Tag: Baldų pramonė

  • Lenkijos baldų eksportas vis dar pasaulio trejetuke, bet pelningumas krenta ir daugėja atleidimų

    Lenkijos baldų pramonė ilgą laiką buvo laikoma viena stipriausių šalies eksporto atramų, tačiau pastarieji metai atskleidžia vis daugiau įtampos ženklų. Nors sektorius išlieka tarp pasaulinių lyderių, paklausos kritimas Europoje ir konkurencija iš Kinijos verčia įmones persvarstyti kainodarą, investicijas ir darbuotojų skaičių.

    Analitikų vertinimu, 2025 metais Lenkija išlaikė trečią vietą pasaulyje pagal baldų eksportą, užimdama apie 6 proc. pasaulinės rinkos. Toks rezultatas rodo sektoriaus mastą ir gebėjimą konkuruoti kokybe bei logistiniu artumu pagrindinėms Europos rinkoms, tačiau vien aukštos pozicijos reitinguose nebeužtenka.

    Pasaulinė baldų rinka pastaruoju laikotarpiu augo netolygiai, o pardavimų dinamika išliko jautri palūkanų normoms ir būsto rinkos ciklams. Kai būsto sandorių mažėja, vartotojai dažniau atideda didesnius pirkinius, todėl baldų gamintojai pirmieji pajunta sumažėjusius užsakymus.

    Kodėl maržos spaudžiamos?

    Bankų analitikų skaičiavimais, vidutinis sektoriaus grynasis pelningumas 2025 metais smuko iki maždaug 4 proc. Tai signalas, kad net ir didelės apimtys ne visada užtikrina stabilų pelną, ypač kai kartu kyla darbo sąnaudos, energijos kainos ir žaliavų kaštai.

    Gamintojai susiduria su dilema: didėjančias sąnaudas natūraliai norisi perkelti pirkėjams, bet silpna paklausa ir agresyvi kainų konkurencija riboja galimybes kelti kainas. Dėl to didėja spaudimas efektyvinti procesus, automatizuoti gamybą ir daugiau uždirbti ne per kainą, o per produkto vertę.

    „Visais 2026 metais tikimasi nedidelio baldų gamintojų pajamų mažėjimo ir išliekančio spaudimo maržoms“, – sakė banko PKO BP analitikai.

    Ekspertai pabrėžia, kad atsigaunanti paklausa Europoje teoriškai galėtų paremti sektorių vėlesniais metais, tačiau daug lems vartojimo atsigavimo tempas pagrindinėse eksporto rinkose, ypač Vokietijoje, ir būsto rinkos atsigavimas. Jei namų ūkių išlaidos ir būsto įsigijimas išliks vangūs, baldų segmentui bus sunku grįžti į spartesnį augimą.

    Kinijos konkurencija ir eksporto rizikos

    Kinija išlieka didžiausia pasaulio baldų eksportuotoja, todėl jos kainodara ir gamybos mastas daro tiesioginį poveikį Europos rinkai. Net kai Kinijos eksportas į dalį rinkų mažėja, pigesnės produkcijos pasiūla dažnai išlieka pakankama, kad spaustų kainas ir mažintų Europos gamintojų derybinę galią.

    Lenkijos baldų sektoriaus stiprybė – kokybė, lankstumas ir geografinis artumas didžiausiems ES pirkėjams, leidžiantis greičiau pristatyti produkciją ir mažinti logistikos rizikas. Vis dėlto silpnesnė vieta – santykinai mažesnė diversifikacija už Europos ribų, todėl užsitęsęs paklausos nuosmukis ES gali smogti ypač skausmingai.

    Kita struktūrinė problema – nevienodas automatizacijos lygis. Įmonės, kurios vėliau pradėjo investuoti į modernizaciją, dažniau patiria didesnį sąnaudų šuolį, kai auga atlyginimai, o našumo didėjimas nespėja iš paskos.

    Atleidimai ir gamybos apimčių mažėjimas

    Lenkijos plėtros fondas PFR prognozuoja, kad 2026 metais medienos ir baldų pramonės parduotos produkcijos vertė mažės. Tai rodo, kad sektoriui kol kas nepavyksta stabiliai sugrįžti į augimo trajektoriją po ankstesnių metų svyravimų.

    Silpnesni eksporto rezultatai tiesiogiai matomi darbo rinkoje: per kelerius metus darbuotojų skaičius baldų gamyboje sumažėjo maždaug 27 000. PFR vertinimu, užimtumas sektoriuje nusileido iki žemiausio lygio per daugiau nei dešimtmetį, o papildomą spaudimą didina ir etatų mažėjimas susijusioje medienos pramonėje.

    Šiuo metu Lenkijos baldų sektorių sudaro daugiau nei 32 000 įmonių, dauguma jų – mikroįmonės. Kartu veikia ir didesni rinkos žaidėjai, kurių metinės pajamos viršija 23 000 000 eurų, tačiau net ir jie, esant menkesnei paklausai, priversti atidžiau valdyti atsargas, kaštus ir investicijų planus.

    Artimiausio laikotarpio kryptis vis aiškesnė: norint išlaikyti pozicijas pasaulio trejetuke, sektoriui reikės didinti našumą, labiau automatizuoti gamybą, kurti didesnės pridėtinės vertės produktus ir mažinti priklausomybę nuo vieno ar dviejų pagrindinių eksporto regionų.

  • Lenkijos baldų pramonė braška: 27 000 darbo vietų dingo, „Fameg“ prašo bankroto

    Lenkijos baldų pramonė išgyvena vieną sudėtingiausių etapų per pastaruosius metus: įmonės mažina gamybą, o darbo vietų skaičius traukiasi. Spaudimą didina išaugusios energijos, darbo ir žaliavų sąnaudos, o paklausa pagrindinėse Europos rinkose atsigauna lėčiau nei tikėtasi.

    Ryškus krizės simbolis tapo Radomsko mieste veikiantis lenktų medinių kėdžių gamintojas „Fameg“. Įmonė, skaičiuojanti veiklos istoriją nuo 1881 metų, pateikė prašymą dėl bankroto, tačiau tai dar nereiškia automatinio gamyklos uždarymo ar neatšaukiamų atleidimų.

    Mažėja užimtumas ir apimtys

    Remiantis sektoriaus duomenimis, baldų gamybos užimtumas Lenkijoje nuo 2022 metų mažėjo nuo maždaug 165 000 iki apie 138 000 darbuotojų 2026 metais. Tai reiškia apie 27 000 prarastų darbo vietų, o poveikį jaučia ne tik fabrikai, bet ir jų tiekėjai bei logistikos grandinė.

    Pramonės sulėtėjimas dažnai vyksta etapais: pirmiausia trumpinamos pamainos ir stabdomos investicijos, vėliau mažinami pajėgumai, o galiausiai skelbiami atleidimai. Regionams, kuriuose baldų gamyba yra vienas svarbiausių darbdavių, tai tampa reikšmingu smūgiu vietos ekonomikai.

    Kas stumia įmones į nuostolius?

    Gamintojai susiduria su brangstančia energija, augančiais atlyginimų kaštais ir žaliavų kainų svyravimais, ypač kai kalbama apie medieną. Tuo pat metu pirkėjų aktyvumas Vakarų Europoje išlieka santūrus, nes namų ūkių vartojimas ir būsto rinka po palūkanų šuolio atsigauna nevienodu tempu.

    Didelę įtampą kelia ir kainų konkurencija iš Azijos, ypač Kinijos gamintojų, galinčių pasiūlyti mažesnes kainas. Tokiose sąlygose net ilgametę reputaciją turinčioms bendrovėms tampa sunku išlaikyti pelningumą, o bet koks užsakymų kritimas greitai virsta apyvartinių lėšų problema.

    Ką reiškia „Fameg“ atvejis?

    „Fameg“ 2024 metais fiksavo reikšmingą nuostolį, kuris viršijo maždaug 3,3 mln. eurų, ir tai tapo viena priežasčių kreiptis dėl bankroto. Vis dėlto bankroto procedūra kai kuriais atvejais gali reikšti ir bandymą restruktūrizuoti veiklą, susitarti su kreditoriais ar ieškoti investuotojo, o ne iš karto užverti vartus.

    Artimiausiais mėnesiais sektoriui svarbiausi veiksniai bus paklausos atsigavimas Europos rinkose, sąnaudų stabilizavimas ir įmonių gebėjimas persiorientuoti į didesnės pridėtinės vertės produktus. Kol kas signalai iš Lenkijos rodo, kad baldų pramonės spaudimas išlieka didelis, o daliai gamintojų gali tekti priimti skausmingus sprendimus.

  • Lenkijos baldų pramonė spaudžiama: krenta eksportas, kyla sąnaudos, o gamyklos mažina darbuotojų skaičių

    Lenkijos baldų pramonė pastaruosius kelerius metus susiduria su prastesne paklausa ir augančiais kaštais, todėl įmonės vis dažniau kalba apie būtinybę mažinti gamybos apimtis ir darbuotojų skaičių. Apie tai viešai kalba ir Ogólnopolska Izba Gospodarcza Producentów Mebli, akcentuojanti, kad sektorius įžengė į itin sudėtingą laikotarpį.

    Vienas ryškiausių signalų – „IKEA“ gamyklos Vjelbarke sprendimas atsisveikinti su dalimi darbuotojų, tai aiškinant mažesniu užsakymų srautu ir gamybos pritaikymu prie rinkos poreikių. Atleidimai paliečia ir gamybos, ir administracijos grandis, o panašūs procesai fiksuojami ir kitose baldų įmonėse.

    Kas spaudžia sektorių?

    Gamintojai pabrėžia, kad baldai nėra pirmo būtinumo prekė, todėl neramiais laikotarpiais namų ūkiai dažniau atideda didesnius pirkinius. Mažesnė paklausa mažmenoje greitai persiduoda gamintojams – krenta gamybos planai, o įmonės ieško, kur sumažinti fiksuotas išlaidas.

    Prie silpnesnio pardavimo prisideda ir geopolitinis neapibrėžtumas, turintis įtakos vartotojų nuotaikoms bei tarptautinei prekybai. Lenkija yra viena didžiausių baldų eksportuotojų Europoje, todėl bet koks rinkų svyravimas ar atsargumas užsakymuose ypač greitai atsispindi sektoriaus rezultatuose.

    „Dabartinė geopolitinė situacija ir karai daro įtaką eksportui į Europos ir JAV rinkas, o stabilumo trūkumas veikia paklausą bei gamybą“, – sakė Ogólnopolska Izba Gospodarcza Producentów Mebli vadovas Janas Szynaka.

    Brangsta energija, žaliavos ir darbas

    Kita problema – sąnaudų šuolis. Baldų gamyba yra energijai imli, tad elektros kainų svyravimai tiesiogiai kelia galutinio produkto savikainą, o kartu mažina galimybes konkuruoti kaina užsienio rinkose.

    Gamintojai taip pat mini brangstančias žaliavas, įskaitant medieną, bei išaugusias darbo sąnaudas. Dėl šių veiksnių eksportas į tokias svarbias rinkas kaip Vokietija, Prancūzija ar Jungtinė Karalystė daliai įmonių tampa mažiau pelningas, net jei užsakymų visiškai netrūksta.

    „Pardavimų kritimas Europoje siekia apie 10–15 proc.“, – pridūrė Janas Szynaka.

    Kiek žmonių priklauso nuo baldų pramonės?

    Pasak pramonės atstovų, baldų sektoriuje Lenkijoje dirba apie 230 000 žmonių, o su juo susijusiose veiklose – dar daugiau nei 100 000. Todėl užsakymų sumažėjimas ir gamybos ribojimai tampa ne vien atskirų įmonių, bet ir platesnės darbo rinkos klausimu.

    Ieškodami išeičių, gamintojai daugiau dėmesio skiria efektyvumui ir technologijoms, kurios leistų mažinti energijos bei žaliavų nuostolius. Tačiau trumpuoju laikotarpiu sektoriui tenka laviruoti tarp silpnesnės paklausos ir išaugusių gamybos kaštų, o tai didina spaudimą optimizuoti veiklą.