Lenkijos Plėtros ir technologijų ministerija baigia rengti naują reglamentą, kuris suvienodintų saulės elektrinių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus pastatuose. Pakeitimai apimtų ne tik stogines sistemas, bet ir mikroinstaliacijas balkonuose, lodžijose bei terasose.
Numatoma, kad nuostatos galėtų įsigalioti 2026 metų rugsėjo 20 dieną, tačiau kol kas tai yra projektas, todėl data dar gali kisti. Ministerijos tikslas – uždaryti teisines spragas, dėl kurių rinka vystėsi greičiau nei saugos ir techniniai standartai.
Rinka augo greičiau nei taisyklės
Per pastaruosius metus fotovoltikos sektorius Lenkijoje išaugo iki daugiau nei 1 600 000 prosumerių, o bendra įrengtų saulės elektrinių galia viršijo 27 GW. Toks šuolis iškėlė naują problemą: vieningos techninės tvarkos nebuvimas lėmė skirtingas praktikas projektuojant ir montuojant sistemas.
Dėl to atsirado skirtingų interpretacijų, kaip turi būti vedžiojami kabeliai, kur leidžiama montuoti įrangą ir kaip užtikrinti gelbėtojų saugą incidentų metu. Projektu siekiama sumažinti gaisrų riziką ir palengvinti tarnybų darbą, kai pastate ar ant stogo yra įrengta saulės elektrinė.
Daugiausia dėmesio – saugai
Projekte numatomas reikalavimas įrengti avarinį fotovoltikos išjungiklį, kad kilus pavojui būtų galima greitai atjungti nuolatinę srovę. Taip pat planuojami reikalavimai dėl trumpųjų jungimų aptikimo, izoliacijos būklės stebėsenos ir autonominių dūmų jutiklių patalpose, kur įrengiami inverteriai ar skydai.
Vienas iš griežčiausių punktų – draudimas fotovoltikos laidus tiesti naudojamuose dūmtraukiuose, išmetamųjų dujų ar ventiliacijos kanaluose. Numatyta, kad nuolatinės srovės trasos pirmiausia turėtų būti išorinėje pastato dalyje, o jei kabeliai vis dėlto eina per vidų, privalomos aiškios apsaugos priemonės.
Pastatai taip pat būtų ženklinami informacinėmis lentelėmis, kad ugniagesiai iš anksto žinotų apie mikroinstaliacijos buvimą. Tai aktualu, nes net ir atjungus objektą nuo elektros tinklo, saulės moduliai apšviesti toliau generuoja įtampą, o tai didina riziką ant stogo dirbančioms tarnyboms.
Balkonų moduliai, aukšti pastatai ir energijos kaupikliai
Atskirai aprašomi reikalavimai balkonams, lodžijoms ir terasoms, kur tvirtinimo būdas turėtų mažinti ugnies plitimo tarp aukštų riziką. Taip pat būtų apibrėžti atstumai nuo langų ir durų bei stogų skirstymas į priešgaisrines zonas, nors daliai vienbučių ir poilsinių pastatų numatomos išimtys.
Investuotojai būtų skatinami iš anksto suplanuoti kabelių maršrutus, inverterio ir energijos kaupiklio vietą dar prieš montavimo darbus. Tai turėtų palengvinti vėlesnę plėtrą, pavyzdžiui, didinant saulės elektrinės galią ar įrengiant namų akumuliatorių.
Projektas apima ir akumuliatorinius energijos kaupiklius, keliant reikalavimus jų korpusui, vėdinimui, įrengimo vietai ir avariniam išjungimui. Akcentuojama, kad talpa turėtų būti parenkama pagal realų vartojimą, kad būtų išvengta techninių ir eksploatacinių problemų.
Esamiems mikroįrenginiams numatoma palankesnė taisyklė: jų nereikėtų perdaryti vien dėl naujo reglamento įsigaliojimo, jei įrengimas atitiko tuo metu galiojusius reikalavimus. Tačiau planuojant plėtrą ar pridedant naujų modulių tektų taikyti naujausius standartus.
Rinkos ekspertai teigiamai vertina bandymą suvienodinti taisykles, tačiau įžvelgia ir rizikų dėl ne iki galo aiškių formuluočių. Tarp dažniausiai minimų klausimų – kaip bus vertinamos senesnės sistemos, kurios po naujų nuostatų įsigaliojimo yra plečiamos, ir kas tikrins mažesnių namų ūkių mikroinstaliacijų atitiktį.
Projektas numato, kad didesnės nei 6,5 kW galios elektrinėms reikėtų priešgaisrinės saugos specialisto išvados. Vis dėlto mažesniems įrenginiams kol kas ne iki galo aišku, kokia institucija ar subjektas turėtų formaliai patvirtinti atitiktį, kad praktikoje neliktų erdvės chaosui.