Tag: Baltica 2

  • Gdansko proveržis: atidarė terminalą T5, Tuskas įvardijo, kada Baltica 2 tieks elektrą

    Gdansko uoste oficialiai atidarytas naujasis terminalas T5, kuris taps viena svarbiausių atramų Lenkijos jūrinio vėjo energetikos plėtrai. Premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad pirmoji elektra iš jūrinio vėjo parko Baltica 2 turėtų pasiekti tinklą 2027 metų pirmoje pusėje.

    Lenkija pastaraisiais metais spartina atsinaujinančios energetikos projektus, o jūrinis vėjas Baltijos jūroje laikomas vienu stabiliausių naujos generacijos šaltinių. Tokie projektai reikšmingi ne tik klimato tikslams, bet ir energetiniam saugumui, ypač mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.

    Kam reikalingas terminalas T5?

    Terminalas T5 Gdansko uoste skirtas didelių jūrinio vėjo projektų logistikai: komponentų priėmimui, sandėliavimui ir krovai. Iš čia į Baltijos jūrą planuojama gabenti pagrindines Baltica 2 parko dalis, įskaitant turbinų elementus ir kitą įrangą, kuriems reikia specializuotos infrastruktūros.

    Pranešama, kad terminalo statybos vertė siekė apie 280 milijonų eurų. Didelė finansavimo dalis buvo susieta su Europos Sąjungos lėšomis, todėl projektas tapo ir praktiniu pavyzdžiu, kaip europinė parama gali paspartinti energetikos pertvarką.

    Kada tikėtis Baltica 2 elektros?

    Atidarymo renginyje Donaldas Tuskas patvirtino terminą, kurio rinkoje laukta jau seniai: pirmoji elektra iš Baltica 2 turėtų būti pagaminta 2027 metų pirmoje pusėje. Tokios datos reikšmingos tiek elektros rinkai, tiek tiekimo grandinėms, kurios turi būti suderintos iš anksto.

    Projektas siejamas su ambicija aprūpinti elektra milijonus namų ūkių, tačiau realus poveikis priklausys nuo faktinės įrengtos galios, prijungimo prie tinklų ir vėjo sąlygų. Jūrinio vėjo parkai paprastai pasižymi didesniu ir stabilesniu gamybos profiliu nei sausumos vėjas, todėl jie vertinami kaip svarbi sistemos balansavimo dalis.

    Ilgalaikė kryptis Baltijos jūroje

    Lenkijos valdžia viešai įvardija ilgalaikius jūrinio vėjo tikslus, o viešojoje erdvėje minimas siekis iki 2040 metų pasiekti iki 18 gigavatų įrengtą galią Baltijos jūroje. Tai reikštų ne tik didžiules investicijas, bet ir tūkstančius darbo vietų uostuose, pramonėje bei paslaugų sektoriuje.

    Gdansko renginyje taip pat akcentuota, kad valstybė siekia didesnio vietos įmonių vaidmens tiekimo grandinėje, kad didesnė projekto vertės dalis liktų šalies ekonomikoje. Tokia kryptis atitinka bendrą Europos tendenciją stiprinti vietinę pramonę, gamybą ir kritinės infrastruktūros kompetencijas.

    Renginio metu finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis papildomai pabrėžė Europos Sąjungos vaidmenį investicijoms ir paragino saugoti šalies narystę Bendrijoje. Šis akcentas susietas su tuo, kad dalis terminalo finansavimo buvo įmanoma būtent dėl europinių mechanizmų, kurie pastaraisiais metais dažnai tampa lemiamu veiksniu spartinant energetikos modernizavimą.

  • Gdansko uostas atidarė T5 terminalą: svarbus žingsnis Baltijos jūros vėjo parkams ir Baltica 2

    Gdansko uoste oficialiai atidarytas naujas T5 terminalas, kuris turėtų tapti vienu svarbiausių logistikos centrų Baltijos jūros jūrinės vėjo energetikos projektams. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas renginyje pabrėžė, kad tokios investicijos didina energetinį saugumą ir leidžia sparčiau didinti elektros gamybos pajėgumus.

    Pasak premjero, pirmoji elektra iš jūrinio vėjo parko Baltica 2 turėtų būti pradėta tiekti 2027 metais pirmąją pusę. Jis akcentavo, kad terminalas svarbus ne tik kaip infrastruktūros objektas, bet ir kaip priemonė didinti vietos įmonių dalyvavimą tiekimo grandinėse.

    „Mums rūpėjo ne vien tai, kad lenkai pastatytų T5 terminalą, bet ir tai, kad būtent čia susitelktų daugiau lenkų įmonių, galinčių prisidėti prie darbų Baltijos jūroje“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Skelbiama, kad T5 terminalo statyba kainavo apie 279 000 000 eurų. Iš jų daugiau nei 163 000 000 eurų sudarė lėšos iš Lenkijos ekonomikos gaivinimo plano, siejamo su Europos Sąjungos atsigavimo instrumentu.

    T5 infrastruktūra pritaikyta didelių gabaritų kroviniams, kurie būtini jūrinėms vėjo jėgainėms: bokštams, sparnams, pamatams ir kitoms konstrukcijoms. Terminalas turėtų padėti užtikrinti sklandesnį komponentų priėmimą, sandėliavimą ir išgabenimą į montavimo vietas jūroje.

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis atidaryme kalbėjo apie ilgalaikę perspektyvą ir nurodė, kad iki 2040 metais Baltijos jūroje teoriškai galėtų būti įrengta iki 18 gigavatų jūrinių vėjo elektrinių galios. Jo teigimu, tai reikštų milžinišką mastą: specializuotą laivyną, didelius plieno kiekius ir šimtus tūkstančių kilometrų kabelių.

    Ministro teigimu, artimiausiu metu per T5 terminalą planuojama gabenti daugiau nei 107 vėjo jėgaines, skirtas Baltica 2 projektui. Skelbiama, kad šis parkas ateityje galėtų aprūpinti elektra apie 2 500 000 namų ūkių, tačiau faktiniai rodikliai priklausys nuo galutinės įrengtos galios, tinklo pralaidumo ir eksploatacinių sąlygų.

    Valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas akcentavo vadinamąjį local content principą, kai daugiau vertės kuriama šalies viduje, o didesnė darbų dalis patikima vietos rangovams. Jo teigimu, analitikų vertinimais, vietinės dalies padidinimas 10 proc. galėtų reikšmingai paveikti ekonomiką, didindamas bendrąjį vidaus produktą ir biudžeto pajamas.

    Jūrinė vėjo energetika Baltijos regione laikoma vienu svarbiausių dekarbonizacijos ir energetinės nepriklausomybės instrumentų, tačiau jai būtina uostų ir pramonės bazė. Tokie terminalai kaip T5 tampa kritine grandimi, nes nuo jų priklauso, ar projektai bus įgyvendinami laiku ir ar šalys sugebės išlaikyti didesnę investicijų vertę savo ekonomikoje.

  • „PGE“ ir „Ørsted“ pradėjo „Baltica 2“ pamatų montavimą: 111 monopolių Lenkijos jūroje

    „PGE“ ir „Ørsted“ pradėjo „Baltica 2“ pamatų montavimą: 111 monopolių Lenkijos jūroje

    Lenkijos valstybinė energetikos grupė „PGE“ kartu su Danijos bendrove „Ørsted“ pradėjo jūrinio vėjo parko „Baltica 2“ pamatų įrengimo etapą Baltijos jūroje. Įmonės pranešė, kad pirmieji konstrukciniai elementai jau tvirtinami jūros dugne.

    „Baltica 2“ laikomas didžiausiu Lenkijos jūrinio vėjo projektu, o dabartinis etapas yra vienas svarbiausių visame statybų grafike. Pamatų įrengimas atveria kelią vėjo turbinų montavimui ir elektros perdavimo infrastruktūros darbams jūroje.

    Pamatų kampanija ir laivai

    Įrengimo kampaniją vykdo Nyderlandų rangovas „Van Oord“. Planuojama į jūros dugną įkalti ir sumontuoti 111 monopolių, iš jų 107 skirti vėjo turbinoms, o dar 4 numatyti jūrinėms pastotėms.

    Komponentai į projekto vietą gabenami specializuotais įrengimo laivais, tarp jų minimi „Svanen“ ir „Aeolus“. Logistikos grandinėje naudojamas Rionės uostas, iš kurio konstrukcijos gabenamos tiksliam pozicionavimui jūroje.

    Kada planuojama pabaiga?

    Pasak projekto vystytojų, pamatų įrengimas yra kritinis etapas, nuo kurio priklauso tolesni darbai ir viso projekto terminai. Numatyta, kad statybos jūroje tęsis per 2026 metus.

    Skelbiama, kad visus pamatų darbus ketinama užbaigti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį. Tuomet projektas galės pereiti į intensyvesnę turbinų montavimo ir kabelių bei pastočių infrastruktūros diegimo fazę.

    Energetinio saugumo argumentas

    Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska pabrėžė, kad „Baltica 2“ yra svarbus žingsnis įgyvendinant šalies energetikos transformaciją. Jos teigimu, jūrinė vėjo energetika vertinama kaip viena iš atramų siekiant didesnio energetinio saugumo ir mažesnės priklausomybės nuo importuojamo kuro.

    „Pamatų montavimo pradžia jūrinio vėjo parke „Baltica 2“ yra dar vienas reikšmingas žingsnis įgyvendinant vieną svarbiausių Lenkijos energetikos transformacijos projektų“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    Ministrė taip pat akcentavo platesnį poveikį ekonomikai: Baltijos jūra, jos žodžiais, tampa strateginiu ištekliumi, o tokios investicijos gali skatinti pramonę, uostų plėtrą ir darbo rinką. Projektas pristatomas kaip vietinių kompetencijų ir tarptautinės patirties derinimo pavyzdys.

  • Baltica 2 jūrinis vėjo parkas jau matomas palydovuose: į Baltijos jūros dugną įkalta 11 pamatų

    Lenkijoje vystomas jūrinio vėjo projektas Baltica 2 perėjo į aktyvių jūrinių darbų etapą: Baltijos jūros dugne jau įrengta 11 monopalių – turbinų pamatų. Nuo kranto šių darbų nematyti, tačiau palydoviniai vaizdai leidžia fiksuoti pirmuosius statybų pėdsakus jūroje.

    Projektą kartu įgyvendina PGE Baltica ir „Ørsted“. Skelbiama, kad tai bus viena didžiausių Lenkijos jūrinių vėjo elektrinių Baltijos jūroje, o jos vystymas yra reikšminga regiono energetikos transformacijos dalis.

    Darbų mastas ir grafikas

    Monopalis – tai cilindro formos plieninis pamatas, įkalamas į jūros dugną ir tampantis atrama vėjo turbinai. Nors šiuo metu įrengta 11 pamatų atrodo kaip nedidelė dalis, bendrai projekte planuojama 111 monopalių: 107 turbinoms ir dar 4 jūrinėms transformatorių stotims.

    Monopalių montavimui reikalinga specializuota jūrinė kėlimo ir įrengimo technika, o darbų tempas priklauso nuo meteorologinių sąlygų, ypač vėjų ir bangavimo. Numatyta, kad pamatų įrengimo kampanija turėtų būti užbaigta 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Ką reiškia 1 498 MW galia?

    Baltica 2 planuojama įrengtoji galia sieks 1 498 MW. Projektui numatytos 107 „Siemens Gamesa“ turbinos, kurių kiekvienos galia – 14 MW, o komercinis paleidimas planuojamas 2027 metais.

    Vystytojai prognozuoja, kad elektrinė per metus galėtų pagaminti apie 5,5–6,5 TWh elektros energijos. Toks kiekis reikšmingas šalies elektros balansui, ypač siekiant didinti atsinaujinančių išteklių dalį ir mažinti iškastinio kuro naudojimą energetikoje.

    Kur statoma ir kiek kainuoja?

    Vėjo parkas bus plėtojamas maždaug 40 kilometrų nuo kranto, tarp Lebos ir Ustkos, o pati teritorija jūroje apima apie 190 kvadratinių kilometrų. Jūrinių darbų koordinavimą vykdo „Ørsted“, o kranto infrastruktūros dalį, reikalingą pagamintai elektrai priimti ir perduoti į tinklą, prižiūri PGE Baltica.

    Investicijos vertė įvardijama apie 7 milijardus eurų. Tokios apimties projektams didžiausią kaštų dalį paprastai sudaro turbinų ir pamatų gamyba, jūrinių kabelių infrastruktūra, jūrinės transformatorių stotys, logistikos grandinė ir prijungimas prie perdavimo tinklo.