Tag: Balandėliai

  • Be mėsos, bet sotu: šie balandėliai su lęšiais ir pievagrybiais nustebins skoniu

    Be mėsos, bet sotu: šie balandėliai su lęšiais ir pievagrybiais nustebins skoniu

    Balandėliai dažniausiai siejami su mėsa ir ryžiais, tačiau vis dažniau namų virtuvėje atsiranda augalinės šio patiekalo versijos. Jos tinka ne tik vegetarams ar veganams, bet ir visiems, kas nori sumažinti mėsos vartojimą nepaukojant sotumo.

    Augalinis įdaras gali būti ne mažiau išraiškingas, jei parenkami baltymų ir umamio skonį suteikiantys produktai. Vienas patikimiausių derinių yra lęšiai ir pievagrybiai, papildyti daržovėmis bei pomidorų natomis, kurios sujungia skonius.

    Lęšiai ir pievagrybiai vietoje mėsos

    Lęšiai yra patogus pagrindas balandėlių įdarui, nes išverda greitai ir suteikia sotumo. Kad masė netaptų koše, lęšius verta virti iki minkštumo, bet palikti šiek tiek tvirtus, tada gerai nusausinti.

    Pievagrybiai įdarui suteikia gilesnio skonio, ypač jei kepami, kol išgaruoja didžioji dalis skysčio. Juos geriausia smulkiai supjaustyti ir kepti kartu su svogūnu, o pabaigoje įmaišyti česnaką, kad aromatas liktų ryškus.

    Įdarą galima praturtinti smulkiai kubeliais pjaustyta virta morka ir nedideliu kiekiu pomidorų koncentrato. Svarbiausia viską gerai išmaišyti ir prieskonius sureguliuoti dar prieš sukant balandėlius, kad skonis būtų tolygus.

    Kaip paruošti kopūstų lapus

    Kad balandėliai nesutrūkinėtų, kopūstų lapai turi būti minkšti ir elastingi. Dažniausiai tam pakanka trumpai apvirti lapus, o jei centrinė gysla labai stora, atsargiai nupjauti iškilusią dalį.

    Įdarą patogiausia dėti arčiau apatinės lapo dalies, tada užlenkti šonus į vidų ir susukti. Neverta krauti per daug įdaro, nes per pilnai prikimšti balandėliai verdant dažniau atsiveria.

    Pomidorų padažas ir virimo laikas

    Susuktus balandėlius geriausia glaudžiai sudėti į puodą, kad verdant jie mažiau išsivyniotų. Tuomet užpilti pomidorų padažu ir virti ant vidutinės kaitros apie 45 minutes, kol kopūstai visiškai suminkštėja.

    Verdant lęšiai, pievagrybiai ir daržovės įgeria padažo skonį, todėl patiekalas tampa dar vientisesnis. Šie balandėliai tinka ir pašildymui kitą dieną, nes įdaras linkęs sutvirtėti ir geriau laikyti formą.

  • Močiutės balandėliai be ryžių: vienas ingredientas pakeičia skonį ir sotumą

    Močiutės balandėliai be ryžių: vienas ingredientas pakeičia skonį ir sotumą

    Balandėliai su pomidorų padažu daugeliui primena naminius sekmadienio pietus, o tradiciniame įdare dažniausiai vyrauja ryžiai. Vis dėlto ryžiai nėra būtini: vis dažniau juos keičia grikiai, kurie įdarui suteikia ryškesnį skonį ir tvirtesnę tekstūrą.

    Grikių kruopos išsiskiria lengvu riešutiniu poskoniu ir aromatu, todėl ypač tinka prie kopūsto ir pomidorų. Skirtingai nei neutralesnio skonio ryžiai, grikiai padeda išgauti sodresnį įdarą, o tinkamai išvirti išlaiko malonų grūdo pojūtį.

    Grikiai vietoj ryžių: kuo geriau?

    Grikiai dažnai vertinami dėl skaidulų ir mineralų, be to, jie natūraliai neturi glitimo, todėl kai kam yra patogesnis pasirinkimas kasdienėje mityboje. Praktinis pliusas virtuvėje paprastas: grikiai įdarą sutvirtina ir sumažina riziką, kad balandėliai troškinant suirs.

    Skonį galima reguliuoti pasirinkus skrudintus arba neskrudintus grikius. Skrudinti suteikia intensyvesnį aromatą, o neskrudinti dažniausiai būna švelnesni, todėl labiau tinka tiems, kurie nemėgsta ryškaus grikių poskonio.

    Proporcijos ir įdaro paruošimas

    Maždaug 10 balandėlių paprastai pakanka apie 500 gramų maltos mėsos, apie 100 gramų sausų grikių, vieno svogūno, 2 česnako skiltelių, vieno kiaušinio ir kelių šaukštų pomidorų koncentrato. Pagardams tinka druska, pipirai ir mėgstami prieskoniai, o pagrindui reikės kopūsto galvos.

    Grikius verta išvirti ir atvėsinti, kad įdaras netaptų per skystas. Svogūną su česnaku trumpai pakepinus ir sumaišius su mėsa, grikiais, kiaušiniu bei koncentratu, masę svarbu gerai išminkyti, kad būtų vientisa ir lengvai formuojama.

    Kopūsto lapai ir pomidorų padažas

    Kad sukti būtų paprasčiau, iš kopūsto išpjaukite kotą ir galvą trumpai apvirkite karštame vandenyje, kol lapai suminkštės. Lapas nuo lapo atskirkite pamažu, o storesnes gyslas atsargiai paploninkite, tuomet balandėliai susisuks tvirčiau.

    Pomidorų padažui dažnai pakanka sultinio ir trintų pomidorų derinio, papildyto lauro lapais, kvapiaisiais pipirais, druska, pipirais ir trupučiu cukraus rūgščiai subalansuoti. Balandėlius užpilkite padažu ir troškinkite ant mažos ugnies apie 90 minučių, vis pažiūrėdami, kad skysčio netrūktų.

  • Triukas balandėliams: kopūstą neplikykite, o užšaldykite – lapai suminkštėja patys

    Tradicinis kopūsto plikymas balandėliams daugeliui kelia rūpesčių: reikia didelio puodo, verdančio vandens, o karšti lapai dažnai plyšta arba nudegina rankas. Vis dažniau pasirenkamas paprastesnis metodas, kai kopūstas suminkštinamas ne karščiu, o šalčiu. Tokiu būdu lapai tampa elastingi ir lengviau susukami, o virtuvėje išvengiama garų ir netvarkos.

    Metodas paprastas: tvirtą, sveiką kopūsto gūžę, nenuėmus lapų ir neišpjovus koto, įdėkite į šaldiklį. Dažniausiai pakanka 3–4 dienų, kad gūžė peršaltų iki vidurio. Vėliau kopūstą perkelkite į šaldytuvą atitirpti, nes atitirpdamas jis išleidžia nemažai vandens.

    Šio triuko esmė paremta augalinių audinių pokyčiais šąlant. Ląstelėse esantis vanduo virsta ledu, plečiasi ir pažeidžia struktūrą, todėl atitirpę lapai praranda standumą. Rezultatas primena trumpą nuplikymą, tik be verdančio vandens ir nuolatinio lapų traukimo iš puodo.

    Kai kopūstas visiškai atitirpsta, lapus reikėtų atskirti lėtai ir atsargiai, nes jie tampa trapesni nei švieži. Tuomet išpjaunamas kietesnis kotas, o nuo didesnių lapų galima nupjauti storiausią gyslos dalį, kad būtų lengviau sukti. Paruošti lapai iškart tinka įdarui, nes geriau priglunda ir rečiau skyla.

    Šis būdas ypač patogus tiems, kurie nori darbus išskaidyti per kelias dienas. Pavyzdžiui, jei vakarienę planuojate savaitgalį, kopūstą į šaldiklį verta dėti keliomis dienomis anksčiau, o iš vakaro perkelti į šaldytuvą lėtam atitirpinimui. Tada beliks paruošti įdarą ir sukti balandėlius, o galutinį minkštumą kopūstas vis tiek įgaus troškinant padaže ar sultinyje.

  • Kotlety mielone jak balandėliai: sutaupysite laiko, o skonis nustebins net skeptikus

    Balandėliai turi ištikimų gerbėjų, tačiau jų gamyba dažnai užtrunka ilgai. Todėl vis daugiau žmonių renkasi greitesnę alternatyvą – maltinukus, kurių skonis primena balandėlius, bet nereikia sukti kopūstų lapų. Idėja paprasta: ryžiai sumaišomi su mėsa, kotletai trumpai apkepami ir troškinami kopūstų bei pomidorų padaže.

    Šio patiekalo sėkmę lemia du dalykai: gerai pagardinta masė ir troškinimo metu susiformuojantis sodrus padažas. Ryžiai suteikia maltinukams minkštumo, o kopūstai padaže prideda lengvai salstelėjusį aromatą, būdingą klasikiniams balandėliams. Dėl to patiekalas tinka ir pietums darbo dienomis, ir savaitgalio stalui.

    Kas suteikia balandėlių skonį?

    Troškinimo padažui verta rinktis pomidorų pasatą, o ne vien pomidorų pastą, skiestą vandeniu. Pasata paprastai yra švelnesnė, lengviau susijungia su kopūstais ir padeda išgauti vientisą skonį. Norint ryškesnės natų, dažnai gelbsti rūkyta paprika arba daugiau šviežiai maltų pipirų.

    Svarbi detalė – ryžių nepervirti. Užtenka, kad jie būtų pusiau minkšti, nes troškinant jie baigs virti padaže ir sugeria dalį skonio. Taip masė lieka tvirtesnė, kotletus lengviau suformuoti ir jie neištežta.

    Ingredientai ir gaminimas

    Jums reikės apie 500 gramų maltos kiaulienos arba mišrios mėsos, maždaug pusės stiklinės ryžių, 1 nedidelio svogūno, 1 kiaušinio ir džiūvėsėlių. Taip pat pravers druska, pipirai, saldžioji paprika ir aliejus kepimui. Padažui tiks balti arba jauni kopūstai, morka, svogūnas, pomidorų pasata, vanduo, šiek tiek pomidorų pastos, cukrus, mairūnas, lauro lapai ir kvapieji pipirai.

    Pirmiausia ryžius pavirkite apie 8 minutes ir atvėsinkite, tada sumaišykite su mėsa, smulkintu svogūnu, kiaušiniu ir prieskoniais. Suformuotus ovalius maltinukus trumpai apkepkite, kad apsitrauktų plutele. Tuomet dėkite į indą ant kopūstų, morkų ir svogūno mišinio su pomidorų padažu, uždenkite ir kepkite apie 45 minutes 180 laipsnių temperatūroje.

    Patiekite maltinukus su padažu ir šalia esančiais kopūstais. Prie jų dera bulvės, duona arba bulvių košė, o kitą dieną skonis dažnai būna dar sodresnis, nes prieskoniai geriau susigeria. Tai vienas tų patiekalų, kuris leidžia sutaupyti laiko, bet išlaikyti naminio maisto jaukumą.

  • Kopūstų balandėlių skonis per 30 minučių: šie maltinukai su ryžiais gelbsti, kai trūksta laiko

    Balandėliai turi ištikimų gerbėjų, tačiau jų gamyba dažnai užtrunka kelias valandas. Greitesnė alternatyva – maltinukai, įkvėpti balandėlių skonio: ryžiai maišomi su faršu, o viskas troškinama kopūstų ir pomidorų padaže.

    Tokio patiekalo esmė – tinkamai pagardintas faršas ir padažas, kuris troškinant prisigeria mėsos skonio. Ryžiai suteikia minkštumo, o kopūstai įneša švelnaus salstelėjimo ir pažįstamą balandėliams būdingą aromatą.

    Kas lemia gerą skonį?

    Kad masė nebūtų skysta, ryžių nereikėtų išvirti visiškai minkštų – pakanka pusiau minkštų, nes jie baigs virti troškinant. Taip maltinukai išlaiko formą, o tekstūra būna puri, bet ne biri.

    Padažui dažnai geriau tinka pomidorų tyrė, o ne pomidorų koncentratas, skiestas vandeniu. Tyrė paprastai būna švelnesnė, lengviau susijungia su kopūstais ir padeda išgauti tolygesnį skonį.

    Kaip paruošti, kad pavyktų?

    Maltinukus verta trumpai apkepti iki lengvos plutelės, kad viduje išliktų sultingi. Tuomet jie troškinami kopūstų ir pomidorų padaže, kol skoniai susijungia, o padažas sutirštėja.

    Jei norisi ryškesnio charakterio, galima įdėti šiek tiek rūkytos paprikos arba daugiau šviežiai maltų pipirų. Skonį taip pat sustiprina gerai apkepinti svogūnai, o prieskonius patogiausia subalansuoti dar prieš formuojant maltinukus.

    Patiekti galima su bulvėmis, bulvių koše ar duona, o padažą užpilti tiesiai ant garnyro. Dažnai kitą dieną šis patiekalas būna dar skanesnis, nes padažas labiau įsigeria į maltinukus.

  • Į verdantį vandenį įpilkite šito: kopūsto lapai balandėliams suminkštės ir neplyš vyniojant

    Balandėliai pavyksta geriausiai tada, kai kopūsto lapai būna minkšti, bet išlieka elastingi. Per trumpai apvirtas gūžės paviršius lieka kietas ir sunkiai atsiskiria, o per ilgai virtas lapas pradeda irti ir plyšta vos bandant susukti. Virtuvėje tam yra paprastas sprendimas, padedantis greičiau pasiekti tinkamą tekstūrą.

    Pradėti verta nuo tinkamos gūžės pasirinkimo. Lapai turi būti šviesūs, be patamsėjimų ir apdžiūvusių kraštų, o pati gūžė – tvirta, bet ne akmeniškai kieta. Jaunas kopūstas paprastai suminkštėja greičiau, todėl jo nereikėtų virti tiek pat ilgai, kiek vėlyvųjų veislių.

    Į didelį puodą su verdančiu vandeniu galima įpilti apie 50 mililitrų acto ir įberti maždaug 15 gramų cukraus. Toks derinys dažniausiai nepermuša skonio, tačiau padeda lapams greičiau suminkštėti ir išlaikyti elastingumą. Būtent elastingumas svarbiausias, kad kraštai netrūkinėtų formuojant balandėlius.

    Pirmiausia išpjaunamas kotas, o visa gūžė įdedama į verdantį vandenį kelioms minutėms. Kai išoriniai lapai tampa pakankamai minkšti, jie nuimami žnyplėmis, o gūžė trumpam grąžinama atgal, kad atleistų kitą sluoksnį. Taip lapus lengviau nuimti tolygiai ir nepervirti visos gūžės iš karto.

    Nuėmus lapus, verta peiliu šiek tiek suploninti storiausią gyslos dalį. Jos nereikia išpjauti visiškai, nes lapas gali prarasti tvirtumą, tačiau lengvai „nuplokštinta“ gysla leidžia gražiau susukti įdarą. Tai smulkmena, kuri dažnai lemia, ar balandėlis laikys formą troškinant.

    Jei gūžė didelė, patogu lapus atsirinkti pagal dydį. Didžiausi tinka įprastoms porcijoms, mažesni gali būti naudojami mažiems balandėliams arba iškloti puodo dugną, kad jie neprisviltų. Toks paruošimas padeda lapams išlaikyti struktūrą ir vėliau, kai jie troškinami padaže.

    Actą su cukrumi geriausia laikyti pagalbine priemone, o ne stebuklingu būdu labai senai ir kietai gūžei. Jei kopūstas ypač kietas, virimo laiką verta ilginti po kelias minutes ir nuolat tikrinti, ar lapai jau lankstūs. Patikimiausia kopūstą apvirti etapais, nes pervirtas lapas greitai pradeda plyšti ir byrėti.

  • Užsisakė vynuogių lapų internetu ir pagamino turkiškus balandėlius: visi prašė pakartoti

    Vynuogių lapuose vyniojami įdaryti suktinukai, Turkijoje vadinami yaprak sarması, vis dažniau atsiranda ir lietuvių virtuvėse. Šį patiekalą daugelis atranda per internetines parduotuves, kur lengva rasti sūryme konservuotų vynuogių lapų.

    Skirtingai nei įprasti lietuviški balandėliai, turkiška versija paprastai būna mažesnė ir susukama gerokai tvirčiau. Taip suktinukai neišyra verdant, o ant stalo atrodo kaip tvarkingi kąsneliai, tinkantys ir šeimos pietums, ir vaišėms.

    Kuo išsiskiria yaprak sarması

    Vynuogių lapai patiekalui suteikia lengvai sutraukiantį poskonį ir sodresnę spalvą, o skonis priklauso nuo įdaro bei prieskonių. Turkijoje populiarūs ryžiai su svogūnais, žolelėmis ir prieskoniais, o mėsiškos versijos dažniausiai patiekiamos šiltos.

    Praktikoje dažnai naudojamas pomidorų koncentratas ir saldžioji paprika, kurie paryškina mėsos skonį, o citrinų sultys padeda subalansuoti riebesnį įdarą. Kadangi konservuoti lapai neretai būna sūrūs, juos svarbu kelis kartus perplauti šaltu vandeniu.

    Kaip paruošti, kad neiširtų

    Ruošiant suktinukus, lapas paprastai dedamas blizgia puse žemyn, įdaras formuojamas nedidele porcija, o šonai užlenkiami į vidų. Susukus tvirtą voleli, sujungimas dedamas į apačią, kad verdant suktinukas neatsidarytų.

    Puodo dugną verta iškloti keliais didesniais lapais, o suktinukus sudėti glaudžiai, kad jie neslidinėtų. Jie verdami uždengus, dažnai užpylus sultiniu su citrinų sultimis, o ant viršaus uždedant lėkštę, kuri prilaiko suktinukus ir padeda išlaikyti formą.

    Patiekimas ir populiarios variacijos

    Yaprak sarması dažnai patiekiami su natūraliu jogurtu, nes jis suteikia gaivumo ir sušvelnina prieskonius. Taip pat dera su šviežia duona, kepta mėsa ar paprastomis pomidorų salotomis.

    Šis patiekalas turi daug regioninių variacijų: vienur akcentuojamos mėtos ir kmynai, kitur daugiau citrinos ar alyvuogių aliejaus. Būtent dėl lankstaus įdaro ir prieskonių derinių vynuogių lapuose vyniojami suktinukai išlieka vienu universaliausių Viduržemio jūros regiono namų virtuvės patiekalų.

  • Močiutės balandėliai be mėsos: gudrus bulvių įdaras ir triukas, kodėl pabaigoje būtina pakepinti

    Balandėliai dažniausiai siejami su mėsa, tačiau daugelyje Vidurio ir Rytų Europos virtuvių seniai gyvuoja ir kuklesnės, kasdieniškos jų versijos. Viena jų – balandėliai su bulvių įdaru, kurie atsirado kaip taupus būdas pamaitinti šeimą iš paprastų, namuose beveik visada randamų produktų. Tinkamai paruošti jie būna sotūs, švelnūs ir labai aromatingi.

    Šio patiekalo sėkmę lemia dvi detalės: gerai nuspaustos, krakmolingos bulvės ir elastingi kopūsto lapai. Bulvių masė turi būti kuo sausesnė, kad kepdama neišleistų perteklinių sulčių ir išlaikytų formą. Kopūstą verta rinktis jauną, nes jo lapai minkštesni, greičiau suminkštėja ir lengviau susivynioja.

    Ne mažiau svarbus ir padažas, kuris sujungia visus skonius. Klasikinis pasirinkimas – švelnus pomidorų padažas su grietine: jis suteikia rūgštelės, kremiškumo ir neleidžia balandėliams išdžiūti. Baigiant gaminti juos verta trumpai pakepinti orkaitėje, nes tuomet padažas šiek tiek sutirštėja, o paviršius lengvai apskrunda.

    Bulvių įdarą geriausia ruošti iš miltingų bulvių, kuriose daugiau krakmolo. Tarkuotas bulves būtina nuspausti, o jei masė vis tiek atrodo per skysta, galima įmaišyti šiek tiek manų kruopų, kad sugertų drėgmę. Įdarą reikėtų sukti nedelsiant, nes žalios bulvės greitai ima leisti sultis ir tamsėti.

    Formuojant balandėlius svarbu juos dėti glaudžiai, kad kepant neiširtų ir išlaikytų dailią formą. Toks gaminimo būdas ypač patogus, kai norisi pasiruošti maistą kelioms dienoms: pašildyti balandėliai dažnai būna dar skanesni, nes padažas spėja geriau įsigerti. Šiandien, kai vis daugiau žmonių ieško mažiau mėsos turinčių patiekalų, tokie bulviniai balandėliai vėl grįžta į namų virtuves kaip paprastas, bet patikimas pasirinkimas.

  • Močiutės triukas: balandėliams nebevirsi visos kopūsto galvos – užteks kelių lapų

    Ruošiant balandėlius daugiausia nervų dažnai kainuoja ne įdaras, o kopūsto paruošimas: didelis puodas, ilgas virimas ir rizika nusiplikyti, kai reikia nuimti karštus lapus. Tačiau yra paprastesnis būdas, kurį šeimose perduoda dar močiutės.

    Užuot virę visą kopūsto galvą su gūžės kotu, galite paruošti tik tiek lapų, kiek realiai reikia. Tai ypač patogu, kai gaminate mažesnį kiekį ir nenorite po to sukti galvos, ką daryti su likusiu minkštu kopūstu.

    Užtenka išvirti tik lapus

    Jei kopūstas jaunas, jo lapai būna laisvesni, todėl juos galima nuimti dar prieš virimą. Aštriu peiliu apskritimu išpjaukite gūžės kotą ir po vieną atskirkite reikiamą kiekį lapų.

    Dažniausiai 500 gramų faršo pakanka maždaug 8–10 didesnių lapų, priklausomai nuo balandėlių dydžio. Lygiai taip pat tinka ir savojos kopūstas, nes jo lapai elastingesni ir lengviau susisuka.

    Užvirkite pasūdytą vandenį ir lapus trumpai apvirkite 1–2 minutes, kol suminkštės. Išgriebkite kiaurasamčiu, dėkite ant lėkštės atvėsti, o jei reikia, švelniai nupjaukite storesnę centrinę gyslą, kad lapas lengviau lankstytųsi.

    Brandžiam kopūstui tinka šaldiklis

    Su brandesniu kopūstu paprasčiau nebūna, nes lapai prigludę labai tvirtai. Tokiu atveju gelbsti alternatyva: kopūstą iš vakaro įdėkite į šaldiklį ir palikite per naktį.

    Kitą dieną kopūstą perpilkite šaltu vandeniu, išpjaukite gūžės kotą ir atskirkite lapus. Po užšaldymo ląstelių struktūra pasikeičia, todėl lapai tampa minkštesni ir elastingesni net jų nevirus.

    Kaip lapus panaudoti iki galo

    Kopūsto lapai praverčia ne tik vyniojimui: jais galima iškloti puodo ar kepimo indo dugną, kad balandėliai neprisviltų. Likučius verta uždėti ir ant viršaus, kad patiekalas nepradžiūtų verdant ar kepant.

    Balandėlius patogu troškinti švelniame daržovių sultinyje, kuris vėliau tampa padažo pagrindu. Skoniui galima įdėti kelis džiovintus grybus, o padažą užbaigti grietinėle arba rinktis klasikinį pomidorų variantą, įmaišant pomidorų pastos.

  • Šiuos balandėlius su risoto įdaru verta išbandyti: paprastas triukas pakeičia skonį

    Balandėliai dažniausiai siejami su klasikiniu mėsos ir ryžių įdaru, tačiau vis dažniau namuose jie gaminami kitaip. Viena populiari kryptis – įdarą ruošti tarsi itališką risoto, o tada sukti į jaunų kopūstų lapus ir kepti pomidorų padaže.

    Toks variantas išsiskiria tekstūra: ryžiai tampa kremiški, bet išlaiko formą, o įdaras būna sultingas net ir be didelio mėsos kiekio. Skonį sustiprina kepta paprika, svogūnas ir apskrudinta šoninė, kuri palieka aromatingus riebalus daržovėms apkepti.

    Renkantis ryžius verta imti arborio arba carnaroli, nes jų krakmolas leidžia išgauti risoto būdingą kremiškumą. Svarbu ryžių nepervirti: jie turi likti kiek kietoki, nes kepdami orkaitėje dar prisigers padažo ir galutinai suminkštės.

    Kad balandėlius būtų lengviau sukti, įdarą pravartu atvėsinti ir trumpam palaikyti šaldytuve. Kopūstų lapus užtenka trumpai apvirti, kad suminkštėtų, o kepant uždengus indą padažas neišgaruoja ir lapai neišsausėja.

    Padažui dažnai pasirenkama pomidorų pasata, sultinys ir šlakelis grietinėlės, kuri sušvelnina rūgštumą ir suteikia vientisumo. Pabaigoje verta kelias minutes kepti neuždengus, kad padažas šiek tiek sutirštėtų ir apgaubtų balandėlius.

    Tokie orkaitėje kepti balandėliai dera su raugintos duonos rieke ar paprasta raugintų agurkų salota. Jei padažas po kepimo pasirodys per skystas, jį galima trumpai pavirti atskirame puode, kad natūraliai nugaruotų ir sutirštėtų be miltų.