuolatinei povandeninei stebėsenai.

    „Plėtra turi sukurti pramoninį pajėgumą, reikalingą didesnei atakos povandeninių laivų flotilei, kartu užtikrinant branduolinio atgrasymo tęstinumą“, – teigiama atnaujintame vyriausybės dokumente.

    AUKUS ir SSN-AUKUS esmė

    AUKUS yra Jungtinės Karalystės, JAV ir Australijos gynybos ir saugumo partnerystė, kurioje vienas svarbiausių elementų yra branduolinio variklio povandeninių laivų pajėgumo vystymas. SSN-AUKUS kuriamas kaip naujas britišku pagrindu paremtas atakos povandeninis laivas, kurį ateityje eksploatuos tiek Karališkasis laivynas, tiek Australijos karališkasis laivynas.

    Jungtinei Karalystei SSN-AUKUS turėtų pakeisti „Astute“ klasės laivus ir tapti kitos kartos branduolinio variklio, konvencine ginkluote ginkluotais povandeniniais laivais. Programa šiuo metu yra detaliojo projektavimo ir ilgai gaminamų komponentų užsakymo fazėje, kai paraleliai plečiama infrastruktūra, kad vėliau būtų galima pagreitinti serijinę gamybą.

  • Švedija gavo pirmuosius „Archer“ 8×8: ukrainiečiai jau įvardijo skaudžiausius trūkumus

    Švedija gavo pirmuosius „Archer“ 8×8: ukrainiečiai jau įvardijo skaudžiausius trūkumus

    Pirmieji „Archer“ 8×8 jau kariuomenėje

    Švedijos ginkluotės pirkimų agentūra FMV perdavė Švedijos ginkluotosioms pajėgoms pirmąsias keturias ratines savaeiges haubicas „Archer“ 8×8. Tai pradžia didesnio 48 sistemų įvedimo į tarnybą etapo, kuris numatytas pagal 2023 metais sudarytą sutartį.

    Pasak FMV, naujieji „Archer“ sustiprins artilerijos pajėgumus pietų Švedijoje ir Gotlando saloje, o tai svarbu ir NATO Baltijos jūros regiono saugumui. Agentūra nurodo, kad pristatymai turėtų tęstis iki 2030 metų.

    Kuo skiriasi 8×8 versija

    „Archer“ yra Švedijoje sukurta 155 milimetrų kalibro savaeigė artilerijos sistema, kurią gamina „BAE Systems“ padalinys Švedijoje. 155 milimetrų kalibras yra NATO standartas, todėl sistema pritaikyta Vakarų amunicijos ekosistemai ir bendroms logistikos grandinėms.

    Švedija anksčiau naudojo „Archer“ 6×6 platformą, kuri į tarnybą įėjo 2016 metais. Naujoji 8×8 versija, kaip skelbiama, turi geresnes pravažumo savybes ir gali pasiekti iki 90 kilometrų per valandą greitį, todėl lengviau manevruoja skirtingomis sąlygomis.

    Greitis mūšio lauke ir ugnies galia

    FMV teigia, kad „Archer“ gali užimti arba palikti ugnies poziciją maždaug per 20 sekundžių. Taip pat nurodoma, kad sistema gali paleisti šešis šūvius ir per mažiau nei dvi minutes pasitraukti maždaug 500 metrų, mažindama riziką patekti į atsakomąją ugnį.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, „Archer“ šaudymo sparta gali siekti iki devynių šūvių per minutę. Automatinėse dėtuvėse sistema gabena 21 šovinį ir gali vykdyti kelių sviedinių vienalaikio smūgio režimą, kai keli sviediniai pasiekia taikinį tuo pačiu metu.

    Priklausomai nuo naudojamos amunicijos, maksimalus „Archer“ nuotolis gali viršyti 50 kilometrų. Tokie parametrai šiuolaikinėje artilerijoje vertinami kaip svarbūs, nes didesnis nuotolis ir greitas pozicijos keitimas leidžia veikti toliau nuo fronto ir mažinti aptikimo tikimybę.

    Ukrainos patirtis: modernumas turi kainą

    „Archer“ sistemos naudojamos ir Ukrainoje, o Švedijos 2023 metais užsakytos platformos, kaip skelbiama, turi padėti kompensuoti dalį anksčiau perduotų vienetų. Tačiau viešojoje erdvėje yra buvę kritikos dėl tam tikrų konstrukcinių ir eksploatacinių ypatybių.

    Ukrainos pusė yra atkreipusi dėmesį, kad pažeidžiamas gali būti atviriau išdėstytas hidraulikos mazgas, kurį lengviau apgadinti. Taip pat pabrėžiama, jog dėl aukšto automatizavimo „Archer“ ne visada gali naudoti kiekvieno tipo 155 milimetrų amuniciją, o efektyviam darbui reikia gerai parengtų artileristų, todėl mokymai gali užtrukti ilgiau.

    Nors sistema vertinama kaip labai technologinė ir turinti aiškių pranašumų, intensyvaus karo sąlygomis pažangi automatika gali reikšti ir papildomus apribojimus bei jautrumą tam tikriems gedimams. Tai vienas iš paaiškinimų, kodėl informacijos apie „Archer“ naudojimą fronte viešumoje pasirodo palyginti retai.

  • Lenktynės dėl šeštos kartos naikintuvo: GCAP sprendimas iki 2026 pabaigos, Lenkijai laikas senka

    Europos ir Japonijos kuriamas šeštos kartos naikintuvas GCAP artėja prie svarbaus termino: projekto partneriai signalizuoja, kad naujų valstybių prisijungimo sprendimai turėtų būti priimti ne vėliau kaip iki 2026 metų pabaigos. Tai reikšminga žinia Lenkijai, kuri pastaraisiais metais viešai svarsto apie galimą dalyvavimą programoje, tačiau formalių žingsnių dar nėra.

    GCAP, arba Global Combat Air Programme, yra Jungtinės Karalystės, Italijos ir Japonijos bendra iniciatyva, kurios tikslas – sukurti naujos kartos kovinę aviacijos sistemą. Pramoninę projekto ašį sudaro „BAE Systems“, „Leonardo“ ir „Mitsubishi Heavy Industries“, o ambicija – užtikrinti technologinę persvarą sparčiai kintančioje saugumo aplinkoje.

    Kodėl 2026 metai svarbūs?

    „Leonardo“ vadovas Lorenzo Mariani viešai įvardijo 2026 metų pabaigą kaip ribą, iki kurios realistiškai galima apsispręsti dėl papildomų partnerių priėmimo. Tokia laiko žyma dažniausiai siejama su projekto valdymu, darbų pasidalijimu, intelektinės nuosavybės klausimais ir ilgalaikėmis tiekimo grandinėmis, kurios privalo būti sutvarkytos ankstyvoje programos fazėje.

    „Manau, kad galutinis terminas yra 2026 metai, daugiausia per metus nuo dabar“, – sakė Lorenzo Mariani.

    Šis terminas svarbus ir todėl, kad GCAP deklaruojamas įvedimas į tarnybą siejamas su 2035 metais, nors viešai užsimenama ir apie galimą grafiko spartinimą. Kuo vėliau prisijungiama prie tokio masto programų, tuo mažesnė įtaka sprendimams, siauresnės pramoninio dalyvavimo galimybės ir didesnė rizika likti tik galutiniu vartotoju.

    GCAP nėra tik naujas lėktuvas

    GCAP koncepcija pristatoma kaip visos ateities oro mūšio architektūros kūrimas, o ne vieno orlaivio pakeitimas. Šeštos kartos platforma numatoma kaip tinklo centras, sujungiantis pilotuojamas sistemas, bepiločius, įvairius jutiklius, ryšio infrastruktūrą, ginkluotę ir duomenų apdorojimą realiuoju laiku.

    Tokio tipo programose vis didesnį vaidmenį įgauna programinė įranga, pažangūs ryšio sprendimai, kibernetinis atsparumas ir DI pagrįstas sprendimų palaikymas. Dėl to šalių pasirinkimas prisijungti ar likti nuošalyje lemia ne tik būsimą naikintuvų parką, bet ir pramonės kompetencijas, darbo vietas bei galimybes įsilieti į tarptautines tiekimo grandines keliems dešimtmečiams.

    Ką tai reiškia Lenkijai?

    Lenkijos atveju signalas aiškus: jei Varšuva nori realiai dalyvauti kuriant Europos ir Japonijos šeštos kartos sprendimą, langas sprendimams siaurėja. Viešojoje erdvėje buvo minėta, kad vyksta kontaktai su Italijos ir Japonijos pramonės atstovais, tačiau Lenkijos gynybos institucijos nėra paskelbusios apie oficialų prisijungimo procesą.

    GCAP pasirinkimas Lenkijai būtų strateginis klausimas apie laikotarpį po 2040 metų: ar šalies karinės oro pajėgos ir pramonė taps šios ekosistemos bendraautoriais, ar tik naudotojais. Kartu tai būtų ir politinis sprendimas, kaip subalansuoti jau vykdomus pajėgumų atnaujinimo projektus su investicijomis į ateities sistemų kūrimą.

    Tuo pat metu programa plečiasi ir diplomatine prasme: 2025 metais Kanada prisijungė prie GCAP stebėtojo teisėmis, o toks formatas kai kuriais atvejais tampa tarpine stotele prieš gilesnį įsitraukimą. Tai rodo, kad projektas išlieka atviras, bet laiko rėmai sprendimams, kaip pabrėžia pramonės lyderiai, tampa vis griežtesni.

  • Lenkijos PGZ žengia į JK: su „BAE Systems“ kurs trotilo gamybą ir stiprins NATO atsargas

    Lenkijos PGZ žengia į JK: su „BAE Systems“ kurs trotilo gamybą ir stiprins NATO atsargas

    Lenkijos gynybos pramonės grupė PGZ plečia veiklą už šalies ribų ir kartu su britų koncernu „BAE Systems“ pradeda projektą Jungtinėje Karalystėje. Kraśnike pasirašytas ketinimų protokolas numato investicijas į energetinių medžiagų, pirmiausia trotilo, gamybą.

    Projektą įgyvendinti ketina PGZ priklausanti bendrovė Nitro-Chem, šiuo metu Lenkijoje pagaminanti apie 10 000 tonų trotilo per metus. Planuojama, kad Jungtinėje Karalystėje atsirasiantys papildomi pajėgumai siektų dar apie 2 000 tonų per metus.

    Partneriai pabrėžia, kad tai nėra gamybos perkėlimas iš Lenkijos, o papildomų pajėgumų sukūrimas. Tokia diversifikacija, anot projekto šalininkų, didina tiekimo grandinės atsparumą ir mažina riziką, jog kritinė produkcija būtų sutrikdyta vien dėl to, kad visa ji sutelkta vienoje valstybėje.

    „Mes neišvežame gamybos iš Lenkijos. Mes kuriame papildomus pajėgumus“, – sakė projekto pristatyme dalyvavę atstovai.

    Gynybos planavimo logika siejama su karo Ukrainoje patirtimis: Europos valstybės didina amunicijos ir sprogmenų gamybą, siekdamos atkurti atsargas ir sumažinti priklausomybę nuo ribotų pajėgumų. Trotilas ir kitos energetinės medžiagos yra vienas svarbiausių amunicijos gamybos komponentų, todėl bet koks gamybos didinimas vertinamas kaip tiesioginis indėlis į kolektyvinę gynybą.

    Lenkijos pareigūnai akcentuoja ir geografinį aspektą: dalies kritinės gamybos dislokavimas toliau nuo rytinės NATO sienos laikomas papildoma saugumo priemone. Tokiu būdu, blogiausio scenarijaus atveju, sumažėtų rizika, kad gamybos pajėgumai taptų lengviau pasiekiamu taikiniu.

    „Turime vertinti visus scenarijus, o gamybos pajėgumų išdėstymas pas strateginį partnerį didina mūsų valstybės atsparumą“, – sakė Lenkijos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    PGZ ir „BAE Systems“ bendradarbiavimas taip pat traktuojamas kaip platesnių pramoninių ryšių gilinimas: greta investicijų numatoma žinių ir praktikos mainai gamybos saugos, procesų valdymo bei technologinės optimizacijos srityse. Tai gali atverti kelią ir kitiems bendriems projektams, susijusiems su gynybos technologijomis.

    Ekspertai pažymi, kad Europos gynybos pramonė šiuo metu išgyvena spartaus plėtros etapą, o valstybių prioritetas – užsitikrinti ilgalaikes sutartis, žaliavų tiekimą ir patikimus gamybos pajėgumus. Šiame kontekste papildoma trotilo gamyba Jungtinėje Karalystėje gali tapti dar vienu elementu, didinančiu NATO šalių pasirengimą ir tiekimo stabilumą.