Tag: BAE Systems

  • Švedija gavo pirmuosius „Archer“ 8×8: ukrainiečiai jau įvardijo skaudžiausius trūkumus

    Švedija gavo pirmuosius „Archer“ 8×8: ukrainiečiai jau įvardijo skaudžiausius trūkumus

    Pirmieji „Archer“ 8×8 jau kariuomenėje

    Švedijos ginkluotės pirkimų agentūra FMV perdavė Švedijos ginkluotosioms pajėgoms pirmąsias keturias ratines savaeiges haubicas „Archer“ 8×8. Tai pradžia didesnio 48 sistemų įvedimo į tarnybą etapo, kuris numatytas pagal 2023 metais sudarytą sutartį.

    Pasak FMV, naujieji „Archer“ sustiprins artilerijos pajėgumus pietų Švedijoje ir Gotlando saloje, o tai svarbu ir NATO Baltijos jūros regiono saugumui. Agentūra nurodo, kad pristatymai turėtų tęstis iki 2030 metų.

    Kuo skiriasi 8×8 versija

    „Archer“ yra Švedijoje sukurta 155 milimetrų kalibro savaeigė artilerijos sistema, kurią gamina „BAE Systems“ padalinys Švedijoje. 155 milimetrų kalibras yra NATO standartas, todėl sistema pritaikyta Vakarų amunicijos ekosistemai ir bendroms logistikos grandinėms.

    Švedija anksčiau naudojo „Archer“ 6×6 platformą, kuri į tarnybą įėjo 2016 metais. Naujoji 8×8 versija, kaip skelbiama, turi geresnes pravažumo savybes ir gali pasiekti iki 90 kilometrų per valandą greitį, todėl lengviau manevruoja skirtingomis sąlygomis.

    Greitis mūšio lauke ir ugnies galia

    FMV teigia, kad „Archer“ gali užimti arba palikti ugnies poziciją maždaug per 20 sekundžių. Taip pat nurodoma, kad sistema gali paleisti šešis šūvius ir per mažiau nei dvi minutes pasitraukti maždaug 500 metrų, mažindama riziką patekti į atsakomąją ugnį.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, „Archer“ šaudymo sparta gali siekti iki devynių šūvių per minutę. Automatinėse dėtuvėse sistema gabena 21 šovinį ir gali vykdyti kelių sviedinių vienalaikio smūgio režimą, kai keli sviediniai pasiekia taikinį tuo pačiu metu.

    Priklausomai nuo naudojamos amunicijos, maksimalus „Archer“ nuotolis gali viršyti 50 kilometrų. Tokie parametrai šiuolaikinėje artilerijoje vertinami kaip svarbūs, nes didesnis nuotolis ir greitas pozicijos keitimas leidžia veikti toliau nuo fronto ir mažinti aptikimo tikimybę.

    Ukrainos patirtis: modernumas turi kainą

    „Archer“ sistemos naudojamos ir Ukrainoje, o Švedijos 2023 metais užsakytos platformos, kaip skelbiama, turi padėti kompensuoti dalį anksčiau perduotų vienetų. Tačiau viešojoje erdvėje yra buvę kritikos dėl tam tikrų konstrukcinių ir eksploatacinių ypatybių.

    Ukrainos pusė yra atkreipusi dėmesį, kad pažeidžiamas gali būti atviriau išdėstytas hidraulikos mazgas, kurį lengviau apgadinti. Taip pat pabrėžiama, jog dėl aukšto automatizavimo „Archer“ ne visada gali naudoti kiekvieno tipo 155 milimetrų amuniciją, o efektyviam darbui reikia gerai parengtų artileristų, todėl mokymai gali užtrukti ilgiau.

    Nors sistema vertinama kaip labai technologinė ir turinti aiškių pranašumų, intensyvaus karo sąlygomis pažangi automatika gali reikšti ir papildomus apribojimus bei jautrumą tam tikriems gedimams. Tai vienas iš paaiškinimų, kodėl informacijos apie „Archer“ naudojimą fronte viešumoje pasirodo palyginti retai.

  • Lenktynės dėl šeštos kartos naikintuvo: GCAP sprendimas iki 2026 pabaigos, Lenkijai laikas senka

    Europos ir Japonijos kuriamas šeštos kartos naikintuvas GCAP artėja prie svarbaus termino: projekto partneriai signalizuoja, kad naujų valstybių prisijungimo sprendimai turėtų būti priimti ne vėliau kaip iki 2026 metų pabaigos. Tai reikšminga žinia Lenkijai, kuri pastaraisiais metais viešai svarsto apie galimą dalyvavimą programoje, tačiau formalių žingsnių dar nėra.

    GCAP, arba Global Combat Air Programme, yra Jungtinės Karalystės, Italijos ir Japonijos bendra iniciatyva, kurios tikslas – sukurti naujos kartos kovinę aviacijos sistemą. Pramoninę projekto ašį sudaro „BAE Systems“, „Leonardo“ ir „Mitsubishi Heavy Industries“, o ambicija – užtikrinti technologinę persvarą sparčiai kintančioje saugumo aplinkoje.

    Kodėl 2026 metai svarbūs?

    „Leonardo“ vadovas Lorenzo Mariani viešai įvardijo 2026 metų pabaigą kaip ribą, iki kurios realistiškai galima apsispręsti dėl papildomų partnerių priėmimo. Tokia laiko žyma dažniausiai siejama su projekto valdymu, darbų pasidalijimu, intelektinės nuosavybės klausimais ir ilgalaikėmis tiekimo grandinėmis, kurios privalo būti sutvarkytos ankstyvoje programos fazėje.

    „Manau, kad galutinis terminas yra 2026 metai, daugiausia per metus nuo dabar“, – sakė Lorenzo Mariani.

    Šis terminas svarbus ir todėl, kad GCAP deklaruojamas įvedimas į tarnybą siejamas su 2035 metais, nors viešai užsimenama ir apie galimą grafiko spartinimą. Kuo vėliau prisijungiama prie tokio masto programų, tuo mažesnė įtaka sprendimams, siauresnės pramoninio dalyvavimo galimybės ir didesnė rizika likti tik galutiniu vartotoju.

    GCAP nėra tik naujas lėktuvas

    GCAP koncepcija pristatoma kaip visos ateities oro mūšio architektūros kūrimas, o ne vieno orlaivio pakeitimas. Šeštos kartos platforma numatoma kaip tinklo centras, sujungiantis pilotuojamas sistemas, bepiločius, įvairius jutiklius, ryšio infrastruktūrą, ginkluotę ir duomenų apdorojimą realiuoju laiku.

    Tokio tipo programose vis didesnį vaidmenį įgauna programinė įranga, pažangūs ryšio sprendimai, kibernetinis atsparumas ir DI pagrįstas sprendimų palaikymas. Dėl to šalių pasirinkimas prisijungti ar likti nuošalyje lemia ne tik būsimą naikintuvų parką, bet ir pramonės kompetencijas, darbo vietas bei galimybes įsilieti į tarptautines tiekimo grandines keliems dešimtmečiams.

    Ką tai reiškia Lenkijai?

    Lenkijos atveju signalas aiškus: jei Varšuva nori realiai dalyvauti kuriant Europos ir Japonijos šeštos kartos sprendimą, langas sprendimams siaurėja. Viešojoje erdvėje buvo minėta, kad vyksta kontaktai su Italijos ir Japonijos pramonės atstovais, tačiau Lenkijos gynybos institucijos nėra paskelbusios apie oficialų prisijungimo procesą.

    GCAP pasirinkimas Lenkijai būtų strateginis klausimas apie laikotarpį po 2040 metų: ar šalies karinės oro pajėgos ir pramonė taps šios ekosistemos bendraautoriais, ar tik naudotojais. Kartu tai būtų ir politinis sprendimas, kaip subalansuoti jau vykdomus pajėgumų atnaujinimo projektus su investicijomis į ateities sistemų kūrimą.

    Tuo pat metu programa plečiasi ir diplomatine prasme: 2025 metais Kanada prisijungė prie GCAP stebėtojo teisėmis, o toks formatas kai kuriais atvejais tampa tarpine stotele prieš gilesnį įsitraukimą. Tai rodo, kad projektas išlieka atviras, bet laiko rėmai sprendimams, kaip pabrėžia pramonės lyderiai, tampa vis griežtesni.

  • Lenkijos PGZ žengia į JK: su „BAE Systems“ kurs trotilo gamybą ir stiprins NATO atsargas

    Lenkijos PGZ žengia į JK: su „BAE Systems“ kurs trotilo gamybą ir stiprins NATO atsargas

    Lenkijos gynybos pramonės grupė PGZ plečia veiklą už šalies ribų ir kartu su britų koncernu „BAE Systems“ pradeda projektą Jungtinėje Karalystėje. Kraśnike pasirašytas ketinimų protokolas numato investicijas į energetinių medžiagų, pirmiausia trotilo, gamybą.

    Projektą įgyvendinti ketina PGZ priklausanti bendrovė Nitro-Chem, šiuo metu Lenkijoje pagaminanti apie 10 000 tonų trotilo per metus. Planuojama, kad Jungtinėje Karalystėje atsirasiantys papildomi pajėgumai siektų dar apie 2 000 tonų per metus.

    Partneriai pabrėžia, kad tai nėra gamybos perkėlimas iš Lenkijos, o papildomų pajėgumų sukūrimas. Tokia diversifikacija, anot projekto šalininkų, didina tiekimo grandinės atsparumą ir mažina riziką, jog kritinė produkcija būtų sutrikdyta vien dėl to, kad visa ji sutelkta vienoje valstybėje.

    „Mes neišvežame gamybos iš Lenkijos. Mes kuriame papildomus pajėgumus“, – sakė projekto pristatyme dalyvavę atstovai.

    Gynybos planavimo logika siejama su karo Ukrainoje patirtimis: Europos valstybės didina amunicijos ir sprogmenų gamybą, siekdamos atkurti atsargas ir sumažinti priklausomybę nuo ribotų pajėgumų. Trotilas ir kitos energetinės medžiagos yra vienas svarbiausių amunicijos gamybos komponentų, todėl bet koks gamybos didinimas vertinamas kaip tiesioginis indėlis į kolektyvinę gynybą.

    Lenkijos pareigūnai akcentuoja ir geografinį aspektą: dalies kritinės gamybos dislokavimas toliau nuo rytinės NATO sienos laikomas papildoma saugumo priemone. Tokiu būdu, blogiausio scenarijaus atveju, sumažėtų rizika, kad gamybos pajėgumai taptų lengviau pasiekiamu taikiniu.

    „Turime vertinti visus scenarijus, o gamybos pajėgumų išdėstymas pas strateginį partnerį didina mūsų valstybės atsparumą“, – sakė Lenkijos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    PGZ ir „BAE Systems“ bendradarbiavimas taip pat traktuojamas kaip platesnių pramoninių ryšių gilinimas: greta investicijų numatoma žinių ir praktikos mainai gamybos saugos, procesų valdymo bei technologinės optimizacijos srityse. Tai gali atverti kelią ir kitiems bendriems projektams, susijusiems su gynybos technologijomis.

    Ekspertai pažymi, kad Europos gynybos pramonė šiuo metu išgyvena spartaus plėtros etapą, o valstybių prioritetas – užsitikrinti ilgalaikes sutartis, žaliavų tiekimą ir patikimus gamybos pajėgumus. Šiame kontekste papildoma trotilo gamyba Jungtinėje Karalystėje gali tapti dar vienu elementu, didinančiu NATO šalių pasirengimą ir tiekimo stabilumą.