Rusija Baltijos jūroje jau dabar vykdo hibridinį karą, kuriuo tikrina NATO valstybių atsparumo ribas. Tam pasitelkiami ne tik dronai, bet ir oro erdvės pažeidimai, veiksmai prieš kritinę infrastruktūrą ar vadinamoji „šešėlinė flotilė“.
Apie tai rašo Lenkijos „Gazeta Wyborcza“, primindama, kad Maskva hibridines priemones naudoja prieš Vakarų šalis, remiančias Ukrainą, o Baltija tam tapo viena patogiausių erdvių.
Kaip galimų veiksmų pavyzdžiai minimi „pamesti“ dronai, povandeninės infrastruktūros trikdymas ar jūros dugno žvalgyba. Tokie incidentai dažnai atsiduria pilkojoje zonoje – jie nėra atvira karinė ataka, bet gali kelti riziką laivybai ir strateginiams objektams.
Reaguodamos į šią grėsmę, NATO šalys stiprina patruliavimą ir teisinį reguliavimą. Lenkijos atvejis išskiriamas kaip vienas griežčiausių aljanse, nes numato aiškesnes galimybes panaudoti jėgą, kai kyla tiesioginis pavojus objektams jūroje.
Hibridinės priemonės Baltijos jūroje
Tekste primenama, kad Rusija gali veikti įvairiomis priemonėmis, kurios formaliai ne visada prilygsta karo veiksmams. Tarp jų įvardijami kasdieniai hibridiniai incidentai, oro erdvės pažeidimai, „pamesti“ dronai, kritinės infrastruktūros pažeidimai ir „šešėlinės flotilės“ naudojimas.
Tokie veiksmai aljansui sukuria dilemą: demokratinės valstybės laikosi teisės normų ir procedūrų, o tai riboja greitą ir griežtą atsaką į provokacijas, kurios specialiai vykdomos ties teisinių apibrėžimų riba.
Kaip platesnio konteksto detalė minimas ir NATO paviešintas naktinio matymo priemonėmis darytas vaizdas, kuriame matyti sovietinės konstrukcijos Kilo tipo povandeninio laivo fragmentas. Panašūs epizodai naudojami pabrėžti, kad Rusijos karinis aktyvumas stebimas ne tik Baltijoje.
Lenkija išsiskiria griežtesnėmis taisyklėmis
Ośrodek Studiów Wschodnich (OSW) analitikai teigia, kad iš NATO šalių Lenkija yra įtvirtinusi toliausiai siekiančias nuostatas, leidžiančias panaudoti jėgą. Tai siejama su pernai priimtu teisės aktu „Bezpieczny Bałtyk“.
Šios nuostatos numato galimybę atidengti ugnį, jei išskirtinėje ekonominėje zonoje kyla tiesioginis pavojus kritinei infrastruktūrai. Pabrėžiama, kad kitos Baltijos regiono valstybės neturi tokio plataus reguliavimo.
NATO misija ir planai Gdynėje
OSW ekspertas Piotras Szymańskis nurodo, kad įgyvendinus NATO misiją „Baltic Sentry“ 2025 metais, hibridiniai išpuoliai Baltijos jūroje pastebimai aprimo. Misija apima nuolatinį akvatorijos patruliavimą aljanso laivais.
Taip pat pažymima, kad 2028 metais CTF bazė dvejiems metams turėtų būti perkelta į Gdynę. Lenkijos pusė tai sieja su poreikiu stiprinti svarbių jūrinių investicijų ir infrastruktūros apsaugą.
Tarp objektų, kuriems reikalinga nuolatinė apsauga, minimi „Baltic Pipe“, jūrinio vėjo energetikos projektai, povandeninis kabelis į Švediją ir Naftoportas Gdanske.