CP v2

Tag: Balso asistentai

  • „Zopa“ diegia DI balso bankininkystę: pavedimai, sąskaitos ir planavimas vienu pasakymu

    „Zopa“ diegia DI balso bankininkystę: pavedimai, sąskaitos ir planavimas vienu pasakymu

    Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Zopa“ pradeda teikti DI balso bankininkystės paslaugas ir žengia į vadinamąją pokalbių bankininkystę. Banko klientai nuo šiol gali balsu paprašyti atlikti kasdienes operacijas, pavyzdžiui, pervesti pinigus draugams ar apmokėti sąskaitas.

    Naujoji funkcija veikia per DI pagrįstą asmeninį skaitmeninį asistentą, skirtą einamosios sąskaitos ir taupymo paslaugų naudotojams. „Zopa“ skelbia turinti daugiau kaip 2 000 000 klientų, o sprendimas po bandymų etapo pradedamas diegti platesniu mastu.

    Kaip veikia „Ask Zopa“?

    Bankas teigia, kad balso valdymas turėtų sutrumpinti laiką, reikalingą pasikartojančioms užduotims, ir sumažinti rankinių veiksmų skaičių. Praktikoje klientas gali balsu nurodyti, ką atlikti, o prireikus bendrauti ir raštu, pokalbių lange.

    Vienas iš scenarijų, kurį akcentuoja „Zopa“, yra sąskaitų apmokėjimas pasitelkiant nuotrauką: vartotojas nufotografuoja sąskaitą ir balsu pasako, kokio veiksmo reikia. Tai siejama su patogesniu kasdieniu finansų valdymu, kai dalis informacijos užfiksuojama automatiškai, o sprendimas patvirtinamas žmogaus komanda.

    Personalizacija ir saugumo klausimai

    „Zopa“ tvirtina, kad asistentas gali įsiminti vartotojo įpročius ir personalizuoti patirtį, kad pasiūlymai ir veiksmai būtų labiau pritaikyti konkrečiam klientui. Tokie sprendimai paprastai remiasi vartotojo veiksmų istorija ir nustatymais, todėl bankams tenka pareiga aiškiai apibrėžti, kas ir kaip saugoma.

    Rinkoje vis dažniau pasirodant DI sprendimams bankuose, dėmesys krypsta ir į rizikas: balso atpažinimo patikimumą, sukčiavimo scenarijus, klaidingų pavedimų prevenciją bei atsakomybę, jei komanda suprantama netiksliai. Dėl to tokios funkcijos dažniausiai derinamos su papildomu patvirtinimu programėlėje ir aiškiais sandorių limitais.

    Konkurencinis spaudimas tarp skaitmeninių bankų

    „Zopa“ nurodo, kad technologija sukurta ant banko nuosavos DI platformos ir vadinamosios agentinės architektūros, kuri skirta atlikti veiksmus, o ne tik atsakyti į klausimus. Tai atspindi platesnę tendenciją: skaitmeniniai bankai plečia paslaugas nuo įprastų programėlių funkcijų iki asistentų, galinčių inicijuoti operacijas ir padėti planuoti finansus.

    „Ask Zopa iš naujo apibrėžia banko vaidmenį mūsų klientų gyvenime – nuo kasdienių užduočių ir pinigų valdymo supaprastinimo iki aktyvios pagalbos žmonėms planuoti, taupyti ir realiu laiku priimti protingesnius sprendimus“, – sakė „Zopa“ klientų direktorė Clare Gambardella.

  • „Amazon“ sureagavo: „Alexa“ pasiūlė 10-metei į rozetę kišti monetą – kas nutiko iš tiesų

    JAV motina socialiniuose tinkluose papasakojo, kad namuose esanti „Alexa“ jos 10-metei dukrai pasiūlė pavojingą užduotį: paliesti elektros lizdo kontaktus į kištuką įkišta moneta. Mergaitė, pasak mamos, pasiūlymo neįvykdė, tačiau šeima apie incidentą informavo „Amazon“.

    Situacija kilo vaikui paklausus, kuo galėtų užsiimti, kai nuobodu. Įrenginio atsakymas buvo siejamas su internete plintančiu vadinamuoju iššūkiu, kai siūloma į elektros lizdą kišti monetą, o tai gali sukelti trumpąjį jungimą, nudegimus ar net gaisrą.

    Kaip reagavo „Amazon“

    „Amazon“ nurodė, kad į incidentą sureagavo nedelsdama ir pritaikė pataisą, kad panašūs atsakymai daugiau nepasikartotų. Bendrovė akcentavo, kad asistentas turi saugos taisykles, tačiau realiame naudojime kartais pasitaiko situacijų, kai atsakymas gali būti netinkamas ar klaidingas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad balso asistentai atsakymus formuoja remdamiesi įvairiais informacijos šaltiniais ir užklausos interpretacija. Jei internete tuo metu populiarėja pavojingi iššūkiai ar frazės, egzistuoja rizika, kad sistema neteisingai pateiks juos kaip siūlomą veiklą.

    Kodėl tokie iššūkiai pavojingi

    Elektrikai ir gelbėtojai pabrėžia, kad metalinių daiktų kišimas į elektros lizdą gali akimirksniu sukelti elektros lanką ir didelę šilumą. Pasekmės gali būti rimtos: nudegimai, elektros smūgis, pažeisti pirštai, sugedę elektros įrenginiai ar net gaisras.

    Specialistai ragina tėvus peržiūrėti vaikų prieigą prie balso asistentų: įjungti turinio filtrus, riboti atsakymus, naudoti vaikų režimą, jei jis siūlomas, ir aptarti su vaikais, kad bet kokie internete plintantys iššūkiai nebūtinai yra saugūs. Taip pat rekomenduojama namuose naudoti lizdų apsaugas, ypač jei yra mažamečių.

    Platesnis kontekstas apie DI atsakymų rizikas

    Šis atvejis išryškino platesnę problemą: DI pagrįstos sistemos kartais pateikia įtikinamai skambančius, bet netikslius ar net pavojingus patarimus. Dėl to gamintojai vis dažniau diegia papildomus apsaugos sluoksnius, kurie atpažįsta žalingas instrukcijas, ypač susijusias su savęs žalojimu, smurtu ar rizikingais eksperimentais namuose.

    Vartotojams primenama, kad balso asistentų atsakymai neturėtų būti laikomi patikimu patarimu situacijose, susijusiose su sveikata ar sauga. Kilus įtarimui, saugiausia taisyklė paprasta: nebandyti ir pasitarti su suaugusiaisiais ar specialistais.

  • „Netflix“ TV testas stebina: DI balso asistentas pasakys, ką žiūrėti, užteks pulto mygtuko

    „Netflix“ TV testas stebina: DI balso asistentas pasakys, ką žiūrėti, užteks pulto mygtuko

    „Netflix“ pradėjo ribotą naujos funkcijos bandymą televizoriuose: platformoje atsirado DI paremtas balso asistentas, turintis padėti greičiau išsirinkti filmą ar serialą. Sprendimas kuriamas kaip atsakas į dažną vartotojų klausimą, ką žiūrėti, kai pasiūla didelė, o laiko paieškai nesinori skirti.

    Pirmieji bandymai vyksta „Netflix“ programėlėje televizoriuose su „Google“ TV, o prieiga kol kas suteikiama tik daliai vartotojų JAV. Tai reiškia, kad funkcija dar nėra išleista plačiai, o galutinis jos veikimas ir išvaizda gali keistis pagal bandomojo etapo rezultatus.

    Kaip veikia naujovė

    Asistentas pateikiamas kaip atskiras kvietimas klausti, o paieška vyksta balsu: vartotojas gali pasakyti, kokios nuotaikos ar žanro turinio ieško, apibūdinti siužeto elementus ar norimą temą. DI išgirstus raktinius žodžius apdoroja ir pagal juos pateikia rekomendacijas.

    Kai kuriuose įrenginiuose asistentą galima įjungti ir per pultą, paspaudus mygtuką su „Netflix“ logotipu. Tokia integracija sumažina veiksmų skaičių iki minimumo ir leidžia pradėti paiešką nardant po meniu.

    Dar vienas žingsnis, bet ribojimų netrūksta

    Šiuo metu bandymo versija dar turi aiškių ribojimų. Pavyzdžiui, asistentas ne visada geba pateikti pasiūlymus remdamasis konkretaus vartotojo ankstesne žiūrėjimo istorija ir kai kuriais atvejais praneša, kad tokios užklausos dar nepalaikomos.

    Tai rodo, kad „Netflix“ funkciją vis dar šlifuoja, o personalizacija, kuri paprastai yra viena svarbiausių rekomendacijų sistemos dalių, gali atsirasti vėlesniuose etapuose. Įprastai tokie pilotiniai projektai plečiami tik tuomet, kai bendrovė surenka pakankamai atsiliepimų apie tikslumą, patogumą ir klaidų dažnį.

    Kada pasieks daugiau šalių

    „Netflix“ neatskleidžia tikslaus grafiko, kada balso asistentas bus prieinamas plačiau ir ar jis bus perkeltas į mobilias programėles. Vis dėlto rinkos praktika rodo, kad sėkmingi bandymai dažniausiai baigiasi etapine plėtra į daugiau įrenginių ir regionų, o pirmiausia dėmesys skiriamas didžiausioms rinkoms.

    Jei funkcija pasiteisins, ji gali tapti dar vienu būdu sumažinti laiką, praleidžiamą renkantis turinį, ir paskatinti vartotojus dažniau įsijungti platformą. Tuo pat metu „Netflix“ turės spręsti privatumo, balso atpažinimo tikslumo ir personalizacijos balansavimo klausimus, kurie paprastai lydi tokio tipo DI sprendimus.

  • „Google Home“ sulaukė didelio atnaujinimo: komandos veiks greičiau, o DI sumažins klaidų

    „Google Home“ sulaukė didelio atnaujinimo: komandos veiks greičiau, o DI sumažins klaidų

    „Google“ pranešė apie reikšmingus „Google Home“ atnaujinimus, kurie turėtų išspręsti vieną dažniausių vartotojų nusiskundimų – uždelsimą tarp balso komandos ir realaus veiksmo. Kompanija teigia, kad sistema taps ir greitesnė, ir patikimesnė.

    Didžiausias pokytis susijęs su išmaniųjų namų valdymo sparta. „Google“ nurodo, kad daugeliui vartotojų šviesų ar kištukų valdymas turėtų paspartėti iki 1,5 sekundės, o tai praktiškai reiškia mažiau laukimo kasdienėse situacijose.

    Pasak „Google“, greitis pagerintas optimizavus, kaip apdorojamos įrenginių komandos ir namų išdėstymo duomenys programėlėje. Dėl to turėtų rečiau pasitaikyti situacijų, kai veiksmas įvykdomas tik po kelių sekundžių arba užstringa, kai namuose vienu metu veikia daugiau įrenginių.

    Be šviesų ir kištukų, greitesnė reakcija žadama ir paprastoms užduotims, pavyzdžiui, nustatant žadintuvus, laikmačius ar priminimus. „Google“ tikina, kad kasdieniai balso nurodymai taps labiau nuspėjami, o atsakas į komandas bus stabilesnis.

    „Google Home“ toliau plečia DI galimybes, kad sumažėtų klaidų ir nereikalingų pertraukimų. Atnaujinimuose daugiau dėmesio skiriama tam, kad sistema tiksliau atskirtų vienkartinę komandą nuo tęstinio pokalbio, taip pat ignoruotų nereikšmingas frazes, kurios anksčiau galėjo suklaidinti valdymą.

    „Pagrindinis tikslas yra greitesnė reakcija ir mažiau trikdžių, kad išmaniųjų namų valdymas būtų sklandus kasdien“, – sakė „Google“ atstovas.

    Kas gaus atnaujinimą pirmiausia?

    Nauji patobulinimai diegiami palaikomuose regionuose, o pradžioje numatytas anglų, prancūzų ir ispanų kalbų palaikymas. „Google“ teigia, kad artimiausiu metu sąrašas turėtų plėstis, tačiau tikslūs terminai nenurodomi.

    Svarbus niuansas tas, kad dalis funkcijų startuoja „Google Home“ ankstyvos prieigos programoje. Tai reiškia, kad ne visi vartotojai naujoves matys iš karto, o kai kurie patobulinimai gali kisti pagal grįžtamąjį ryšį.

    Patikimumas ir diagnostika

    Kartu „Google“ pristato daugiau įrankių, skirtų kokybei stebėti ir problemoms identifikuoti. Pavyzdžiui, numatytas išplėstinės diagnostikos režimas, kuris turėtų padėti tiksliau suprasti, kodėl konkrečiuose namuose komandos veikia prasčiau.

    Taip pat startuoja „Google Home Vitals“, orientuotas į kūrėjus, kad šie galėtų matyti, kaip realiomis sąlygomis veikia jų integracijos, ir greičiau aptikti galimas klaidas. Tokie įrankiai pastaraisiais metais tampa vis svarbesni, nes išmaniųjų namų ekosistemos sparčiai plečiasi, o sistemos patikimumas dažnai priklauso nuo skirtingų gamintojų įrenginių sąveikos.

    Dar viena naujovė susijusi su „Home Premium“ prenumerata: jei mokėjimas dėl kokios nors priežasties nepavyksta, įjungiama „Account Hold“ funkcija. Ji leidžia laikinai išsaugoti paskyros duomenis, pavyzdžiui, vaizdo įrašų istoriją, pažįstamus veidus ar DI sugeneruotus įvykių aprašymus, kol vartotojas išsprendžia atsiskaitymo problemą.