Vėjo elektrinių parkai laikomi vienu svarbiausių energijos perėjimo sprendimų, tačiau kai kuriose vietovėse jie sukuria papildomą riziką paukščiams, ypač stambiems plėšriesiems. Norvegijoje atliktas bandymas parodė, kad net nedidelis turbinos dizaino pakeitimas gali reikšmingai sumažinti susidūrimų skaičių.
Problema ypač aktuali jūrinėms ir pakrančių teritorijoms, kur vėjai palankūs gamybai, o tuo pačiu driekiasi migracijos keliai ir yra veisimosi plotai. Dėl to vystant naujus projektus vis dažniau ieškoma sprendimų, kurie leistų suderinti elektros gamybą ir biologinės įvairovės apsaugą.
Kas nutiko ereliams?
Tyrėjai fiksavo, kad baltauodegių jūrinių erelių žūčių nuo susidūrimų su veikiančiomis turbinomis kai kuriose teritorijose daugėja. Nors energetikos vystytojai naudoja įvairias atbaidymo priemones, vien jų ne visada pakanka, ypač kai paukščiai prie infrastruktūros pripranta.
Vienas svarbiausių paaiškinimų siejamas su regos ypatumais: greitai besisukančios mentės gali tapti sunkiai atpažįstamos kaip kliūtis. Žmogui rotorius atrodo aiškiai matomas, tačiau paukščiui judesys gali susilieti į vizualinį efektą, kuris sumažina galimybę laiku pakeisti skrydžio trajektoriją.
Paprastas sprendimas: nudažyta viena mentė
Bandymo metu dalyje turbinų viena mentė buvo nudažyta ryškiai kontrastinga tamsia spalva, kad besisukantis rotorius būtų aiškiau atskiriamas nuo dangaus fono. Idėja paprasta: asimetriškas, „mirksintis“ vaizdas padeda paukščiui greičiau suprasti, jog priešais yra judanti fizinė kliūtis.
Rezultatai parodė didelį pokytį: susidūrimų sukeltų žūčių skaičius bandymo vietose sumažėjo apie 70 proc., palyginti su turbinomis, kurių mentės nebuvo dažytos. Tai rodo, kad vizualiniai sprendimai gali būti efektyvesni nei vien tik garsiniai atbaidikliai ar kitos papildomos priemonės.
Ką tai reiškia vėjo energetikai?
Praktinis šio metodo privalumas tas, kad jis yra palyginti pigus ir pritaikomas jau veikiančiuose parkuose, nereikalaujant sudėtingų konstrukcinių pertvarkų. Vertinimuose taip pat pabrėžiama, kad dažymas neturėtų reikšmingai pabloginti turbinos aerodinaminių savybių, todėl sprendimas gali būti diegiamas neaukojant elektros gamybos.
Augant vėjo energetikos apimtims Europoje ir pasaulyje, poveikio gamtai vertinimas bei kompensacinės priemonės tampa vis svarbesnė leidimų ir visuomenės pasitikėjimo dalis. Tokie sprendimai kaip kontrastingai nudažyta mentė gali tapti vienu iš standartinių įrankių, ypač teritorijose, kur fiksuojama didesnė rizika saugomoms rūšims.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad universalaus recepto nėra: skirtingose vietovėse reikalingas vietinis monitoringas, skrydžių koridorių analizė ir priemonių derinimas. Tačiau Norvegijos pavyzdys rodo, kad kartais didžiausią efektą duoda ne sudėtingos technologijos, o taiklus ir aiškiai pamatuojamas pokytis.