Tag: Baltarusijos siena

  • Briuselis patvirtino: Lenkijai kitąmet nereikės priimti migrantų ar mokėti po 20 tūkst. eurų

    Lenkija kitais metais neturės priimti migrantų, perkeltų iš kitų Europos Sąjungos valstybių, ir nemokės po 20 tūkst. eurų už kiekvieną nepriimtą asmenį. Europos Komisija oficialiai patvirtino, kad šalis gali būti atleista nuo migracijos pakto solidarumo mechanizmo.

    Sprendimas svarbus Varšuvai, kuri ne kartą pabrėžė išskirtinę padėtį: spaudimą rytinėje ES sienoje su Baltarusija ir didelį skaičių žmonių, atvykusių iš Ukrainos bėgant nuo karo.

    Europos Komisijos vertinimu, migracinė situacija Lenkijoje išlieka itin sudėtinga, todėl ji priskiriama valstybėms, patiriančioms didelį spaudimą. Tai yra viena pagrindinių sąlygų, leidžiančių taikyti išimtį.

    Už migraciją atsakingas eurokomisaras Magnusas Brunneris teigė, kad Lenkijos padėtis nuo pernai iš esmės nepasikeitė: šalis priėmė daug žmonių iš Ukrainos ir susiduria su vadinamuoju migracijos instrumentalizavimu pasienyje.

    Ką reiškia išimtis dėl solidarumo mechanizmo

    Išimtis reikštų, kad Lenkijai kitais metais nereikės dalyvauti ES solidarumo „baseine“, kuriame valstybės paprastai turi pasirinkti vieną iš kelių įsipareigojimų.

    Pagal šį mechanizmą šalys gali būti raginamos priimti perkeltus migrantus iš kitų ES narių arba prisidėti finansiškai. Nurodoma orientacinė įmoka – 20 tūkst. eurų už kiekvieną nepriimtą asmenį.

    Taigi Lenkijai tai reikštų, kad ji išvengtų ir papildomų įsipareigojimų priimti žmones, ir su tuo susijusių mokėjimų.

    Argumentai: Baltarusijos siena ir atvykusieji iš Ukrainos

    Vertindama padėtį, Europos Komisija atsižvelgė į du svarbiausius argumentus. Pirmasis – situacija pasienyje su Baltarusija, kur Lenkija jau ne vienus metus susiduria su migraciniu spaudimu ir hibridinėmis grėsmėmis.

    Antrasis argumentas – didelis skaičius žmonių, bėgusių nuo Rusijos agresijos Ukrainoje. Lenkija Europos Komisijai teikė duomenis apie priimtus žmones ir patiriamas išlaidas.

    Komisijos vertinimu, šių veiksnių pakanka, kad Lenkija ir toliau galėtų pretenduoti į išimtį.

    Ne tik Lenkija: išimtys numatytos ir kitoms šalims

    Lenkija nėra vienintelė valstybė, kuriai Europos Komisija numatė galimybę būti atleistai nuo solidarumo mechanizmo. Tarp įvardytų šalių taip pat minimos Austrija, Bulgarija, Kroatija, Čekija ir Estija.

    Vis dėlto tai dar nėra galutinis procedūros taškas: sprendimas turės būti formaliai patvirtintas valstybių narių, o Lenkija taip pat turės oficialiai kreiptis dėl išimties.

    Be to, išimtis nėra nuolatinė – Europos Komisija rudenį kitais metais planuoja iš naujo peržiūrėti migracijos situaciją ES valstybėse ir spręsti, kam išimtys galėtų būti taikomos 2028 metais.

  • Požeminiai tuneliai po Lenkijos ir Baltarusijos siena: pareigūnai tikrina galimas sąsajas su „Hamas“

    Lenkijos sienos apsaugos pareigūnai pranešė aptikę kelis požeminius tunelius po siena su Baltarusija, kuriais, įtariama, buvo organizuojamas neteisėtas migrantų patekimas į Europos Sąjungą. Per vieną iš tokių perkasų per trumpą laiką galėjo pereiti daugiau kaip 180 užsieniečių, daugiausia iš Afganistano ir Pakistano.

    Tuneliai aptikti Podlaskės vaivadijoje, miškingose vietovėse netoli Narevkos. Pareigūnų duomenimis, vienas iš jų buvo kelių dešimčių metrų ilgio, apie 1,5 metro aukščio, o įėjimas buvo paslėptas Baltarusijos pusėje, išėjimas – netoli pasienio užtvaro Lenkijos teritorijoje.

    Kas kelia didžiausią įtarimą?

    Didžiausią nerimą kelia ne vien pats tunelių egzistavimas, bet ir jų konstrukcijos pobūdis. Saugumo ekspertai, kurių vertinimai aptariami tarptautinėje žiniasklaidoje, pabrėžia, kad tokio tipo požeminė infrastruktūra dažniau siejama su gerai organizuotomis, resursų turinčiomis grupėmis, o ne atsitiktiniais kontrabandininkais.

    Dėl to Lenkijos pareigūnai, remdamiesi pirminiais požymiais ir analize, neatmeta versijos, kad prie tunelių įrengimo galėjo prisidėti asmenys, turintys ryšių su radikaliomis struktūromis, įskaitant „Hamas“ ar „Hezbollah“, taip pat su „Islamo valstybės“ tinklais. Tokie vertinimai kol kas įvardijami kaip tiriamos kryptys, o ne patvirtinti faktai.

    Migrantų maršrutai ir sulaikymai

    Lenkijos pasieniečiai teigia, kad dalį asmenų pavyko sulaikyti netrukus po sienos kirtimo. Tarp sulaikytųjų buvo ir du vairuotojai, kurie, įtariama, atvyko paimti migrantų ir gabenti juos toliau į Vakarų Europą.

    Pastaraisiais metais Lenkija ir kitos regiono valstybės migracijos spaudimą Baltarusijos pasienyje įvardija kaip hibridinės veiklos elementą. Varšuva ne kartą kaltino Minsko struktūras prisidedant prie neteisėtos migracijos organizavimo, o pasienyje nuolat stiprinamos tiek fizinės, tiek technologinės kontrolės priemonės.

    Ką tai reiškia saugumui?

    Požeminių perkasų aptikimas rodo, kad kontrabandininkai ir nelegalios migracijos organizatoriai prisitaiko prie sustiprintų užtvarų ir stebėjimo sistemų. Tokie tuneliai yra sudėtingiau aptinkami, reikalauja planavimo ir logistikos, todėl tyrėjams svarbu nustatyti ne tik vykdytojus, bet ir finansavimo bei koordinavimo grandinę.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad tyrimas tęsiamas, o galimos tarptautinių ekstremistinių organizacijų sąsajos bus vertinamos remiantis žvalgybine informacija ir kriminalistiniais duomenimis. Kol kas tai išlieka viena iš versijų, kuriai patvirtinti reikalingi papildomi įrodymai.