Antradienį pasirodžiusi velionės Velso princesės Dianos brolio Čarlzo Spenserio knyga vėl įkaitino santykius tarp Spenserių šeimos ir Bakingamo rūmų. Ištraukos, paskelbtos dar praėjusią savaitę, paskatino neįprastai griežtą rūmų reakciją.
Knygoje „Swan Song: Diana, My Sister“ autorius pateikia savo prisiminimus apie 1997 metais įvykusią Dianos žūtį ir laiką po jos. Č. Spenseris tikina, kad dalis sprendimų dėl laidotuvių bei viešo atsisveikinimo esą buvo priimami nepaisant, kaip tai paveiks du nepilnamečius sūnus.
Nauji kaltinimai ir senas skausmas
Autorius teigia, kad prieš laidotuves kilo aštrus ginčas su tuometiniu princu Čarlzu dėl plano, kad princai Viljamas ir Haris, kuriems tuo metu buvo 15 ir 12 metų, eis už motinos karsto. Č. Spenseris rašo sakęs, jog Diana nebūtų norėjusi, kad berniukai patirtų tokį išbandymą.
Knygoje jis taip pat kaltina Čarlzą III panieka buvusiai žmonai ir tvirtina, kad kai kurie pasisakymai po Dianos mirties skambėjo nejautriai. Šie teiginiai viešojoje erdvėje greitai virto ne tik šeimos drama, bet ir diskusija apie tai, kaip monarchija valdo savo reputaciją krizės metu.
„Jo Didenybė supranta, kad artimo netektis gali aptemdyti protą, paveikti sprendimus ir iškreipti prisiminimus net po daugelio metų“, – teigiama Bakingamo rūmų pareiškime.
Č. Spenseris viešai laikosi savo versijos ir interviu britų transliuotojui tvirtino sakantis tiesą. Jis svarstė, ar rūmų reakciją paskatino pyktis, ar noras išvengti nepatogių klausimų.
Kodėl pareiškimas toks neįprastas?
Karališkoji šeima paprastai vengia asmeniškų viešų ginčų, ypač kai kalbama apie istorinius įvykius ir vidinius santykius. Todėl griežtesnis tonas šiuo atveju išsiskiria ir rodo, kad knyga pataikė į jautriausią monarchijos atminties vietą.
1997 metais Dianos mirtis buvo vienas didžiausių reputacinių išbandymų britų monarchijai, o visuomenėje vyravo įspūdis, kad rūmai per lėtai reagavo į gedulą ir nuotaikas. Nuo tada viešoji komunikacija ir pastangos atrodyti artimesniems žmonėms tapo svarbia karališkosios šeimos strategijos dalimi.
Haris, žiniasklaida ir paralelės su Diana
Knygoje kritikuojamas ir rūmų dėmesys princui Hariui po motinos laidotuvių, pabrėžiant, kad berniukui esą trūko ramybės ir globos. Ši tema rezonuoja ir dabar, nes pastaraisiais metais Haris ne kartą viešai kalbėjo apie spaudos poveikį šeimai.
Č. Spenseris taip pat užsimena apie paraleles tarp Dianos patirto žiniasklaidos spaudimo ir to, su kuo, jo vertinimu, vėliau susidūrė Haris bei jo žmona Meghan. Pasak autoriaus, jam skaudu matyti pasikartojančius panašius modelius, kai vieša kritika tampa nuolatiniu fonu.
Leidėjai skelbia, kad knyga bus platinama tarptautiniu mastu ir išversta į 12 kalbų. Tai reiškia, kad ginčas, prasidėjęs nuo asmeninių prisiminimų, greičiausiai dar kurį laiką išliks ir tarptautinės žiniasklaidos darbotvarkėje.
