Tag: Balkonų gėlės

  • Atrodo kaip rožinis pienės žiedas, bet tai sodo retenybė: kaip auginti raudonąją pėpavą

    Atrodo kaip rožinis pienės žiedas, bet tai sodo retenybė: kaip auginti raudonąją pėpavą

    Kuo ypatinga raudonoji pėpava?

    Raudonoji pėpava (Crepis rubra) – vienmetis astrinių šeimos augalas, kilęs iš Viduržemio jūros regiono. Iš tolo jos žiedai gali priminti pienes, tačiau spalva ir kompaktiškas kerelis šį augalą paverčia išskirtiniu gėlyno akcentu.

    Pėpava dažniausiai užauga apie 20–30 centimetrų aukščio ir suformuoja tankią lapų skrotelę. Žydi nuo gegužės iki liepos, o palankiomis sąlygomis dekoratyviais, švelniai rausvais žiedais džiugina ilgiau.

    Kada sėti ir kokios sąlygos tinkamiausios?

    Raudonąją pėpavą paprasčiausia sėti tiesiai į dirvą anksti pavasarį, kai žemė jau pradeda šilti. Praktikoje tai dažniausiai daroma nuo kovo iki balandžio, priklausomai nuo orų ir vietovės.

    Sėklas rekomenduojama įterpti negiliai, apie 0,5–1 centimetro gyliu, nes per giliai pasėtos jos dygsta lėčiau. Kad augalai turėtų vietos išsiskleisti, verta palikti maždaug 25 x 25 centimetrų atstumus.

    Šiam augalui labiausiai tinka lengva, laidi dirva, nuo silpnai rūgščios iki neutralios reakcijos. Dėl kilmės pėpava geriau jaučiasi priesmėliuose ar smėlingesnėje žemėje, kur neužsistovi vanduo.

    Priežiūra ir pritaikymas sode

    Pėpava geriausiai žydi saulėtoje vietoje ir pakankamai gerai pakelia trumpalaikę sausrą. Vis dėlto, jei norite ilgesnio ir gausesnio žydėjimo, verta laistyti reguliariai, kad dirva būtų tolygiai drėgna, bet ne šlapia.

    Prieš sėją naudinga dirvą pagerinti kompostu, o sezono metu, jei dirva skurdesnė, galima saikingai papildyti organinėmis trąšomis. Žydėjimo metu pravartu nuolat pašalinti nužydėjusius žiedus, nes tai skatina formuotis naujus žiedynus.

    Sode raudonoji pėpava tinka žemoms gėlynų juostoms ir apvadams, taip pat gražiai atrodo pasodinta didesnėmis dėmėmis. Dėl kompaktiško augimo ji gerai auga ir vazonuose, todėl gali puošti balkoną ar terasą, o kaip skinta gėlė suteikia lengvumo natūralistinėms puokštėms.

  • Gegužę sodinate gėles? Pamirškite pelargonijas – 5 augalai, kurie žydi patys ir ilgai

    Gegužę sodinate gėles? Pamirškite pelargonijas – 5 augalai, kurie žydi patys ir ilgai

    Gegužė daugeliui yra aktyviausias metas atnaujinti balkonus, terasas ir gėlynus, tačiau skubėti neverta. Lietuvoje iki vėlyvų pavasario šalnų rizika išlieka, todėl jautresnius augalus saugiausia sodinti tik orams stabiliai atšilus, o vazonus pirmomis naktimis prireikus pridengti. Būtent todėl vis daugiau žmonių renkasi ne klasikinius, o atsparesnius ir mažiau priežiūros reikalaujančius augalus.

    Įprastas pasirinkimas, pavyzdžiui, pelargonijos ar kai kurios svyrančios petunijos, gali pareikalauti reguliaraus laistymo, tręšimo ir nužydėjusių žiedų šalinimo, kad žydėjimas nesustotų. Alternatyva yra augalai, kurie geriau toleruoja trumpalaikes sausras, mažiau nukenčia nuo lietaus ir ilgiau išlieka dekoratyvūs net tada, kai sodui galite skirti mažiau laiko.

    Ilgai žydintys ir atsparūs pasirinkimai

    Jei patinka aukšti, į viršų kylantys žiedynai violetiniais ar melsvais atspalviais, vietoj trumpaamžių ir amarų dažnai puolamų lubinų verta pasvarstyti apie baptisiją. Tai daugiametis augalas, kuris su metais suformuoja tvirtą kerą, gerai pakelia sausesnius periodus dėl gilesnės šaknų sistemos ir paprastai nereikalauja intensyvaus tręšimo. Žydėjimas dažniausiai pasirodo pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, o pats augalas vienoje vietoje gali augti ilgai.

    Vazonams ir kabinamiems krepšiams patogus pasirinkimas yra kalibrachoja, dažnai vadinama milijonu varpelių. Ji gausiai žydi smulkiais žiedais ir paprastai pati nusimeta peržydėjusius žiedelius, todėl nereikia nuolat skabyti. Tinkamai laistant ir periodiškai patręšiant, spalvinga kaskada gali išsilaikyti iki pat pirmųjų šalnų.

    Ką sodinti pavėsiui ir kur mažiau rūpesčių

    Pavėsingose vietose dažnai sodomos melsvės, bet jos neretai nukenčia nuo šliužų. Dėl to praktika rodo, kad verta rinktis stambialapę brunera, kuri vertinama ir dėl dekoratyvių, sidabrišku raštu margintų lapų, ir dėl smulkių melsvų žiedelių pavasarį. Ši daugiametė gėlė paprastai yra atspari šalčiui ir gali pagyvinti tamsesnes sodo vietas po medžiais.

    Norintiems ryškių spalvų be kaprizų, verta atkreipti dėmesį į kuklikus. Šie augalai formuoja žemas lapų rozetes, o virš jų iškyla žiedynstiebiai su pusiau pilnaviduriais žiedais, kurie gali džiuginti nuo gegužės savaitėmis ir neretai pakartoti žydėjimą vasaros pabaigoje. Jie dažniausiai tenkinasi įprasta daržo žeme, yra pakankamai atsparūs ir gražiai dera su dekoratyvinėmis žolėmis.

    Planuojant gegužės sodinimus svarbiausia įvertinti mikroklimatą: balkonuose ir prie pietinių sienų šilčiau, atvirose vietose vėjas greičiau išdžiovina substratą. Lengviau prižiūrimi augalai nereiškia, kad jų nereikia laistyti visai, tačiau tinkamai parinkus rūšis ir vietą, galima turėti ilgą žydėjimą su gerokai mažiau kasdienės rutinos.