Tag: Balstogė

  • ZUS Podlasėje patikrino 9,2 tūkst. nedarbingumų: sustabdė 269 išmokas ir „nukirpo“ 3,62 mln. zl

    Per pirmuosius tris 2026 metų ketvirčius Balstogės ZUS padalinio darbuotojai patikrino daugiau kaip 9,2 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Po patikrinimų sustabdytas 269 išmokų mokėjimas, o daliai žmonių sumažintos išmokos, priklausančios pasibaigus darbo santykiams.

    Bendra šių sprendimų suma siekė beveik 3,62 mln. zlotų. Tokie skaičiai atskleidžia, kad nedarbingumo kontrolės Lenkijoje yra intensyvios ir realiai gali baigtis prarastomis išmokomis.

    ZUS tikrina, ar žmogus iš tiesų yra laikinai nedarbingas ir ar nedarbingumo metu neužsiima veikla, prieštaraujančia sveikimui. Vertinama ir tai, ar asmuo tuo laikotarpiu nedirba už atlygį.

    Svarbi detalė – jei gydytojas ekspertas, remdamasis medicinine dokumentacija, nustato, kad paciento sveikata jau leidžia grįžti į darbą, jis gali sutrumpinti nedarbingumo laikotarpį. Tokiam sprendimui nebūtinai reikia paciento apžiūros gyvai.

    Patikrinimų mastas visoje Lenkijoje

    Panašios patikros vykdomos ne tik Podlasės regione. Visos šalies mastu per tą patį laikotarpį buvo atlikta 318,7 tūkst. nedarbingumų patikrų.

    Jų rezultatas – užblokuotas 15,7 tūkst. išmokų mokėjimas, o suma viršijo 27,2 mln. zlotų. Dar didesnė suma susidarė mažinant išmokas, mokamas pasibaigus darbo santykiams – iš viso 215,6 mln. zlotų.

    Ką leidžiama daryti nedarbingumo metu

    Nedarbingumo laikotarpiu žmogus gali išeiti iš namų dėl gydytojo vizito, vaistų pirkimo vaistinėje, tyrimų, reabilitacijos ar būtinų apsipirkimų. Taisyklės taip pat leidžia atlikti skubius, vienkartinius kasdienius veiksmus, jei tai netrukdo gydymui.

    Tačiau pinigų galima netekti, jei ligos metu dirbama už atlygį arba laikas leidžiamas taip, kaip nesuderinama su sveikimu. Patikrinimų metu kontrolieriai, kaip nurodoma, fiksuoja atvejus, kai nedarbingumo gavėjai daro remontą, dirba sode, išvyksta turistauti ar dalyvauja renginiuose.

    Podlasėje aprašytas atvejis, kai išmoka panaikinta dėl užsienio kelionės – gydytojas įvertino, kad tokia veikla galėjo būti žalinga sveikimui. Kitu atveju žmogus, turėdamas nedarbingumą dėl skaudančio peties, pjovė veją ir tvarkė savo valdą.

    Nuo 2027 metų – nauja L4 tvarka

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos įsigalios nuostatos, kurios leis nedarbingumo pažymėjimą priskirti tik vienai iš kelių darboviečių. Tai būtų daroma paties paciento prašymu, jei tam neprieštarautų sveikatos būklė ir darbo pobūdis.

    Praktiškai tai reikštų, kad žmogus, turintis kelis darbus, tam tikrais atvejais galėtų teisėtai vykdyti pareigas pas kitą darbdavį, o nedarbingumas būtų taikomas tik vienai darbo vietai.

  • Balstogėje atidaryta pirmoji regiono „IKEA“: nuo ryto – minios ir ilgos eilės prie kasų

    Balstogėje ketvirtadienį, lapkričio 12 dieną, duris atvėrė pirmoji „IKEA“ parduotuvė mieste ir visame Palenkės vaivadijos regione. Nuo pat ryto naujoje vietoje fiksuotas didelis žmonių srautas, o prie kasų nusidriekė eilės.

    Naujasis prekybos taškas įsikūrė prekybos centre „Galeria Zielone Wzgórze“ (Wrocławska g. 20). Dalis lankytojų atėjo vien pasižvalgyti, kiti – su iš anksto pasiruoštais pirkinių sąrašais ir iškart ėmėsi apsipirkimo.

    Pasak pranešimo, tai kompaktiško formato „IKEA“ parduotuvė, kurioje sutelkti atpažįstamiausi ir populiariausi Švedijos prekės ženklo gaminiai. Iš lentynų čia galima rinktis iš daugiau nei 2 tūkst. prekių, o likęs asortimentas prieinamas užsakant.

    Parduotuvė užima daugiau nei 3,6 tūkst. kv. metrų plotą. Toks formatas paprastai reiškia mažesnį prekybos plotą nei įprastuose didžiuosiuose „IKEA“ centruose, tačiau su galimybe užsisakyti prekes, kurių vietoje nėra.

    Kuo išsiskiria kompaktiška „IKEA“

    Balstogės parduotuvė yra antrasis tokio tipo „IKEA“ objektas Lenkijoje – po 2025 metais atidarytos kompaktiškos parduotuvės Bielsko-Bialoje. Lankytojams čia paruoštos įkvepiančios erdvių ekspozicijos ir interjero sprendimų pavyzdžiai.

    Taip pat siūloma profesionalių projektuotojų pagalba planuojant virtuvę, daiktų laikymo sistemas ir kitus namų sprendimus. Jei norimos prekės lentynoje nėra, ją galima užsisakyti vietoje arba internetu.

    Užsakymus vėliau galima atsiimti Balstogėje esančiame „IKEA“ užsakymų atsiėmimo punkte arba pasirinkti pristatymą į namus.

    Bistro, Švediškų prekių kampelis ir darbo laikas

    Apsipirkimą lankytojai gali derinti su apsilankymu „IKEA“ bistro bei Švediškų prekių parduotuvėlėje. Šie taškai skirti norintiems po baldų ir namų prekių apsipirkimo užkąsti ar įsigyti maisto produktų.

    Nurodoma, kad parduotuvė dirba nuo pirmadienio iki šeštadienio 9–21 val., o prekybos sekmadieniais pirkėjų laukiama 10–20 val.

  • Balstogė ruošiasi investuoti milijonus į Kryvlany oro uostą: pirmojo skrydžio tikisi 2028-ųjų pabaigoje

    Balstogė (Lenkija) grįžta prie idėjos turėti keleivinį oro uostą ir tvirtina esanti pasirengusi į jį investuoti dešimtis milijonų zlotų, o vėliau prisidėti ir prie veiklos išlaikymo. Miesto vadovų tikslas – kad iš Kryvlany oro uosto regiono gyventojai pagaliau galėtų skraidyti reguliariais reisais.

    Balstogės meras Tadeuszas Truskolaskis teigia norintis, kad pirmasis keleivinis lėktuvas ten nusileistų 2028 metų pabaigoje, nors sutarčių su vežėjais kol kas nėra. Apie planus plačiau rašo Lenkijos portalas WNP.

    Pasak miesto vadovo, ambicija – ne didelis regioninis ar užsakomųjų skrydžių (čarterių) centras, o mažesnės apimties vietinis susisiekimo oro uostas. Pradžioje būtų orientuojamasi į nedidelius lėktuvus, kurie galėtų vežti apie 20 keleivių, o vėliau – apie 50.

    Šalia infrastruktūros klausimų sprendžiami ir valdymo bei finansavimo ribojimai: savivaldybė pripažįsta, kad oro uostas, kaip ir kitos viešojo transporto formos, greičiausiai reikalaus nuolatinių dotacijų. Mieste net svarstoma galimybė lėktuvą nuomotis per savivaldybę ar specialiai įkurtą bendrovę, nors tai įvardijama kaip sudėtingas kelias.

    Planuoja vietinius maršrutus ir jungtį į tarptautinį mazgą

    Balstogės meras mini „darbinį“ krypčių rinkinį: Varšuva, Vroclavas ir Viena. Dvi pirmosios kryptys būtų vidaus maršrutai, o tarptautinė kryptis turėtų sudaryti galimybę persėsti ir tęsti kelionę į tolimesnius maršrutus per vieną didesnių Europos oro uostų.

    Kaip alternatyva Vienai taip pat įvardijama Kopenhaga – idėja ta pati: ne Varšuva kaip galutinis tikslas, o patogi jungtis į tolimuosius skrydžius. Miesto vadovas teigia, kad dėl tokio modelio buvo kalbamasi su LOT, tačiau kol kas tai esą tik pirminis susidomėjimas be konkrečių susitarimų.

    Tarp galimų partnerių minimas ir „SprintAir“ – šios bendrovės atstovai lankėsi pas miesto merą ir, anot jo, taip pat mato galimybę plėtoti tokio tipo maršrutus. Vis dėlto pabrėžiama, kad rimtesnės derybos įmanomos tik tada, kai bus išspręstos esminės infrastruktūros kliūtys.

    10 mln. eurų iš ES ir „miško problema“ prie tako

    Podlaskės vaivadija yra numačiusi 10 mln. eurų ES lėšų Kryvlany infrastruktūros plėtrai. Už šiuos pinigus planuojama įrengti angarą su administracine dalimi, techninę infrastruktūrą, taksiavimo kelią su dirbtine danga ir kitus elementus, reikalingus oro uosto veiklai.

    Tačiau vienas didžiausių praktinių iššūkių – kliūtys, ribojančios kilimo ir tūpimo tako panaudojimą. Miestas siekia apsikeisti sklypais su Valstybiniais miškais, kad būtų galima pašalinti aukštus medžius, trukdančius skrydžiams, ir taip „atblokuoti“ esamą 1 350 metrų tako ilgį.

    Teigiama, kad miškas nebūtų naikinamas – pašalinti ketinama tik tas aukštas medžių viršūnes, kurios laikomos aviacijos kliūtimis, o vietoje jų sodinti žemesnes rūšis ir prižiūrėti augmeniją taip, kad ji nebekeltų rizikos skrydžiams.

    Ilgesnėje perspektyvoje minimas ir tako pailginimas iki 1 780 metrų. Pasak miesto vadovo, pasirinkta ne 1 800 metrų riba dėl skirtingų sertifikavimo reikalavimų, o 1 780 metrų variantas, jo teigimu, galėtų išplėsti galimų orlaivių pasirinkimą.

    Nauja bendrovė ir prognozė 2028-iesiems

    Balstogės miesto taryba ir Podlaskės vaivadijos seimelis pritarė bendros įmonės steigimui – ji turėtų rūpintis tolesne Kryvlany plėtra ir vėliau perimti oro uosto valdymą. Kol kas akcentuojama, kad iki realios veiklos pradžios valdymas kurį laiką liktų miesto rankose.

    Numatoma, kad „Polskie Porty Lotnicze“ savivaldybėms teiks patariamąją pagalbą. Taip pat kalbama apie galimybę organizuoti oro eismo paslaugas šiuolaikiniais sprendimais, kai nebūtina šalia oro uosto statyti tradicinio skrydžių valdymo bokšto.

    Miesto meras sako norintis, kad bendrovės vadovas būtų atrinktas konkurso būdu ir turėtų patirties aviacijos srityje. Jo teigimu, konkursą tikimasi paskelbti kitais metais.

    Kalbėdamas apie laiką, kada gyventojai galėtų pamatyti apčiuopiamų rezultatų, meras pabrėžia: 2028 metų pabaiga – prognozė, o ne garantija. Pasak jo, iki tol dar reikės įveikti nemažai kliūčių, įskaitant su aviacijos apribojimais susijusius darbus ir realius susitarimus su vežėjais.

    Balstogė atvirai pripažįsta ir finansinę realybę: oro uosto veikla veikiausiai pareikalaus nuolatinių savivaldybių priemokų. Vis dėlto miestas tai mato kaip viešojo transporto paslaugą, kuri, jų vertinimu, gali turėti platesnę ekonominę naudą regionui.

  • Masiniai elektros tiekimo sutrikimai prie Plocko, Torunės ir Balstogės: be šviesos liko šimtai tūkstančių

    Lenkijoje, Plocko, Torunės ir Balstogės apylinkėse, fiksuojami masiniai elektros tiekimo sutrikimai, kuriuos sukėlė itin sudėtingos meteorologinės sąlygos. Operatoriai praneša, kad dalyje regionų be elektros liko keli šimtai tūkstančių vartotojų, o gedimų skaičius dar kurį laiką gali augti.

    Energa Operator nurodė, kad Torunės ir Plocko padalinių teritorijose be elektros buvo likę daugiau nei 50 000 gavėjų. Įmonė teigia, kad brigados dirba sustiprintu režimu, tačiau didžiausia kliūtis yra vėjas ir naujai atsirandantys pažeidimai tinkluose.

    PGE Dystrybucja savo ruožtu skelbė, kad šiaurės rytų Lenkijoje, daugiausia Palenkės regione ir Balstogės apylinkėse, elektros neturėjo apie 145 000 vartotojų. Sudėtingiausia situacija buvo aplink Balstogę, kur dalyje teritorijų be tiekimo buvo likę dešimtys tūkstančių klientų.

    Kas sukėlė sutrikimus?

    Operatorių teigimu, pagrindinė priežastis yra labai stiprus vėjas ir audringi orai, kurie verčia medžius, laužo šakas ir pažeidžia oro linijas. Tokiais atvejais dažniausiai nukenčia vidutinės ir žemos įtampos tinklai, o gedimų lokalizavimą apsunkina tai, kad nutrūkimai išsibarsto didelėje teritorijoje.

    Elektros tinklams papildomą riziką kelia ir tai, kad šalinant vieną gedimą, dėl besikeičiančių oro sąlygų tuo pat metu gali atsirasti naujų. Dėl šios priežasties gyventojams dažnai tenka susidurti su pakartotiniais atjungimais net ir po to, kai tiekimas trumpam atstatomas.

    Gelbėtojų darbas ir terminai

    Ugniagesiai gelbėtojai Palenkės regione iki popietės buvo sulaukę šimtų iškvietimų, daugiausia dėl nuvirtusių medžių ir vėjo išlaužų. Taip pat pranešta apie apgadintus pastatus, tačiau, pagal viešai skelbtą informaciją, žmonės sužeidimų išvengė.

    Regionuose, kuriuose be elektros liko daugiausia vartotojų, informacinės linijos patiria didelį krūvį, todėl prisiskambinti gyventojams gali būti sudėtinga. Kai kuriose teritorijose buvo įspėta, kad dalies gedimų šalinimas gali užtrukti iki vėlyvo vakaro ar net nakties, priklausomai nuo to, kaip greitai leis dirbti oro sąlygos.

    Ką verta žinoti gyventojams?

    Esant masinėms avarijoms, tinklų operatoriai paprastai pirmiausia atstato tiekimą ten, kur gedimai paliečia kritinę infrastruktūrą ir didžiausią vartotojų skaičių. Tik po to pereinama prie mažesnių, pavienių atšakų, todėl kai kurių gyvenviečių gyventojai elektros gali laukti ilgiau.

    Tokiose situacijose rekomenduojama saugoti šaldytuve laikomą maistą, riboti jautrios elektronikos naudojimą, o atsiradus įtampos šuoliams nenaudoti pažeistų elektros prietaisų. Taip pat svarbu nesiartinti prie nulūžusių laidų ir apie pavojų pranešti atitinkamoms tarnyboms.

  • Balstogės kultūros centras kviečia į Akciją LATO: koncertai, kinas po atviru dangumi ir edukacijos

    Balstogėje šią vasarą netrūks kultūrinių veiklų: Balstogės kultūros centras pristatė Akciją LATO – bendrą liepos ir rugpjūčio renginių programą, skirtą skirtingoms amžiaus grupėms. Organizatoriai žada koncertus, parodas, dirbtuves, veiklas vaikams ir kino seansus po atviru dangumi.

    Renginiai vyks keliose miesto erdvėse, tarp jų – Klube Fama, Liudviko Zamenhofo centre, taip pat lauke prie kultūros centro ir Branickių rūmų Italų paviljone. Programa sudėliota taip, kad lankytojai galėtų pasirinkti tiek ramesnius, tiek aktyvesnius vakarus.

    „Kviečiame į Wschód Kultury/Inny Wymiar, Katedrinius vargonų koncertus ir renginius, skirtus Balstogės geto sukilimo metinėms, bet tai tik dalis vasaros plano“, – sakė Balstogės vicemeras Rafał Rudnicki.

    Muzikos gerbėjams numatyti Katedriniai vargonų koncertai, o ieškantiems šiuolaikiškesnės atmosferos – „Silent Disco“, kuri planuojama liepos 18 dieną vakare erdvėje prie kultūros centro. Kino programoje – lauko seansai, tarp jų filmo „Amelija“ peržiūra liepos 4 dieną vėlai vakare, o tą pačią dieną dienos metu – vaikams pritaikytas sensorinis „Bolek ir Lolek“ seansas Klube Fama.

    „Sujungėme skirtingose vietose vykusius ir skirtingais pavadinimais žinomus renginius po vienu Akcijos LATO ženklu, kad gyventojams ir miesto svečiams būtų paprasčiau susiorientuoti“, – sakė Balstogės kultūros centro direktorė Martyna Faustyna Zaniewska.

    Vasaros programoje daug dėmesio skiriama ir vietos istorijos atminčiai. Rugpjūtį planuojami renginiai, susiję su 83-iomis Balstogės geto sukilimo metinėmis: numatomi susitikimai, edukacijos, atminimo iniciatyvos mieste ir muzikiniai pasirodymai.

    „Rugpjūtis yra ypatingas metas prisiminti žydų bendruomenės istoriją: numatome paskaitą ir dirbtuves su specialistu Krzysztofu Bielawskiu“, – sakė paveldą kuruojanti Balstogės kultūros centro atstovė Agnieszka Kajdanowska.

    Edukacinė dalis ryškiausiai atsiskleis liepą: suplanuotos kūrybinės dirbtuvės, paremtos miesto aplinkos ir meno temomis, taip pat veiklos organizuotoms vaikų grupėms. Programoje numatyti užsiėmimai apie žydinčių pievų idėją mieste, kūrybiniai darbai su įvairiomis priemonėmis ir atviros dirbtuvės, į kurias galima užsukti be ilgo pasiruošimo.

    Akcija LATO organizatoriai pabrėžia, kad programoje svarbus kartų susitikimas – dalis renginių kurti taip, kad juose patogiai jaustųsi ir šeimos su vaikais, ir vyresni lankytojai. Dėl to greta koncertų ir kino numatytos parodos bei ramesnės, į patirtį ir pažinimą orientuotos veiklos.

  • Via Carpatia kelyje į priekį: Lenkija iki 2026 metų žada atidaryti keturis S19 ruožus

    Lenkijoje tęsiami tarptautinio koridoriaus Via Carpatia dalies, greitkelio S19, darbai, nors viename Podkarpatės vaivadijos ruože Domaradz–Iskrzynia sutartis su rangovu buvo galutinai nutraukta. Kelių direkcija GDDKiA teigia, kad kituose etapuose statybos vyksta, o šiaurės rytuose planuojami konkretūs atidarymo terminai.

    Didžiausi pokyčiai artimiausiu metu numatomi Palenkės vaivadijoje, kur vairuotojams žadama atverti keturias šiuo metu statomas atkarpas. Įgyvendinus planus, S19 ilgis šiame regione turėtų priartėti prie 90 kilometrų, o tai reikšmingai sustiprintų jungtį tarp sienos ruožo ir Balstogės apylinkių.

    Atidarymai planuojami 2026 metais

    GDDKiA nurodo, kad 2026 metų gegužės ir birželio sandūroje turėtų būti baigtas dviejų važiuojamųjų dalių kelio fragmentas nuo pasienio iki Kuźnicos mazgo. Bendrai kalbama apie 15,8 kilometro ruožą iki Sokółkos Šiaurės mazgo, iš kurių 10,6 kilometro turėtų atitikti greitkelio standartą.

    2026 metų birželį planuojama užbaigti ir atkarpą nuo Boćki mazgo iki Malewicų gyvenvietės, kurios ilgis siekia 15,9 kilometro. Šiame ruože darbų pažanga įvardijama kaip 98 proc., tačiau eismą ketinama paleisti tik tada, kai bus parengta jungtis su kitu etapu Malewice–Chlebczyn.

    „Mobilizuojame rangovą, kad paspartintų darbus nuo Malewicų iki Siemiatycze Šiaurės mazgo. Tai leis atidaryti ir Boćki–Malewice, ir pusę Malewice–Chlebczyn, o visa atkarpa turėtų būti parengta 2026 metų rudenį“, – rašė GDDKiA.

    Kiek kainuos ir kas ruošiama toliau

    Boćki–Malewice–Chlebczyn statybos finansuojamos ir iš ES programos FEnIKS. Nurodoma, kad bendras šio projekto įgyvendinimo kaštas siekia apie 1,5 mlrd. zlotų, o ES parama sudaro apie 788 mln. zlotų, tai yra apytikriai 350 mln. eurų.

    Dar vienas terminas susijęs su 6,5 kilometro Deniski–Haćki ruožu, kurio parengtis planuojama 2026 metų spalį. Čia numatytas Deniski mazgas, taip pat dvi keliautojų aptarnavimo aikštelės, o darbų pažanga vertinama kaip daugiau nei 65 proc.

    2026 metų rudenį planuojama užbaigti ir 10,2 kilometro Krynice–Dobrzyniewo–Balstogė Vakarai atkarpą, kuri yra Balstogės aplinkkelio dalis. Ši atkarpa turėtų sujungti S19 su planuojamu S16 ruožu ties Krynice bei su jau veikiančiu S8 per Balstogė Vakarai mazgą.

    Tuo pat metu GDDKiA ruošia naujus S19 etapus į šiaurę nuo Balstogės. Skelbiama, kad 2025 metais pateikti trys prašymai statybos leidimams gauti dėl 45,2 kilometro ruožų, kurių vertė siekia apie 1,5 mlrd. zlotų, arba maždaug 350 mln. eurų.

    Dar vienas projektas – vadinamoji pietinė Balstogės aplinkkelio dalis Choroszcz–Ploski – yra teisinėje stadijoje. Aplinkosauginis sprendimas paskelbtas galutinis, tačiau neįsiteisėjęs, nes dėl jo pateiktas skundas Varšuvos vaivadijos administraciniam teismui, o posėdžio data dar nepaskirta.