CP v2

Tag: Balansavimo rinka

  • Energetikoje baigiasi sena tvarka: kodėl lankstumas tampa būtinybe ir kas už jį sumokės?

    Tradicinis elektros sistemos veikimo modelis, kai gamyba nuolat prisitaiko prie vartojimo, sparčiai traukiasi į praeitį. Augant atsinaujinančių išteklių daliai ir daugėjant atvejų, kai naujiems projektams neleidžiama prisijungti prie tinklo, vis daugiau diskusijų sukasi apie vieną žodį – lankstumą.

    Ši tema pastaruoju metu vis dažniau keliama ir pramonės, ir tinklų operatorių, ir elektros biržų atstovų. Esminis klausimas paprastas: kokiomis priemonėmis bus užtikrintas sistemos balansas ir kas padengs lankstumo kainą.

    Kas yra lankstumas ir kodėl jo reikia

    Lankstumas energetikoje reiškia gebėjimą greitai reaguoti į gamybos ir vartojimo svyravimus: didinti ar mažinti generaciją, kaupti energiją, perkelti vartojimą į kitas valandas. Kai saulės ar vėjo elektrinių gamyba staigiai kinta, tinklui reikia priemonių, kurios kompensuotų šiuos šuolius.

    Ilgą laiką tokį stabilumą daugelyje šalių užtikrindavo keli dideli konvenciniai blokai, tačiau jie palaipsniui išjungiami arba dirba rečiau. Dėl to rinkai tenka iš naujo „susikurti“ balansavimo resursus: baterijų parkus, vartojimo valdymą, greitesnę prekybą trumpalaikėse rinkose ir išmanesnes prognozes.

    Pramonė: ne viską įmanoma sustabdyti

    Didžiajai pramonei lankstumo tema turi aiškias ribas, nes daugelio procesų negalima tiesiog sustabdyti valandai ar dviem. Chemijos pramonėje kai kurias linijas išjungus ir vėl paleidus, procesai gali užtrukti kelias dienas, o nuostoliai gali būti ypač dideli.

    Tokiose situacijose verslas dažniau renkasi kitus sprendimus: dalyvauja vartojimo mažinimo programose, kai tinklui kritišku metu laikinai sumažina apkrovas, arba optimizuoja savo vidinę generaciją ir garo bei šilumos poreikius. Tai leidžia prisidėti prie sistemos stabilumo negriaunant gamybos ciklų.

    „Anksčiau lankstumą garantuodavo keli centriniai blokai, dabar jį turime susikurti iš naujo“, – sakė vienos energijos kaupimo ir valdymo įmonės atstovas.

    Baterijos, dinaminiai tarifai ir reali lankstumo kaina

    Vis daugiau dėmesio skiriama didelio masto energijos kaupimui. Baterijų parkai gali sugerti perteklinę saulės ar vėjo gamybą, o vėliau ją grąžinti į sistemą tada, kai elektros trūksta, taip mažinant priverstinį atsinaujinančių elektrinių ribojimą ir brangių rezervų poreikį.

    Tačiau lankstumas reikalingas ne vien „didiesiems“ žaidėjams. Namų ūkiams ir smulkesniems vartotojams svarbus instrumentas tampa dinaminiai tarifai, kai elektros kaina kinta pagal rinkos situaciją. Tokiu atveju vartotojas gali sutaupyti, jei energijai imlius veiksmus, pavyzdžiui, elektromobilio krovimą, perkelia į valandas, kai elektra pigi.

    Kita medalio pusė – kas už tai moka. Lankstumas nėra vien technologija, tai ir rinkos produktas: kažkas turi finansuoti rezervų palaikymą, kaupimo įrenginių atsiperkamumą, vartojimo valdymo paslaugas, o taip pat sistemas, kurios leidžia greitai ir patikimai atsiskaityti už suteiktą paslaugą.

    „Lankstumas vartotojui turi būti paprastas ir duoti apčiuopiamą finansinę naudą“, – sakė energijos biržos atstovas.

    Kur stringa rinkos logika

    Viena opiausių temų – reguliavimo ir tarifų sistema. Kai kuriuose modeliuose tinklų operatoriams finansiškai patraukliau investuoti į naują infrastruktūrą, o ne pirkti lankstumo paslaugą rinkoje, nes grąža dažnai siejama su fiziniu turtu, o ne su paslaugomis.

    Dėl to rinkoje kyla klausimas, kaip sukurti aiškias taisykles, kad lankstumo paslaugos būtų perkamos skaidriai ir jas būtų galima įtraukti į pagrįstas sąnaudas. Būtent nuo šių sprendimų priklausys, ar vartojimo valdymas, baterijos ir kiti ištekliai taps masiniu reiškiniu, ar liks pavieniais projektais.

    Energetikos sektoriui pereinant prie vis labiau nepastovios generacijos, lankstumas iš papildomos opcijos virsta būtinybe. O galutinis atsakymas, kas už tai sumokės, dažniausiai vis tiek susives į vieną grandį: rinkos dalyvius ir vartotojus, kuriems reikės aiškiai suprasti, už ką mokama ir kokią naudą tai sukuria.

  • Lenkijoje startavo pirmasis didelio masto energijos kaupiklis: 24 MW baterija teiks sistemos paslaugas PSE

    Lenkijoje pradėjo veikti pirmasis didelio masto baterinis energijos kaupiklis, gavęs teisę teikti balansavimo ir kitas sistemos paslaugas perdavimo sistemos operatoriui PSE. Projektą Nowe Czarnowo I valdo „Energix Polska“, o komercinį optimizavimą ir kvalifikacijos procesą koordinuoja „Axpo Polska“.

    Energijos kaupiklio galia siekia 24 MW, o talpa – 56 MWh, todėl jis gali ne tik greitai reaguoti į tinklo poreikius, bet ir sukauptą energiją grąžinti į sistemą didesnio vartojimo momentais. Tokie objektai laikomi vienu svarbiausių sprendimų, leidžiančių didinti elektros sistemos lankstumą sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių daliai.

    Kaip veiks kaupiklis?

    Nowe Czarnowo I įrengtas netoli Krajnik elektros pastotės ir šalia „Energix Polska“ vėjo bei saulės parkų Vakarų Pamario vaivadijoje. Pasirinkta vieta leidžia efektyviai absorbuoti vietos generacijos perteklių ir mažinti tinklo apkrovų svyravimus.

    Kaupiklis reaguos į realaus laiko sistemos signalus: esant pertekliniam gamybos kiekiui jis krausis, o išaugus paklausai – išsikraus, taip padėdamas palaikyti tinklo balansą. Praktikoje tai reiškia greitesnį dažnio reguliavimą ir mažesnę riziką, kad sistemoje prireiks brangesnių rezervų.

    „Axpo Polska“ vaidmuo rinkoje

    „Axpo Polska“ nurodo, kad kaip balansavimo paslaugų tiekėjas yra atsakinga už kvalifikacijos procedūras, o taip pat už visą komercinį kaupiklio valdymą. Tai apima darbo grafikus, integraciją su didmeninėmis elektros rinkomis ir susijusių sutarčių administravimą.

    „Džiaugiuosi, kad mūsų optimizuojamas Nowe Czarnowo I sukūrė pagrindą platesniam didelio masto energijos kaupiklių panaudojimui Lenkijoje“, – sakė Kacper Rzeńca.

    Plėtra: Nowe Czarnowo II

    Partneriai taip pat patvirtino bendradarbiavimo plėtrą: pradėtas antrojo, „dvynio“ projekto Nowe Czarnowo II kvalifikacijos procesas. Šio kaupiklio galia numatoma 25 MW, o talpa – 71 MWh, todėl jis galėtų dar labiau sustiprinti vietos tinklo patikimumą ir prisidėti prie sistemos rezervų.

    „Energix Polska“ pabrėžia, kad tokie kaupikliai tampa strategine portfelio dalimi greta atsinaujinančios energetikos, nes padeda stabilizuoti gamybos svyravimus ir gerina projektų ekonominius rodiklius. Europoje ši kryptis laikoma viena aiškiausių tendencijų: didėjant nepastoviai generacijai, kaupimas vis dažniau tampa būtina infrastruktūros dalimi, o ne tik papildomu priedu.

  • Neigiamos elektros kainos ir OZE ribojimai Lenkijoje: verslas siūlo 3 išeitis ir laukia proveržio su kaupikliais

    Kas verčia riboti OZE gamybą

    Lenkijos elektros sistemoje vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai dėl tinklo apribojimų ir sistemos balansavimo poreikių operatorius nurodo mažinti atsinaujinančios energijos gamybą. Verslas pabrėžia, kad kol sistema remiasi anglimi kūrenamomis elektrinėmis, OZE plėtra neišvengiamai atsitrenkia į technines ribas.

    Anglies blokai turi vadinamąsias minimalias stabilaus darbo ribas, todėl jų neįmanoma greitai išjungti ar sumažinti iki nulio. Pavasarį, kai saulės elektrinės gamina daug, o šilumos poreikis dar išlaiko kogeneraciją, rinkoje lengviau atsiranda perteklius ir daugėja valandų su neigiamomis kainomis.

    Trys kryptys, kurias mini verslas

    Viena iš praktinių priemonių – aktyvesnė elektros pardavimo ir portfelio valdymo strategija, kai gamyba ir pardavimas optimizuojami taip, kad būtų mažinama priverstinio ribojimo rizika. Tokia taktika siejama su profesionaliu prekybos ir balansavimo sprendimų naudojimu, ypač kai kainos svyruoja vis dažniau.

    Antra kryptis – dalyvavimas balansavimo rinkoje, kur tam tikrais atvejais galima valdomai ir už atlygį koreguoti generaciją, prisidedant prie sistemos stabilumo. Tam reikia techninių atnaujinimų ir atitikties operatoriaus reikalavimams, todėl dalis vystomų projektų orientuojami į gebėjimą lanksčiai reaguoti į sistemos signalus.

    Trečia – energijos kaupikliai, kurie, verslo vertinimu, gali reikšmingai pakeisti rinkos dinamiką. Kaupikliai gali sugerti momentinį OZE perteklių, vėliau jį grąžinti į tinklą ir taip mažinti tiek priverstinių ribojimų apimtis, tiek neigiamų kainų valandų skaičių.

    Kada kaupikliai gali pakeisti situaciją

    Rinkos dalyviai prognozuoja, kad pirmasis aiškus kaupiklių poveikis gali pasimatyti jau artimiausiais metais, kai pradės veikti didesni projektai. Kaip pavyzdys minimi pilotiniai sprendimai ir didesnės galios portfeliai, kurie vystomi po laimėtų pajėgumų mechanizmo konkursų, o bendra planuojama įrengtoji galia gali siekti šimtus megavatų.

    Tačiau kartu pabrėžiama, kad kaupyklų pelningumas nėra garantuotas ilgam laikui. Didėjant konkurencijai ir daugėjant baterijų, arbitražo galimybės gali siaurėti, o tada rinka vėl ieškos naujos pusiausvyros tarp OZE plėtros, tinklų pralaidumo ir lankstumo priemonių.

    „Neįmanoma visiškai išvengti ribojimų ir neigiamų kainų, bet jų poveikį galima mažinti aktyvia elektros pardavimo ir balansavimo strategija“, – sakė „Wento“ vadovas Wojciechas Cetnarskis.

    Verslas taip pat akcentuoja hibridinių projektų svarbą, kai keli skirtingi šaltiniai ar kaupikliai dalijasi tuo pačiu prijungimu prie tinklo. Toks modelis gali efektyviau išnaudoti infrastruktūrą, tačiau jam vis dar reikia daugiau aiškumo dėl reguliavimo ir praktinio įgyvendinimo procedūrų.

    Ilgesnėje perspektyvoje OZE plėtrą Lenkijoje lems ne tik gamybos pajėgumai, bet ir paklausa: pramonės, šildymo bei transporto elektrifikacija. Kuo sparčiau augs elektros vartojimas, tuo daugiau atsiras erdvės naujiems atsinaujinančios energetikos projektams ir lankstumo sprendimams.

  • Atsinaujinančių išteklių elektrinės Lenkijoje vis dažniau stabdomos: kompensacijos nepadengia pajamų

    Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektrinių priverstinio ribojimo mastas Lenkijos elektros sistemoje auga, o išmokamos kompensacijos gamintojams neatsveria realiai prarastų pajamų. Apie tai, pristatydamas 2026 metų pirmojo ketvirčio elektros rinkos situaciją, kalbėjo „Tauron Polska Energia“ prekybos viceprezidentas Krzysztofas Zavadzkis.

    Jo teigimu, vis dažnesnis vadinamasis nerynkinis dispečerio sprendimas, kai tinklo operatorius nurodo riboti gamybą dėl sistemos saugumo ar tinklo pralaidumo, tampa sistemine problema. Augant saulės ir vėjo parkų galiai, tokie ribojimai dažniau pasitaiko periodais, kai pasiūla viršija momentinę paklausą, o perdavimo tinklas nespėja perkelti energijos į vartojimo centrus.

    Kainų šuoliai ir neigiamos kainos

    2026 metų pradžia Lenkijos rinkai pasižymėjo ypač dideliu kainų nepastovumu tiek „spot“, tiek balansavimo rinkoje. Pasak K. Zavadzkio, fiksuotas platus kainų diapazonas, o dideli paros skirtumai rodo, kad sistema vis stipriau reaguoja į momentinius generacijos ir vartojimo pokyčius.

    Neigiamos elektros kainos 2026 metų pirmąjį ketvirtį pasitaikė rečiau nei prieš metus, tačiau prognozuojama, kad per visus metus jų gali daugėti. Praktikoje neigiamos kainos dažniausiai signalizuoja, kad gamybos perteklius rinkoje susidaro greičiau, nei jį galima absorbuoti vartojimu, kaupimu ar eksportu, todėl dalis gamybos tampa ekonomiškai ir techniškai perteklinė.

    AEI ribojimas didėja, o kompensacijos stringa

    K. Zavadzkio pateiktais duomenimis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį nerynkinio AEI ribojimo apimtys šalyje pasiekė 295,5 gigavatvalandės ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 83 proc. Tai reiškia, kad vis didesnė pagamintos žaliosios energijos dalis realiai nepasiekia rinkos, nors jos gamybos pajėgumai yra įrengti ir pasirengę dirbti.

    „AEI ribojimo mastas nacionalinėje energetikos sistemoje, deja, auga. Neigiama tai, kad operatoriaus mokamos kompensacijos AEI gamintojams nepadengia prarastų pajamų“, – sakė K. Zavadzkis.

    Jo aiškinimu, vienas esminių ginčytinų aspektų yra kompensacijų skaičiavimo logika: prarastos pajamos apskaičiuojamos pagal balansavimo rinkos kainas, kurios ne visada atspindi faktines prekybines sutartis ir realias gamintojų pajamas. Dėl to gamintojai gali patirti finansinį skirtumą tarp to, ką būtų uždirbę pagal sudarytus sandorius, ir to, kas kompensuojama po ribojimo.

    „Tauron“ skaičiai: daugiau dispečerinio ribojimo

    „Tauron“ grupėje 2026 metų pirmąjį ketvirtį AEI gamybos ribojimai siekė beveik 13 gigavatvalandžių ir buvo 48 proc. didesni nei prieš metus. Bendrovė pabrėžė, kad pasikeitė ir ribojimų struktūra: ženkliai išaugo dispečerinio ribojimo dalis, o savanoriškas ar ekonominis saviribojimas sumažėjo.

    Tokia tendencija rodo, kad vis dažniau ribojimai įvyksta ne dėl pačių gamintojų sprendimų ar rinkos signalų, bet dėl sistemos apribojimų. Ilgainiui tai didina investuotojų riziką ir kelia klausimų, ar tinklų plėtra, lankstumo priemonės ir rinkos taisyklės spėja su AEI plėtra.

    Ekspertų vertinimu, sprendimų ašis čia yra kelių priemonių derinys: spartesnė perdavimo ir skirstymo tinklų plėtra, energijos kaupimo įrenginių diegimas, vartojimo lankstumo skatinimas ir aiškesni, su realiais kontraktais suderinami kompensavimo mechanizmai. Priešingu atveju AEI plėtra gali vis dažniau atsiremti ne į leidimus ar technologijas, o į paprastą fizinę tinklo ribą.

  • Didžiausia Lenkijos saulės elektrinė tapo balansavimo paslaugų tiekėja: ką tai keičia rinkoje

    Lenkijos energetikos rinkoje fiksuojamas precedentas: didžiausia šalyje saulės elektrinė Zwartove (Pamario vaivadija, Choczewo valsčius) gavo balansavimo paslaugų tiekėjo statusą. Tai reiškia, kad fotovoltinė jėgainė nuo šiol gali dalyvauti techninėje sistemos balansavimo dalyje, kuri iki šiol daugiausia sieta su konvencinėmis elektrinėmis.

    Elektrinės įrengtoji galia siekia 204 megavatus, todėl ji laikoma didžiausia fotovoltine elektrine Lenkijoje. Už energijos prekybą atsakinga bendrovė „Respect Energy“, o projekto vystymą, statybą ir valdymą vykdo „Goldbeck Solar“.

    Statusas suteiktas rinkoje, kurioje pagrindinis pirkėjas yra sistemos operatorius PSE, valdantis Lenkijos elektros perdavimo tinklą ir atsakingas už nacionalinės sistemos stabilumą. Balansavimo rinkoje prekiaujama ne vien elektra, bet ir galimybe greitai didinti arba mažinti gamybą ar vartojimą tada, kai sistemoje atsiranda disbalansas.

    Kodėl tai svarbu saulės elektrinėms?

    Pastaraisiais metais Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, spartėjant saulės energetikos plėtrai vis dažniau pasitaiko valandų, kai elektros pasiūla viršija paklausą. Tokiais momentais didėja priverstinio generacijos ribojimo rizika, o kainos biržoje gali tapti neigiamos.

    Balansavimo paslaugų tiekėjo statusas leidžia saulės elektrinei uždirbti ne tik parduodant pagamintą elektrą, bet ir teikiant sistemai paslaugą, pavyzdžiui, sumažinant generaciją pagal operatoriaus signalą. Praktikoje tai tampa finansiniu saugikliu, kai gamybą tenka riboti ne dėl techninių gedimų, o dėl sistemos poreikių.

    Šis modelis taip pat keičia požiūrį į atsinaujinančių išteklių vaidmenį sistemoje: jie tampa ne vien nepastovios generacijos šaltiniu, bet ir aktyviu lankstumo elementu. PSE ne kartą yra akcentavusi, kad balansavimo paslaugas gali teikti įvairūs ištekliai, įskaitant atsinaujinančią energetiką.

    „Balansavimo paslaugas gali teikti įvairūs ištekliai, įskaitant atsinaujinančius šaltinius. Jų savininkams tai papildoma verslo galimybė, o operatoriui – parama užtikrinant saugų sistemos darbą“, – sakė PSE atstovas Maciej Wapiński.

    Ilgas pasirengimas ir testas vasarą

    Įmonės nurodo, kad dar po balansavimo rinkos reformos buvo pradėta ruoštis tam, kad Zwartovo elektrinė atitiktų operacinius reikalavimus. Pasirengimo darbai, įskaitant valdymo sistemų pritaikymą, startavo 2025 metų gegužę ir truko kelis mėnesius, kol pasiekta pilna kvalifikacija.

    Esminis pokytis tas, kad vietoje modelio, kai atsinaujinančios elektrinės ribojamos be tiesioginio užmokesčio, atsiranda galimybė už sistemos poreikiams suteiktą lankstumą gauti atlygį. Įmonių teigimu, tai turėtų padėti ir mažinti priverstinio ribojimo nuostolius, ir didinti bendrą projekto pajamų stabilumą.

    Ar šis žingsnis bus finansiškai patrauklus, labiausiai išryškės šiltuoju metų laiku, kai saulės generacija pasiekia piką, o disbalansų sistemoje atsiranda dažniau. Rinka taip pat stebės, ar šiuo keliu paseks kiti parkai, įskaitant vėjo elektrines, kurioms dalyvavimas balansavime gali tapti papildomu pajamų šaltiniu.

    Tokie atvejai tampa svarbūs ir platesniame Europos kontekste: augant kintančiai generacijai, sistemos stabilumui vis labiau reikia lankstumo, kurį gali suteikti ne tik tradicinės elektrinės, bet ir atsinaujinantys šaltiniai, energijos kaupimas bei paklausos valdymas. Zwartovo projektas rodo, kad fotovoltika gali pradėti atlikti aktyvesnį vaidmenį sistemos „kasdienėje“ pusiausvyroje.