CP v2

Tag: Balearų salos

  • Ispanijos būsto rinkoje rekordai: užsieniečiai sudarė 16 proc. pirkimų, kainos – aukštumose

    Ispanijos būsto rinkoje rekordai: užsieniečiai sudarė 16 proc. pirkimų, kainos – aukštumose

    Ispanijos būsto rinkoje užfiksuotas naujas rekordas: trečiąjį metų ketvirtį užsieniečiai sudarė 16,05 proc. visų būstų pirkimų – didžiausią dalį nuo tada, kai pradėta fiksuoti statistika.

    Per liepą–rugsėjį įvykdyta daugiau nei 26 300 sandorių, kuriuose pirkėjai buvo užsieniečiai, skelbia „Euronews“, remdamasis Ispanijos registratorių kolegijos duomenimis.

    Didėjanti tarptautinė paklausa fiksuojama tuo metu, kai kainos pasiekė rekordines aukštumas, o pati rinka rodo lėtėjimo ženklus: bendras sandorių skaičius mažėja jau trečią ketvirtį iš eilės.

    Tendencijos svarbios ne tik vietos gyventojams ar investuotojams – Ispanija yra viena populiariausių Europos šalių antram būstui įsigyti, todėl kainų ir paklausos dinamika dažnai domina ir pirkėjus iš kitų ES valstybių.

    Kas perka būstą Ispanijoje

    Daugiau nei pusę užsieniečių pirkimų – 54,7 proc. – sudarė Europos Sąjungos piliečių sandoriai. Dar 17,8 proc. teko pirkėjams iš kitų Europos šalių.

    Pagal pilietybę tarp užsieniečių pirmavo britai – jų pirkimai sudarė 7,5 proc. visų užsieniečių įsigijimų. Toliau rikiavosi Maroko piliečiai (6,4 proc.) ir Nyderlandų pirkėjai (5,8 proc.).

    Tarptautinės paklausos svoris ypač išryškėjo salose ir Viduržemio jūros pakrantėje. Balearų salose net 37,2 proc. pardavimų atiteko užsieniečiams, o Valensijos regione – 30,4 proc.

    Kainos pasiekė naujas aukštumas

    Registratorių kolegijos kartotinių sandorių kainų indeksas trečiąjį ketvirtį per metus pakilo 15,8 proc., o per ketvirtį – 5,2 proc. Abu rodikliai indeksą iškėlė į naują istorinį rekordą.

    Vidutinė būsto kaina siekė 2 512 eurų už kvadratinį metrą. Senos statybos būstai vidutiniškai kainavo 2 462 eurus už kvadratinį metrą, o naujos statybos – 2 701 eurą.

    Pagal autonominius regionus didžiausios vidutinės kainos fiksuotos Madride – 4 565 eurai už kvadratinį metrą. Nedaug atsiliko Balearų salos (4 502 eurai), po jų sekė Baskų kraštas (3 693 eurai) ir Katalonija (2 989 eurai).

    Tarp provincijų sostinių brangiausias išliko San Sebastianas – 6 662 eurai už kvadratinį metrą. Toliau rikiavosi Madridas (5 597), Barselona (5 124), Palma (4 408) ir Bilbao (3 877).

    Sandorių ir būsto paskolų mažėja trečią ketvirtį iš eilės

    Nors kainos kyla, bendras aktyvumas rinkoje blėsta. Trečiąjį ketvirtį būstų pardavimai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 5,9 proc.

    Palyginti su antruoju ketvirčiu, sandorių sumažėjo 2,3 proc. Per liepą–rugsėjį užfiksuota 164 148 pardavimai – tai mažiausias rodiklis per pastaruosius devynis ketvirčius.

    Naujos statybos būstų parduota 34 611 (0,9 proc. mažiau nei ankstesnį ketvirtį), o senos statybos – 129 537, šis segmentas per ketvirtį smuko 2,6 proc.

    Panaši kryptis matoma ir hipotekos rinkoje: per trečiąjį ketvirtį registruotos 124 145 būsto paskolos – 3,9 proc. mažiau nei ketvirtį prieš tai. Šis skaičius atitinka 75,6 proc. per tą patį laikotarpį įvykusių būsto pardavimų.

    Per pastaruosius 12 mėnesių būsto paskolų vis dėlto fiksuota daugiau: jų buvo 519 388, tai 6 proc. daugiau nei per ankstesnį tokį pat laikotarpį. Duomenys rodo paradoksą – kainos ir užsienio paklausa auga, tačiau sandorių skaičius jau kelis ketvirčius mažėja.

  • Invazinės gyvatės sparčiai plinta Balearuose: kodėl beveik visa Ibiza jau tapo jų teritorija

    Balearų salyne daugėja invazinių gyvačių, kurios vis dažniau nustelbia vietinę fauną ir keičia salų ekosistemas. Biologai didžiausią nerimą sieja su pasaginiu žalčiu (Hemorrhois hippocrepis) – rūšimi, kuri ypač sėkmingai prisitaikė Iboje.

    Skaičiuojama, kad ši gyvatė jau aptinkama daugiau nei 90 proc. Ibi­zos teritorijos, o jos arealas toliau plečiasi. Tokia dinamika būdinga invazinėms rūšims, kai naujoje aplinkoje jos randa pakankamai grobio ir turi mažiau natūralių priešų.

    Specialistai vienu realiausių scenarijų laiko netyčinį įvežimą kartu su kroviniu iš žemyninės Ispanijos. Vienas dažniausiai minimas kelias – dekoratyvinių ir želdinimui skirtų alyvmedžių gabenimas, kai gyvatės galėjo pasislėpti šaknų gumuluose ar paletėse.

    „Pirmosios pasaginės gyvatės, tikėtina, į salas pateko su jūrų kroviniu, kuriuo iš žemyninės Ispanijos į Ibi­zą buvo gabenami alyvmedžiai“, – sakė gamtosaugininkų atstovas biologas Pedro Alvesas.

    Vėliau plitimas tapo savarankiškas: dalis gyvačių geba perplaukti nedidelius atstumus tarp salų, todėl jos fiksuojamos ir kituose Balearų taškuose. Pranešama apie radavietes Formenteroje bei mažesnėse Pitiūzų salų grupės salelėse.

    Didžiausia grėsmė siejama su vietinėmis, endeminėmis rūšimis, kurios evoliuciškai nebuvo prisitaikiusios prie naujų plėšrūnų spaudimo. Balearuose pažeidžiamiausia laikoma Pitiūzų driežų grupė, įskaitant Podarcis pityusensis, kurios populiacijos salose yra ribotos ir fragmentuotos.

    Biologų vertinimu, augantis plėšrūnų skaičius gali greitai sumažinti vietinių driežų gausą, ypač mažose salelėse, kur buveinių plotas nedidelis, o atsikūrimo galimybės ribotos. Tokiose ekosistemose net vienas naujas plėšrūnas gali sukelti grandininį poveikį visai mitybos grandinei.

    Situaciją sunkina tai, kad salyne fiksuojama ne viena atvežtinė gyvačių rūšis. Be pasaginio žalčio, minimos ir kitos invazinės rūšys, tarp jų vandens žaltys (Natrix maura), o kai kuriuose plotuose aptinkamas ir laiptinis žaltys (Zamenis scalaris).

    Ekspertai pabrėžia, kad efektyviausios priemonės invazijai suvaldyti paprastai yra ankstyvas aptikimas, greitas reagavimas ir prevencija uostuose bei logistikos grandinėse. Kai invazinė rūšis išplinta plačiai, jos išnaikinimas tampa praktiškai neįmanomas, o tikslas dažniausiai keičiasi į populiacijos kontrolę.

    Balearuose vis garsiau kalbama apie būtinybę stiprinti vietinių driežų apsaugos programas ir kartu mažinti invazinių plėšrūnų poveikį jautriausiose teritorijose. Toks derinys dažnai apima monitoringą, gaudymą, buveinių atkūrimą ir griežtesnę krovinių kontrolę.

  • Radau ją „Lidl“ parduotuvėje Maljorkoje: ispanų delikatesas, kuris geriausiai atsiskleidžia ant grzankos

    Atvykus į Maljorką dažnam gali pasirodyti, kad sala skirta tik turistams ir brangiems restoranams. Tačiau Palmoje, greta transporto mazgų ir gyvenamųjų rajonų, netrūksta įprastų parduotuvių, kuriose apsiperka vietiniai, tarp jų ir „Lidl“.

    Būtent ten keliautojai dažnai atranda sobrasadą – tradicinę Balearų salų vytintą, labai minkštos tekstūros kiaulienos dešrą, kuri dažniau tepama nei pjaustoma. Nors ji atrodo neįprastai, Ispanijoje tai kasdienis produktas, dažnai valgomas pusryčiams ar lengvai vakarienei.

    Kas yra sobrasada ir kodėl ji raudona?

    Sobrasada gaminama iš žalios kiaulienos, druskos ir maltos paprikos, kuri suteikia ryškią plytų raudonumo spalvą bei švelniai aitrų, sodrų skonį. Masė kimšama į natūralius apvalkalus ir brandinama, todėl galutinis produktas įgauna tepamą konsistenciją.

    Skirtingai nei daug įprastų rūkytų mėsos gaminių, sobrasada dažniausiai nėra rūkomа, o jos skonį labiausiai formuoja paprika, druska ir brandinimas. Balearų klimatas taip pat svarbus: šiluma ir santykinai sausas oras prisideda prie tekstūros, kuri šiek tiek primena paštetą, bet išlieka aiškiai mėsiška.

    Kodėl parduotuvėje ji gali būti ne šaldytuve?

    Keliautojus neretai nustebina, kad sobrasada kartais parduodama ne šaldytuve, o kambario temperatūroje, ir net gali šiek tiek išskirti riebalų. Tai siejama su jos sudėtimi bei brandinimu: šiltesnėje aplinkoje riebalai tampa skystesni ir gali pasirodyti ant apvalkalo.

    Vis dėlto saugiausia vadovautis etiketėje pateiktomis laikymo sąlygomis. Jei kyla abejonių, ypač karštomis dienomis, atidarytą gaminį verta laikyti šaldytuve, o pjūvio vietą sandariai uždengti, kad produktas neišdžiūtų ir neprisigertų pašalinių kvapų.

    Kaip valgyti, kad skonis nustebintų?

    Klasikinis patiekimo būdas Ispanijoje paprastas: sobrasada plonai užtepama ant apskrudintos duonos. Šiluma ją dar labiau suminkština, o skonis tampa intensyvesnis, todėl tai vienas greičiausių būdų suprasti, kodėl vietiniai ją taip mėgsta.

    Ypač populiarus derinys Maljorkoje yra sobrasada su medumi: saldumas subalansuoja sūrumą ir paprikos aitrumą. Taip pat ji tinka su ožkos sūriu, alyvuogėmis ar žalumynais, o virtuvėje gali praversti kaip priedas prie kiaušinių, makaronų ar naminės picos.

  • Ispanijoje antrinės būsto kainos šovė 17,2 proc.: pasiektas 21 metų rekordas, štai kur brangsta labiausiai

    Ispanijoje antrinės būsto kainos šovė 17,2 proc.: pasiektas 21 metų rekordas, štai kur brangsta labiausiai

    Ispanijoje antrinės rinkos būsto kainos toliau kyla į viršų: 2026 metų antrąjį ketvirtį jos buvo 17,2 proc. didesnės nei prieš metus. Tokį šuolį fiksuoja nekilnojamojo turto portalo „Fotocasa“ indeksas, skaičiuojantis skelbimuose prašomas kainas.

    Per 2026 metų balandžio–birželio mėnesius kainos, palyginti su pirmu ketvirčiu, didėjo dar 4 proc. Birželį vidutinė prašoma antrinio būsto kaina pasiekė 3 133 eurus už kvadratinį metrą, o tai – aukščiausias lygis per pastaruosius 21 metus.

    „Fotocasa“ tyrimų vadovė María Matos teigia, kad pagrindinė priežastis – ryškus paklausos ir pasiūlos disbalansas. Jos vertinimu, ribota parduodamų būstų pasiūla, finansavimo sąlygos ir demografinis spaudimas didžiuosiuose centruose kelia kainas ir apsunkina įperkamumą.

    „Rezultatas – vis spartesnis kainų augimas, kuris apsunkina įsigijimą ir didina įperkamumo atotrūkį didelei daliai namų ūkių“, – sakė María Matos.

    Šios tendencijos sutampa ir su oficialia statistika, nors skaičiavimo metodika skiriasi. Nacionalinis statistikos institutas (INE) vertina realias sandorių kainas, o ne skelbimų lūkesčius, todėl rodikliai gali skirtis tiek lygiu, tiek augimo tempu.

    INE duomenimis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendras būsto kainų lygis Ispanijoje buvo 12,9 proc. didesnis nei prieš metus, o antrinis būstas brango 13,5 proc. Tai rodo, kad kainų kilimas yra plačiai paplitęs ir matomas ne vien skelbimų rinkoje.

    Kuriuose regionuose kainos kyla sparčiausiai

    „Fotocasa“ duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį kainos didėjo 16-oje autonominių bendruomenių. Didžiausias ketvirtinis augimas fiksuotas Mursijos regione – 8,6 proc., po jo rikiuojasi Kantabrija su 6,3 proc. ir Valensijos bendruomenė su 5,9 proc.

    Metiniu pjūviu Mursija taip pat buvo pirmoje vietoje – kainos čia šoktelėjo 28 proc. Toliau sekė Kantabrija su 20 proc., Valensijos bendruomenė su 19,8 proc., Astūrija su 17 proc. ir Andalūzija su 16,9 proc.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad 2026 metų birželį jau 14 autonominių bendruomenių fiksavo dviženklį metinį brangimą. Palyginimui, 2025 metais tokių buvo 11, 2024 metais – 6, 2023 metais – 7, tad brangimas tapo dar labiau išplitęs.

    Kur antrinis būstas brangiausias

    Brangiausiais regionais išliko Balearų salos ir Madridas. Vidutinės prašomos antrinio būsto kainos čia siekė atitinkamai 5 441 ir 5 410 eurų už kvadratinį metrą.

    Toliau rikiuojasi Baskų kraštas, kur vidurkis siekia 3 925 eurus už kvadratinį metrą, Katalonija su 3 418 eurų ir Kanarų salos su 3 374 eurais. Pigiausiomis kryptimis išsiskyrė Ekstremadūra su 1 352 eurais, Kastilija-La Manča su 1 407 eurais ir Kastilija ir Leonas su 1 816 eurų.

    Provincijų lygmeniu ketvirtinis augimas fiksuotas 46 provincijose. Didžiausi šuoliai užfiksuoti Leone, Palensijoje ir Mursijoje, o kainų kritimas – tik keliose teritorijose, įskaitant Kuenką ir Huelvą.

    Tarp provincijų sostinių ryškiausiai brango Leonas, o aukščiausią vidutinę kainą šalyje išlaikė Donostija-San Sebastianas – 7 158 eurai už kvadratinį metrą. Tarp didžiųjų miestų po jo sekė Madridas su 6 630 eurų ir Barselona su 5 368 eurais.

    Miesto rajonų statistika atskleidžia dar didesnę kainų poliarizaciją. Madrido Salamankos rajone prašoma kaina pasiekė 10 786 eurus už kvadratinį metrą, o Barselonoje brangiausiu laikomas Sarrià-Sant Gervasi rajonas, kur vidurkis siekia 7 540 eurų.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie rekordai dažnai atsiremia į kelis ilgalaikius veiksnius: nuolatinę paklausą didmiesčiuose ir pakrantėse, ribotą naujos statybos pasiūlą, sugriežtėjusią nuomos rinką bei turistinių vietovių spaudimą vietos gyventojų būsto įperkamumui. Dėl to kainų kilimas vis dažniau tampa ne tik NT rinkos, bet ir socialinės politikos klausimu.

  • Ispanijos pakrančių vandenys po karščio bangos pasiekė gegužės rekordus: kai kur – iki 26,58 laipsnio

    Ispanijos pakrančių vandenys po karščio bangos pasiekė gegužės rekordus: kai kur – iki 26,58 laipsnio

    Ispanijos pakrančių vandenys gegužę įkaito iki šiam metų laikui neįprastų reikšmių, o dalyje stebėjimo taškų fiksuoti istoriniai mėnesio rekordai. Puertos del Estado duomenimis, aukščiausios gegužės temperatūros užregistruotos 18-oje iš 29 jų tinklo bojų – nuo Galisijos ir Kantabrijos jūros iki Viduržemio.

    Kaip skelbia ši už uostų ir jūrinių stebėjimų sistemą atsakinga Ispanijos institucija, rekordai fiksuoti tiek atviros jūros, tiek pakrantės bojų tinkle. Iš viso 12 iš 15 atviros jūros bojų ir 6 iš 14 pakrantės bojų parodė aukščiausias gegužės reikšmes nuo tada, kai pradėta kaupti jų duomenų serija.

    Rekordai Balearų salose

    Didžiausia viso tinklo reikšmė užfiksuota prie Mahono bojos netoli Menorkos: gegužės 27 dieną vanduo pasiekė 26,58 laipsnio. Antroje vietoje liko Dragoneros boja Balearuose, kur gegužės 30 dieną fiksuota 26,2 laipsnio.

    Kiti taškai taip pat perrašė mėnesio rekordus: prie Taragonos užregistruota 24,64 laipsnio, prie Beguro kyšulio – 24,47 laipsnio, o prie Valensijos – 23,47 laipsnio. Pakrantės tinkle išsiskyrė Taragona, kur gegužės 30 dieną pasiekta 24,5 laipsnio, ir Barselona – 24,2 laipsnio kitą dieną.

    Kodėl jūra išlieka šilta ilgiau?

    Neįprastai šilti rodmenys sutapo su išskirtine karščio banga, antroje gegužės pusėje apėmusia Ispaniją ir dalį Europos. Ispanijos valstybinė meteorologijos agentūra AEMET skelbė, kad kai kur oro temperatūros buvo labiau būdingos vasarai nei vėlyvam pavasariui, o Kantabrijos jūros paviršius buvo apie 1,5–2 laipsniais šiltesnis už įprastą šio laikotarpio normą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vandenynas ir jūra į atmosferos pokyčius reaguoja lėčiau dėl didelės šiluminės inercijos. Tai reiškia, kad vanduo sukauptą šilumą gali išlaikyti savaites net ir tuomet, kai oro temperatūra pradeda kristi, todėl jūrinio karščio epizodai neretai užsitęsia ilgiau nei sausumoje.

    Galimos pasekmės ekosistemoms ir ūkiui

    Ilgiau trunkanti aukšta vandens temperatūra didina vadinamųjų jūrinių karščio bangų tikimybę ir gali keisti rūšių paplitimą. Tai kelia stresą jautrioms buveinėms, o poveikis gali persikelti ir į ekonomiką – ypač į žvejybą bei kitą su jūra susijusią veiklą, kai kinta žuvų migracijos, neršto sąlygos ar deguonies režimas.

    Puertos del Estado prižiūri vieną didžiausių Europoje okeanografinių stebėjimo sistemų: 15 atviros jūros bojų, 14 pakrantės bojų, 46 potvynių matuoklius ir aukšto dažnio radarų tinklą. Ši infrastruktūra leidžia realiu laiku sekti vandens temperatūrą, bangavimą, jūros lygį ir sroves, todėl tokie epizodai greitai pastebimi ir įvertinami.

    Pasaulio meteorologijos organizacija pastaruoju metu yra įspėjusi, kad pasaulinės temperatūros anomalijų tikimybė artimiausiais mėnesiais išlieka didelė. Klimato tyrėjai taip pat nuolat pabrėžia, kad Viduržemio jūros regionas yra tarp pažeidžiamiausių klimato kaitai, todėl tokie pavasario rekordai gali tapti vis dažnesni.