Baku, Azerbaidžano sostinė, pastaraisiais metais vis ryškiau įsitvirtina tarptautiniame literatūros žemėlapyje. Tai rodo ir dvyliktą kartą surengta Baku tarptautinė knygų mugė, į kurią atvyko dalyviai iš 32 šalių.
Mugė akcentavo ne vien naujų leidinių pristatymus, bet ir platesnę idėją: kaip istorijos keliauja per kalbas, kartas ir valstybių sienas. Renginio diskusijose daug dėmesio skirta vertimams, leidybos partnerystėms ir skaitymo įpročių kaitai.
Istorija, formavusi literatūrinę tapatybę
Azerbaidžano raštijos tradicijos siekia viduramžius, o šalies geografinė padėtis tarp Europos ir Azijos ilgainiui kūrė kultūrų sankirtą. Mugėje dažnai minėtas XII amžiaus poetas Nizami Gendževi, laikomas vienu svarbiausių persiškai rašiusio pasaulio literatūros autorių.
Vėlesniais amžiais literatūrinį palikimą tęsė ir tokie kūrėjai kaip Muhammadas Fuzuli, rašęs skirtingomis kalbomis ir atspindėjęs regiono kultūrinę įvairovę. Šiandien tai tampa fonu šiuolaikinei leidybai, kur svarbų vaidmenį atlieka vertėjai ir tarptautiniai knygų festivaliai.
Kai asmeninės istorijos tampa visuotinės
Viena ryškesnių mugės viešnių buvo Irano rašytoja Parinoush Saniee, kurios romanas Likimo knyga pasakoja Irano moters gyvenimą per dešimtmečius politinių ir asmeninių lūžių. Kūrinys nagrinėja tapatybės, šeimos, išsilavinimo ir visuomenės lūkesčių moterims temas.
Rašytoja pabrėžė, kad iš pradžių manė, jog istorija bus suprantama tik regione, tačiau reakcija ją nustebino. Knygos vertimai į skirtingas kalbas ir skaitytojų atpažinimas parodė, kad asmeninės patirtys dažnai turi universalią ašį.
„Pirmasis mano knygos vertimas buvo į italų kalbą“, – sakė Parinoush Saniee.
„Kai pamačiau susidomėjimą, klausiau žurnalistų, kas jiems šiame pasakojime artima. Jie atsakė, kad patirtys panašios ir jų šalyse, todėl istorija lengvai atpažįstama“, – teigė rašytoja.
Anot autorės, žmogiškas skausmas, ištvermė ir kasdieniai pasirinkimai suprantami nepriklausomai nuo šalies. Toks literatūros poveikis mugėje įvardytas kaip viena priežasčių, kodėl vertimai ir tarptautinė leidyba išlieka strategiškai svarbūs.
Jaunieji skaitytojai ir skaitmeninės konkurencijos iššūkis
Britų vaikų literatūros autorius Darrenas Simpsonas mugėje kalbėjo apie pasakojimų galią, kuri ypač stipriai atsiskleidžia dirbant su jaunaisiais skaitytojais. Jo knygose dažnai kuriami netikėti pasauliai, o centre lieka draugystės, priklausymo ir tapatybės paieškos.
Autorius teigė pastebintis, kad vaikų emocijos ir poreikiai skirtingose šalyse panašūs, todėl istorijos natūraliai peržengia sienas. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad šiandien knygos konkuruoja su gausia skaitmenine pramogų pasiūla, todėl gyvi susitikimai su skaitytojais tampa ypač reikšmingi.
„Kai matau vaikus iš skirtingų šalių, kurie su mano istorijomis susijungia panašiai, tai primena, kad daug jausmų ir poreikių yra universalūs“, – sakė Darrenas Simpsonas.
„Azerbaidžane mane nustebino, kiek daug aistros čia turi jaunieji skaitytojai“, – pridūrė jis.
Vietinių balsų stiprinimas
Mugė siekė ne tik pritraukti tarptautinius vardus, bet ir išryškinti vietinius autorius, formuojančius šiuolaikinę Azerbaidžano literatūrinę tapatybę. Tarp jų minėta vaikų mokslinės fantastikos autorė Reyhan Yusifgizi, kurios kūrybai įtakos turi kompiuterių mokslo išsilavinimas.
Kalbėdama apie tai, kaip ugdyti skaitymo įprotį skaitmeniniame amžiuje, ji pabrėžė dviejų grandžių svarbą: autoriaus gebėjimą rašyti šiuolaikiškai ir aiškiai, o taip pat šeimos vaidmenį. Pasak jos, tėvai dažnai tampa pagrindiniu tarpininku tarp vaiko ir knygos.
„Pirmiausia tai priklauso nuo autoriaus: jis turi rašyti gerai, šiuolaikiškai ir paprasta kalba sudominti vaiką“, – sakė Reyhan Yusifgizi.
„Tačiau lemiamas veiksnys yra tėvai. Tėvai stovi tarp autoriaus, knygos ir vaiko, todėl patys turi rodyti pavyzdį ir skaityti“, – pridūrė ji.
Rašytoja ir publicistė Elmira Akhundova akcentavo, kad fizinė knyga skaitytojui dažnai turi kitokį emocinį svorį nei trumpalaikis skaitmeninis turinys. Jos teigimu, literatūros tikslas neturėtų apsiriboti pramoga, o turėtų puoselėti humanizmą, toleranciją ir taiką.
„Net pačios sunkiausios ir liūdniausios knygos pabaigoje turi būti šviesa“, – sakė Elmira Akhundova.
„Tai kvietimas į toleranciją: turime girdėti humanistinius raginimus ir perduoti juos jaunajai kartai“, – teigė ji.
Kokia bus knygų ateitis?
Mugėje nemažai dėmesio skirta klausimui, kaip keičiasi skaitytojų santykis su tekstu. Skaitmeninė leidyba, garso knygos ir nauji pasakojimo formatai plečia auditorijas, tačiau dažniau papildo, o ne visiškai pakeičia popierines knygas.
Leidybininkai pabrėžia, kad technologijos leidžia istorijoms pasiekti skaitytojus greičiau, o tarptautiniai renginiai tampa vieta, kur kūrėjai ir auditorijos vėl susitinka gyvai. Baku, kaip jungtis tarp Rytų ir Vakarų, šį dialogą siekia išlaikyti ir ateinančiais metais.