Tag: Baidu

  • Populiarūs kiniški „Android“ automagnetolų modeliai gali rinkti duomenis apie vairuotojus

    Populiarūs kiniški „Android“ automagnetolų modeliai gali rinkti duomenis apie vairuotojus

    Tūkstančiai vairuotojų renkasi nebrangias „Android“ automagnetolas iš interneto parduotuvių, tačiau dalis tokių įrenginių gali turėti programinę įrangą, kuri renka duomenis ir leidžia nuotoliniu būdu diegti papildomas programas. Tokias rizikas atskleidė vieno vairuotojo patirtis, kai jis nusprendė išnarstyti įsigyto įrenginio sistemą.

    2016 metų „Honda Civic“ savininkas „Amazon“ nusipirko pigų „Android“ radijo imtuvą ir apie keistenybes po įdiegimo papasakojo „Reddit“ forume. Vietoj žadėto „švaraus“ produkto jis pamatė reklamas meniu, daugybę gamykliškai įdiegtų programėlių, o balso asistentas prašė mokėti už dalies funkcijų „aktyvavimą“.

    Vairuotojas nusprendė sistemą „apsivalyti“ panašiai, kaip tai daroma su „Android“ televizoriais, o programinei įrangai analizuoti pasitelkė DI įrankį „Claude Code“. Analizė parodė, kad įrenginio parametrai nesutampa su skelbtais: vietoj žadėto aštuonių branduolių procesoriaus buvo keturių branduolių, o vietoj „Android 15“ veikė „Android 9“.

    Dar viena svarbi detalė – paskutinis saugumo atnaujinimas šiame „Android 9“ variante buvo iš 2021 metų spalio. Tai reiškia, kad sistema kelerius metus galėjo negauti pataisų, kurios užkamšo saugumo spragas, o automobilio įrenginyje tai ypač jautru, nes jis turi ryšį su telefonu, internetu ir automobilio funkcijomis.

    Kas rasta įrenginio viduje

    Analizuodamas programinę įrangą savininkas aptiko komponentų, kurie kelia klausimų dėl privatumo. Pavyzdžiui, balso asistento funkcija nuolat laukė „pažadinimo“ komandos, o joje paslėptas interneto puslapių atvaizdavimo modulis, kaip teigiama, naudojo apie 30 proc. procesoriaus galios net tada, kai juo nebuvo naudojamasi.

    Sistemoje taip pat buvo paslaugų, susijusių su Kinijos technologijų bendrove „Baidu“, programėlė žurnalams rinkti gamintojui bei gamykliškai įdiegta skambučių įrašymo paslauga. Pastaroji detalė ypač jautri, nes per tokį įrenginį vairuotojai dažnai kalba telefonu per „Bluetooth“.

    Be to, atnaujinimų programa, paremta „Alibaba“ debesijos sprendimu, teoriškai galėjo bet kada įkelti naują programinę įrangą. Įrenginyje rasta ir daugiau, su automagnetolos paskirtimi menkai susijusių programų: nuo testinių gamyklinių aplikacijų iki internetinio radijo, orų prognozės ar net „Adobe Acrobat“ PDF failams skaityti.

    Automatiniai scenarijai ir „užpakalinės durys“

    Daugiausia nerimo, pasak vairuotojo aprašymo, sukėlė scenarijai, kurie įsijungdavo startuojant sistemai. Vienas jų galėjo iš naujo įdiegti kiniškas muzikos programėles ir alternatyvią programėlių parduotuvę, jei jos būdavo pašalinamos, taip pat nustatyti „Baidu“ klaviatūrą kaip numatytąją.

    Kitas scenarijus kiekvieno paleidimo metu tikrino paslėptą aplanką ir, nieko neklausdamas, įdiegdavo bet kokią jame rastą programą, po to pašalindamas diegimo failą. Aplankas buvo tuščias, o pats mechanizmas neįrodo, kad kas nors juo realiai naudojosi, tačiau tokia funkcija automobilyje esančiame įrenginyje kelia pagrįstų klausimų.

    Vairuotojas taip pat nurodė aptikęs gamintojo paliktą spragą, suteikiančią pilną prieigą prie sistemos. Tokie sprendimai kartais paliekami testavimui ar aptarnavimui, tačiau vartotojui jie reiškia papildomą riziką, jei prietaisas ar jo atnaujinimų grandinė būtų pažeidžiama.

    Ką pakeitė „apsivalymas“ ir ką tai rodo rinkai

    Savininkas pradėjo nuo visos sistemos atsarginės kopijos, iš pradžių tik išjungė įtartinas programėles, o vėliau pašalino 18 jų. Jis užblokavo atnaujinimų programą, įjungė reklamų ir sekimo elementų blokavimą, o naujas programėles diegė tik iš oficialių šaltinių.

    Po pakeitimų, kaip rašoma, laisvos RAM padaugėjo nuo 2,1 iki 2,59 GB, o aktyvių paketų skaičius sumažėjo nuo 123 iki 108. Per dviejų minučių stebėjimą įrenginys jungėsi tik prie „Google“, reklamų blokavimo serverio, namų maršrutizatoriaus ir savininko nešiojamojo kompiuterio.

    Kasdienės funkcijos, anot jo, veikė be trikdžių: „Android Auto“, „Apple CarPlay“, radijas, „Bluetooth“, galinio vaizdo kamera ir vairo mygtukai. Tai rodo, kad dalis gamykliškai įdiegtų programų nėra būtinos įrenginio darbui, nors vartotojas apie jų buvimą skelbimuose dažniausiai iš anksto nesužino.

    Tekste taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tokios automagnetolos neretai parduodamos su daugybe skirtingų, dažnai išgalvotų prekių ženklų pavadinimų. Dėl to gali būti, kad net patys pardavėjai ne visada tiksliai žino, kas konkrečiai įdiegta į jų siūlomus įrenginius.

  • „Apple“ kuria DI modelį Kinijai su „Alibaba“: Pekino leidimas gali pakeisti iPhone pardavimus

    „Apple“ ruošiasi Kinijos rinkai pristatyti dirbtinio intelekto funkcijas, pritaikytas vietos reikalavimams ir kuriamas bendradarbiaujant su „Alibaba“. Toks žingsnis žymi nukrypimą nuo ankstesnės praktikos, kai bendrovė dažniau rėmėsi partnerių technologijomis, o ne vystė atskirus sprendimus konkrečiai rinkai.

    Kinija „Apple“ yra viena svarbiausių pardavimų ir ekosistemos rinkų, tačiau pastaruoju metu konkurencija čia aštrėja. Vietos gamintojai, tokie kaip „Huawei“ ir kiti Kinijos prekių ženklai, aktyviai integruoja DI asistentus ir generatyvines funkcijas į telefonus, taip formuodami vartotojų lūkesčius.

    Kas keičiasi „Apple“ strategijoje?

    Pagal viešai skelbtą informaciją, Kinijai skirta „Apple Intelligence“ versija turėtų remtis „Alibaba“ sukurta Qwen modelių šeima, o dalis paieškos ir informacijos pateikimo komponentų gali būti siejami su „Baidu“ technologijomis. Pagrindinis tikslas – pasiūlyti DI funkcijas taip, kad jos atitiktų Kinijos reguliavimo ir duomenų tvarkymo reikalavimus.

    Šis sprendimas yra reikšmingas ir dėl to, kad Kinijoje generatyvinių DI paslaugų teikimas yra griežčiau prižiūrimas nei daugelyje Vakarų valstybių. Praktikoje tai reiškia ilgesnį suderinimo kelią, papildomas atitikties procedūras ir funkcijų adaptavimą vietos taisyklėms.

    Kodėl Kinijai reikia atskiro DI modelio?

    Kinijos rinka pasižymi savita skaitmenine ekosistema, kurioje dominuoja vietinės paslaugos, platformos ir turinio platinimo kanalai. Dėl to tie patys DI sprendimai, kurie veikia kitose šalyse, ne visada gali būti pritaikyti be pakeitimų, ypač kai kalbama apie turinio filtravimą, duomenų saugojimą ir paslaugų registravimo tvarką.

    „Apple“ taip pat siekia sumažinti riziką, kad iPhone Kinijoje atrodys mažiau patrauklus už vietos konkurentų įrenginius, kuriuose DI funkcijos jau tapo standartine komplektacija. Vartotojams tai svarbu ne tik dėl asistento, bet ir dėl praktinių kasdienybės įrankių, pavyzdžiui, teksto apibendrinimo, pranešimų perrašymo ar vaizdų apdorojimo.

    Kada tai gali pasirodyti ir kokia įtaka pardavimams?

    Skelbiama, kad DI funkcijų paketas Kinijoje turėtų atsirasti artimiausiais mėnesiais, kartu su „iOS“ atnaujinimais, tačiau paleidimo grafikas priklausys nuo galutinio suderinimo su vietos reguliavimo institucijomis. Dėl šios priežasties startas gali vėluoti, palyginti su kitomis rinkomis, kur „Apple Intelligence“ diegimas vyksta paprasčiau.

    Rinkos analitikai paprastai vertina DI funkcijų prieinamumą kaip vieną iš veiksnių, galinčių pastiprinti įrenginių paklausą, ypač premium segmente. Jei „Apple“ pavyks sklandžiai pristatyti Kinijai pritaikytą sprendimą, bendrovė gali susigrąžinti dalį vartotojų, kurie pastaruoju metu rinkosi vietos gamintojus dėl integruotų DI galimybių.

    „Apple“ ir „Alibaba“ partnerystė taip pat rodo platesnę tendenciją: pasauliniai gamintojai vis dažniau kuria regionines DI versijas, kad greičiau prisitaikytų prie skirtingų taisyklių ir vartotojų įpročių. Kinijoje tai ypač aktualu, nes be vietos technologijų partnerių įeiti į DI paslaugų rinką gerokai sudėtingiau.

  • „Lyft“ ir „Baidu“ Londone išleido robotaksi: kada europiečiai galės važiuoti be vairuotojo?

    „Lyft“ ir „Baidu“ Londone išleido robotaksi: kada europiečiai galės važiuoti be vairuotojo?

    JAV pavėžėjimo bendrovė „Lyft“ kartu su Kinijos technologijų grupe „Baidu“ Londone pradėjo autonominių taksi bandymus. Į gatves išriedėjo „Apollo Go RT6“ robotaksi, sukurti specialiai užsakomo pavėžėjimo paslaugoms.

    Bandymai startavo liepos 28 dieną, o kol kas kiekviename automobilyje sėdi saugos vairuotojas. Pirmuoju etapu kelių dešimčių visiškai elektrinių RT6 parkas važinėja tik Brento rajone, kuris apima ir tankiau apgyvendintas, ir priemiestines šiaurės vakarų Londono zonas.

    Paslauga per „Freenow“ platformą

    Operaciniu projekto partneriu tapo „Freenow by Lyft“ – Europoje veikianti taksi platforma, kurią „Lyft“ įsigijo 2025 metais. Paslauga planuojama kaip hibridinė: robotaksi turėtų papildyti tradicinius taksi ir privačios nuomos automobilius, o ne staiga juos pakeisti.

    Komercinės kelionės su viešomis rezervacijomis numatomos 2027 metais, tačiau grafikas priklausys nuo reguliuotojų sprendimų. Leidimai siejami su Londono transporto institucijų ir nacionalinių autonominio transporto priežiūros struktūrų reikalavimais, įskaitant saugos įrodymus ir atsakomybės taisykles.

    Londono robotaksi lenktynės

    Londonas vis aiškiau tampa vienu svarbiausių Europos poligonų autonominiam transportui. Mieste jau anksčiau bandymus su saugos vairuotojais pradėjo ir kitos rinkos dalyvės, o pavėžėjimo platformos bei automobilių kūrėjai siekia įsitvirtinti dar prieš suvienodėjant Europos reguliavimui.

    Šios programos svarbios ne tik technologijoms, bet ir miesto mobilumui: vertinama, kaip autonominiai automobiliai elgiasi mišriame eisme, kaip bendrauja su pėsčiaisiais ir dviratininkais, kaip veikia nuotolinė priežiūra ir incidentų valdymas. Ne mažiau svarbu, ar pavyks užtikrinti pakankamą saugumo lygį realiomis sąlygomis ir pelnyti visuomenės pasitikėjimą.

    „Lyft“ ir „Baidu“ partnerystė paskelbta 2025 metais, o jos ambicija – ilgainiui diegti tūkstančius autonominių automobilių pagrindinėse Europos rinkose. „Baidu“ šiame projekte tiekia transporto priemones ir autonominio vairavimo technologiją, o „Freenow by Lyft“ rūpinasi vietine veikla ir užsakymų valdymu programėlėje.

    „Mūsų prioritetas yra saugumas ir profesionalių vairuotojų bendruomenės palaikymas, kartu suteikiant miestui tvaresnių mobilumo pasirinkimų“, – sakė „Freenow by Lyft“ vadovas Thomasas Zimmermannas.

    „Šie bandymai yra svarbus etapas „Apollo Go“ plėtrai už Kinijos ribų ir praktinis žingsnis į didesnio masto paslaugas Europoje“, – sakė „Baidu“ atstovas Nan Yang.

  • „Tesla“ pagaliau įjungė „Full Self-Driving“ Kinijoje: kas keičiasi ir kodėl konkurentai jau toli

    „Tesla“ pagaliau įjungė „Full Self-Driving“ Kinijoje: kas keičiasi ir kodėl konkurentai jau toli

    „Tesla“ pranešė, kad po kelerius metus trukusių atidėliojimų Kinijoje pradeda siūlyti „Full Self-Driving (Supervised)“ vairuotojo pagalbos funkcijas šalyje parduodamuose elektromobiliuose. Tai pirmas kartas, kai bendrovė aiškiai patvirtino šios sistemos prieinamumą Kinijos rinkoje.

    Iki šiol Kinijoje „Tesla“ klientams daugiausia buvo prieinamos „Autopilot“ ir „Enhanced Autopilot“ funkcijos, laikomos tarpinėmis pakopomis iki „Full Self-Driving“ sprendimo. Kai kuriems naudotojams buvo suteikiama tik ribota prieiga, kol bendrovė laukė reguliuotojų sprendimų.

    Kiek kainuoja ir ką reiškia „Supervised“

    „Tesla“ Kinijos svetainėje nurodoma, kad „išmanusis pagalbinis vairavimas“ kai kuriems modeliams siūlomas už vienkartinį 64 000 juanių mokestį, tai yra apie 8 700 eurų. Kainodara ir tikslus funkcijų paketas gali skirtis pagal modelį ir programinės įrangos komplektaciją.

    Žyma „Supervised“ reiškia, kad sistema nėra pilnai autonominė: vairuotojas privalo nuolat stebėti eismą ir būti pasirengęs bet kada perimti valdymą. Tokį apibrėžimą „Tesla“ naudoja ir kitose rinkose, pabrėždama, kad tai pažangi vairuotojo pagalba, o ne savarankiškai važiuojantis automobilis.

    Kodėl „Tesla“ vėlavo, o Kinijos gamintojai spurtavo

    „Tesla“ vadovas Elonas Muskas dar 2024 metais viešai teigė tikintis, kad leidimai Kinijoje bus gauti iki metų pabaigos, tačiau terminai vėliau nusikėlė. 2026 metais bendrovės finansų vadovas Vaibhavas Taneja taip pat buvo užsiminęs, kad sprendimų vis dar laukiama.

    Kol „Tesla“ derino leidimus, Kinijos elektromobilių rinka tapo viena konkurencingiausių pasaulyje, o vietos gamintojai ir technologijų įmonės išplėtė savo pažangias vairavimo pagalbos sistemas. Tarp sparčiai tobulinamų sprendimų minimos „Xiaomi“ ir „Xpeng“ kuriamos technologijos, o robotaksi srityje toliau juda „Baidu“ projektas „Apollo Go“ bei kitos bendrovės.

    Rinka spaudžia ne tik technologijomis

    „Tesla“ Kinijoje tenka konkuruoti ir pardavimais: pagal Kinijos keleivinių automobilių asociacijos skelbiamus didmeninės prekybos duomenis, vieną iš pastarųjų mėnesių „Tesla“ pardavimai šalyje buvo tarp lyderių, bet užnugaryje liko keli dideli vietos žaidėjai. Tarp jų dažniausiai minimi BYD bei automobilių grupės „Geely“ ir „Chery“.

    Kinija „Tesla“ yra strategiškai svarbi tiek dėl apimčių, tiek dėl gamybos, tačiau programinės įrangos funkcijoms čia keliami papildomi reikalavimai, įskaitant duomenų valdymą ir reguliacinį suderinamumą. Dėl to „Full Self-Driving“ startas Kinijoje investuotojams ir rinkai laikomas reikšmingu signalu, kad „Tesla“ pagaliau rado kelią į vieną griežčiausiai prižiūrimų pasaulio rinkų.

    Vis dėlto tai nėra finišas: pagrindinis klausimas, ar „Tesla“ pajėgs sparčiai didinti funkcijų patikimumą ir pritaikymą vietos eismo realijoms, kai konkurentai jau siūlo panašias ar platesnes pagalbos vairuotojui galimybes. Artimiausi mėnesiai parodys, ar „Tesla“ Kinijoje sugebės susigrąžinti technologinio lyderio įvaizdį.