Tag: Baltieji rūmai

  • Baltieji rūmai: Trumpas Kinijoje susitiks su Xi ir Putinu, kalbės apie branduolinį nusiginklavimą

    Baltieji rūmai: Trumpas Kinijoje susitiks su Xi ir Putinu, kalbės apie branduolinį nusiginklavimą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą savaitę Kinijoje planuoja susitikti su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.

    Trišalis susitikimas, anot oficialios informacijos, turėtų vykti Šendžene, pietryčių Kinijoje, APEC viršūnių susitikimo užkulisiuose. Apie tai skelbia „Euronews“.

    Baltųjų rūmų atstovė spaudai Olivia Wales teigė, kad vienas pagrindinių pokalbių akcentų bus branduolinių ginklų mažinimas pasaulyje. Pasak jos, D. Trumpas šią ginklų plėtrą laiko labai pavojinga.

    JAV pareigūnai taip pat nurodė, kad prezidentas ketina aptarti karą su Iranu, tačiau Ukrainos tema šiame formate neplanuojama.

    Ukraina – „kitas derybų kelias“

    Aukšto rango JAV pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, sakė, kad Vašingtonas dėl Ukrainos karo pabaigos turi atskirą derybų kryptį su Kyjivu ir Maskva.

    Anot pareigūno, Kinija nėra šio proceso dalis, todėl Ukrainos klausimą trišaliame susitikime esą būtų sunku pagrįsti. Tuo metu Maskva ir Pekinas apie planuojamą susitikimą kol kas nekomentavo.

    Taip pat skelbiama, kad D. Trumpas Šendžene planuoja ir dvišales derybas su Xi Jinpingu.

    Kelionės maršrutas ir Elono Musko vaidmuo

    Numatoma, kad D. Trumpas iš Vašingtono išvyks pirmadienį į Filipinus, kur dalyvaus Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) susitikime. Iš ten JAV prezidentas vyks į Šendženą.

    Į Kiniją su D. Trumpu turėtų vykti ir „Tesla“ bei „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas, tačiau, kaip teigiama, jis nedalyvaus susitikime su Xi Jinpingu ir Vladimiru Putinu.

    APEC darbotvarkėje – DI ir prekybos įtampa

    2026 metų APEC ekonomikos lyderių susitikimas numatytas lapkričio 18–19 dienomis ir suburs 21 narės ekonomikos lyderius.

    APEC nurodo, kad šių metų darbotvarkėje bus dirbtinis intelektas, prekybos įtampa ir ekonomikos augimas. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning sakė, kad Pekinas tikisi „praktinių rezultatų“ bendradarbiaujant tokiose srityse kaip DI, prekyba, junglumas ir skaitmeninė ekonomika.

  • Trumpas Kinijos Šendžene susitiks su Putinu ir Xi: svarbiausia tema – branduoliniai ginklai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį susitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Baltųjų rūmų teigimu, trišalės derybos vyks Kinijos mieste Šendžene per Trumpo vizitą.

    Pagrindinis šio susitikimo darbotvarkės klausimas – branduolinės ginkluotės ribojimas. Tai būtų vienas ryškiausių bandymų vienu metu prie vieno stalo suburti tris didžiausias branduolines valstybes.

    Taip pat Trumpas ketina kelti Irano karo temą. Vis dėlto nurodoma, kad JAV prezidentas neplanuoja diskusijos apie karą Ukrainoje.

    Tokios trišalės derybos, ypač kai kalbama apie branduolinį arsenalą, turi platesnę reikšmę tarptautiniam saugumui: nuo susitarimų ir jų įgyvendinimo priklauso ginklavimosi lenktynių dinamika bei įtampos tarp didžiųjų valstybių lygis.

    Apie ką bus derėtasi

    Baltieji rūmai pranešė, kad vienas pagrindinių pokalbių akcentų bus branduolinės ginkluotės ribojimas. Tokie klausimai paprastai apima tiek pačių ginklų skaičių ir dislokavimą, tiek tarpusavio patikros ir skaidrumo mechanizmus.

    Skelbiama, kad Trumpas ketina aptarti ir karo Irane klausimą. Kokią konkrečią poziciją JAV ketina siūlyti derybose, pranešime nedetalizuojama.

    Ko nebus darbotvarkėje

    Nurodoma, kad JAV prezidentas neketina kalbėti apie konfliktą Ukrainoje. Tai reiškia, kad net ir vykstant aukščiausio lygio trišaliam susitikimui, šis klausimas bent oficialiai nebus iškeltas kaip derybų tema.

    Susitikimo vieta pasirinkta Kinijoje – Šendžene, kur derybos vyks Trumpo vizito metu. Tokia aplinka gali turėti reikšmės ir politiniams signalams, siunčiamiems tiek sąjungininkams, tiek oponentams.

  • Šaudynės Vašingtone: žuvo žmogus, įtariamasis užsibarikadavo gyvenamajame name

    Šaudynės Vašingtone: žuvo žmogus, įtariamasis užsibarikadavo gyvenamajame name

    Vašingtone, netoli Logano rato rajono, per šaudynes žuvo mažiausiai vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti. Įtariamasis po išpuolio užsibarikadavo netoliese esančio gyvenamojo namo viršutiniame aukšte.

    Apie incidentą, įvykusį pėsčiomis pasiekiamoje distancijoje nuo Baltųjų rūmų, pranešė sostinės policija. Įtariamojo tapatybė ir motyvai kol kas nežinomi.

    JAV žiniasklaidos teigimu, ginkluotas vyras įėjo į sporto klubą „Vida Fitness“, ten pašovė klientą ir išbėgo į lauką. Vėliau dar keli šūviai nuaidėjo gatvėje, žmonėms išsilakstant iš įvykio vietos.

    Sporto klubas buvo evakuotas, o teritorija aptverta – gyventojų prašyta slėptis ir vengti apylinkių. Į vietą buvo pasiųstos specialiosios pajėgos (SWAT) ir papildomi pareigūnai.

    Mokyklos perspėtos, rajonas uždarytas

    Netoliese esančios valstybinės mokyklos buvo įvestos į padidintos parengties režimą. Skelbiama, kad mokiniams laikinai neleista išeiti iš pastatų, taip pat ribotas patekimas į mokyklas.

    Liudininkas, kuris buvo sporto klube, kai apie 8 val. ryto vietos laiku prasidėjo šaudymas, sakė, kad viduje galėjo būti apie 50 žmonių.

    „Per kelias sekundes vienas vyras nukrito ant žemės, o iš po jo ėmė veržtis kraujas“, – pasakojo liudininkas. Jo teigimu, žmogus mirė iš karto – buvo pašautas į kaklą.

    Pasak liudininko, sporto klube galėjo nuaidėti du šūviai, o lauke – dar penki ar šeši. Pareigūnai šios informacijos oficialiai nepatvirtino.

    Rajone smurto protrūkių būta ir anksčiau

    Policija priminė, kad Logano rato apylinkėse smurtinių nusikaltimų yra pasitaikę ir anksčiau. Tekste minimas atvejis, kai 2025 metų rugpjūtį paaugliai užpuolė buvusį Vyriausybės efektyvumo departamento (DOGE) darbuotoją ir bandė apiplėšti jį bei kartu buvusią moterį.

    Šiuo metu pagrindinis dėmesys sutelktas į įtariamojo sulaikymą ir sužeistųjų būklę. Pareigūnai toliau prašo gyventojų laikytis saugumo nurodymų ir nesartėti prie uždarytos teritorijos.

  • Jacqueline Kennedy Onassis gyvenimas: Baltųjų rūmų spindesys ir asmeninės netektys

    Jacqueline Kennedy Onassis iki šiol laikoma viena ryškiausių JAV pirmųjų ponių – ji išgarsėjo elegancija, kultūrine įtaka ir ambicingu Baltųjų rūmų interjero atkūrimu.

    Kaip rašoma tekste, ji pirmąja ponia buvo 1961–1963 metais, kai jos vyras Johnas F. Kennedy ėjo JAV prezidento pareigas. Visuomenė ją greitai pamilo dėl dėmesio šeimai ir istorijos bei meno paveldo puoselėjimo.

    Jacqueline Lee Bouvier gimė 1929 metų liepos 28 dieną Southamptone, Niujorko valstijoje. Nuo mažens ją traukė jodinėjimas, baletas, literatūra, menas ir užsienio kalbos – prancūzų, ispanų, italų.

    Studijos ir darbas formavo jos viešąjį paveikslą: ji mokėsi Vassar koledže, vėliau metus praleido Prancūzijoje, o bakalauro laipsnį įgijo George’o Washingtono universitete, studijuodama prancūzų literatūrą.

    Nuo „Washington Times-Herald“ iki prezidento žmonos

    1952 metais, dirbdama reporterė-fotografė laikraštyje „Washington Times-Herald“, ji susipažino su tuometiniu senatoriumi Johnu F. Kennedy. Pora susižadėjo 1953 metais ir tų pačių metų rugsėjo 12 dieną susituokė.

    Po vedybų jos rašymo karjera iš esmės pasisuko kita kryptimi – Jacqueline vis aktyviau talkino vyrui: padėjo su korespondencija, vertimais, kalbų rengimu, minima ir jos redakcinė pagalba knygai „Profiles In Courage“.

    1960 metais prasidėjus prezidentinei kampanijai, Jacqueline buvo nėščia ir viešumoje rodėsi mažiau, tačiau prisidėjo rašydama asmeninę kampanijos skiltį „Campaign Wife“ ir padėdama rengti kalbas.

    Baltųjų rūmų atkūrimas ir diplomatinės kelionės

    Tapusi pirmąja ponia, Jacqueline pabrėžė privatumą dėl mažų vaikų, bet kartu ėmėsi didelio masto projekto – Baltųjų rūmų istorinių erdvių ir interjero atkūrimo.

    Tekste nurodoma, kad ji subūrė patarėjų komitetą ir meno, knygų bei baldų srities specialistus, o vertingų eksponatų ieškota net valstybiniuose sandėliuose. Taip pat buvo skatinamos istorinę vertę turinčių daiktų dovanos.

    Jos iniciatyvoms įtvirtinti buvo sukurta Baltųjų rūmų istorinė asociacija, o taip pat įsteigta Baltųjų rūmų kuratoriaus pareigybė, skirta užtikrinti rezidencijos istorinį vientisumą.

    Jacqueline Kennedy lydėjo vyrą ir užsienio kelionėse – minima, kad ji surengė daugiau tarptautinių vizitų nei pirmtakės. Tokiose išvykose ji užmezgė ryšius su įvairių šalių lyderiais ir išsiskyrė prancūzų kalbos mokėjimu.

    1963 metų tragedija ir gyvenimas po jos

    1963 metų lapkričio 22 dieną Dalase, važiuojant per Dealey Plaza, prezidentas Johnas F. Kennedy buvo mirtinai pašautas sėdėdamas greta Jacqueline.

    Po vyro nužudymo ji ėmėsi rūpintis prezidento palikimo įamžinimu: 1964 metų pavasarį, padedant istorikui Arthurui Schlesingeriui jaunesniajam, buvo įrašytas išsamus oralinės istorijos pasakojimas apie gyvenimą Baltuosiuose rūmuose ir svarbiausius laikotarpio įvykius.

    1968 metų spalio 20 dieną Jacqueline ištekėjo už graikų laivybos magnato Aristotelio Onassio. Tekste pabrėžiama, kad ši santuoka jai siejosi su saugumu sau ir vaikams, o visuomenėje sukėlė daug kritikos.

    Santuoka truko beveik dešimtmetį – Aristotelis Onassis mirė 1975 metų kovo 15 dieną. Vėliau Jacqueline grįžo į JAV, dirbo leidybos srityje – „Viking Press“, o vėliau „Doubleday“, tęsdama redaktorės karjerą.

    Ji ir toliau rėmė kultūros paveldo išsaugojimą – minima jos veikla Niujorke, siekiant apsaugoti istorinius pastatus nuo griovimo, taip pat įsitraukimas į įvairias meno ir kultūros iniciatyvas.

    1990-ųjų pradžioje Jacqueline diagnozuota ne Hodžkino limfoma. Ji mirė 1994 metų gegužės 19 dieną, būdama 64-erių, ir buvo palaidota šalia Johno F. Kennedy Arlingtono nacionalinėse kapinėse.

    Tekste pabrėžiama, kad Jacqueline Kennedy Onassis išliko viena labiausiai žavėjimą kėlusių XX amžiaus figūrų, palikusi ryškų pėdsaką kultūros diplomatijoje, mene ir visuomenės estetikoje.

  • JAV atmetė Prancūzijos siūlymą dėl G7 DI saugos priežiūros: „nereikalinga biurokratija“

    JAV atmetė Prancūzijos siūlymą dėl G7 DI saugos priežiūros: „nereikalinga biurokratija“

    JAV administracija sustabdė Prancūzijos pastangas, kad G7 šalys bendrai koordinuotų pažangaus dirbtinio intelekto (DI) saugą ir rizikų valdymą. Baltųjų rūmų pareigūnas Prancūzijos pasiūlymą įvertino kaip „nereikalingą biurokratiją“.

    Prancūzijos skaitmeninių reikalų ministrė Anne Le Hénanff Prancūzijos Senate trečiadienį sakė, kad rugsėjį ir spalį vyko du ministrų lygio susitikimai, kuriuose siekta G7 įsipareigojimų sukurti aukšto lygio darbo grupę. Jos užduotis būtų testuoti vadinamuosius „frontier“ modelius – pažangiausias DI sistemas – ir dalintis informacija apie rizikas bei incidentus.

    Pasak ministrės, iniciatyva „nepasiekė sėkmingos pabaigos“, nes JAV norėjo eiti savu keliu. Anot jos, Vašingtonas šiuo etapu nėra pasirengęs pasirašyti bendro pareiškimo su kitomis šešiomis G7 valstybėmis ir paprašė palaukti jų pačių vertinimo rezultatų.

    Prancūzija teigė, kad dėl to apgailestauja, tačiau žada tęsti darbą europiniu lygmeniu. Tai svarbu ir dėl artėjančių politinių sprendimų: Prancūzija 2026 metais perima rotuojančią G7 pirmininkystę.

    Skirtingi požiūriai į koordinavimą

    Anonimiškumo paprašęs Baltųjų rūmų pareigūnas teigė, kad Prancūzija siūlė „prastai apibrėžtą“ instituciją bendradarbiavimui DI srityje, o JAV baiminosi, jog tai sukurs papildomą biurokratinį sluoksnį.

    Vietoj to JAV atstovai akcentavo prezidento Donaldo Trumpo inicijuotą „Super Intelligence Force“ – formatą, kuriame, kaip teigiama, kartu dirba valdžios institucijos ir pramonė, siekiant spartinti inovacijas ir užtikrinti saugų modelių diegimą.

    Prancūzijos ministrė savo ruožtu nurodė, kad šalis planuoja grįžti prie derybų ir yra pasiūliusi jas atnaujinti gruodį.

    G7 – be bendro pareiškimo

    Pranešama, kad po spalio 20 dieną įvykusio nuotolinio G7 technologijų ministrų susitikimo Prancūzija, kaip susitikimo pirmininkaujanti šalis, paskelbė pirmininko santrauką. Joje pažymėta, kad ministrai svarstė glaudesnį koordinavimą identifikuojant rizikas, dalijantis informacija apie incidentus ir galimą atskirą aukšto lygio grupę.

    Vis dėlto tai nebuvo bendras pareiškimas, kuriam pritartų visos G7 narės.

    Augančios rizikos ir Prancūzijos planai

    DI saugos klausimai G7 darbotvarkėje skamba ne pirmą kartą: gegužę ministrai buvo sutarę aptarti saugų DI ir rizikos vertinimą, o po to G7 lyderiai susitiko kitą mėnesį Évian mieste.

    Tuo pat metu, didėjant pažangių DI sistemų kibernetiniams gebėjimams, auga ir praktinis spaudimas rasti tarptautinių koordinavimo formų. Tekste minimi ir atvejai, kai autonominiai DI agentai buvo siejami su įsilaužimu, o vėliau pranešta apie modelių gebėjimą apeiti kontrolės priemones kibernetinio saugumo testuose.

    A. Le Hénanff teigė, kad Prancūzija ir toliau stums šią temą, remdamasi tokiais resursais kaip INESIA – Prancūzijos nacionalinis DI vertinimo ir saugos institutas – bei Inria, viešuoju skaitmeninių mokslų ir technologijų tyrimų institutu.

    JAV atstovas pabrėžė, kad, prezidento D. Trumpo vadovaujama, Amerika „toliau pirmaus pasaulyje“ vadinamosios „super intelligence“ inovacijose.

    Tekste taip pat minima, kad D. Trumpas rugsėjo pabaigoje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pradėjo aktyviau vartoti terminą „super intelligence“ vietoj „artificial intelligence“, o po savaitės nurodė federalinėms agentūroms naudoti naują terminą.

  • Melania Trump Baltuosiuose rūmuose nustebino: Helovinui rinkosi cokoladinį paltą

    2026 metų spalio 29 dieną Baltieji rūmai tradiciškai atvėrė Pietinę veją vaikams, atėjusiems į Helovino renginį rinkti saldumynų. Vaikus ir jų tėvus pasitiko JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir pirmoji ponia Melania Trump, kurie bendravo su svečiais ir fotografavosi.

    Renginys vyko nuo 15.30 iki 19 valandos vietos laiku, o dalyvauti galėjo bilietus turintys lankytojai. Kvietimai pasiekė kariškių šeimas, viešosios tvarkos pareigūnų artimuosius, globėjų ir įtėvių šeimas bei administracijos darbuotojus su vaikais.

    Šventinė atmosfera Baltuosiuose rūmuose

    Šių metų dekoracijose dominavo įvairaus dydžio ir atspalvių moliūgai, rudeninių lapų ir gebenės girliandos. Pagrindiniu akcentu tapo didžiulis dirbtinis pilnaties mėnulis, sukūręs lengvai šiurpoką, bet šeimai draugišką nuotaiką.

    Vaikų laukė saldumynų stotelės ir veiklos, o kai kuriose erdvėse buvo dalijamos mažos dekoratyvinės moliūgų versijos ir kitos smulkios dovanos. Tokie renginiai Baltuosiuose rūmuose jau tapo įprasta tradicija, pabrėžiančia bendruomeniškumą ir dėmesį šeimoms.

    Apranga patraukė daugiausia dėmesio

    Nors aplink netrūko persirengėlių, Melania Trump šį kartą atsisakė teminio kostiumo. Vietoj jo ji pasirinko rudeninį įvaizdį, labiau primenantį elegantišką pasivaikščiojimą mieste nei Helovino vakarėlį.

    Pagrindinis derinio akcentas buvo ilgas kartaus šokolado atspalvio paltas, siekiantis žemiau kelių. Jo klasikinis kvapą primenantis kirpimas, platūs atlapai ir diržas ties liemeniu kūrė struktūruotą, bet neįpareigojantį siluetą.

    Po paltu ji vilkėjo prigludusį tos pačios spalvų gamos golfą, o įvaizdį užbaigė smailianosiai rudi aukštakulniai. Tokia monochrominė stilistika mados pasaulyje vertinama dėl vizualiai vientiso efekto, kuris dažnai optiškai pailgina figūrą ir atrodo solidžiai.

    Kodėl šokoladinė spalva vėl madinga?

    Gilesni rudi tonai, ypač šokolado atspalviai, pastaraisiais sezonais nuolat grįžta į rudens ir žiemos kolekcijas. Ši spalva laikoma universalia, lengvai derinama su smėlio, karamelės, aukso tonais ir įvairiomis tekstūromis, pavyzdžiui, vilna ar zomšą primenančiais audiniais.

    Melanios Trump pasirinkimas parodė, kaip šventinėje aplinkoje galima išlikti pastebimai nepasirenkant kostiumo. Įvaizdis rėmėsi ne detalėmis, o nuoseklia spalvų logika, kuri ir tapo ryškiausiu akcentu.

  • Trumpo aplinkoje – užuominos apie Nicki Minaj: ar reperė gali tapti Baltųjų rūmų atstove spaudai?

    Trumpo aplinkoje – užuominos apie Nicki Minaj: ar reperė gali tapti Baltųjų rūmų atstove spaudai?

    JAV politinėje arenoje įsižiebė nauja diskusija: Donaldo Trumpo aplinkoje pasigirdo užuominų, kad reperė Nicki Minaj galėtų būti svarstoma kaip Baltųjų rūmų atstovė spaudai. Kalbas pakurstė vaizdo įrašai ir įrašai socialiniuose tinkluose po Trumpo rinkiminio renginio Mičigane.

    Minaj renginyje pasirodė kartu su Trumpu, o vėliau jam viešai dėkojo ir teigė, kad jis esą „pakeitė šalies energiją“ bei „davė ateitį, į kurią galima žvelgti su viltimi“. Šie pasisakymai sulaukė didelio dėmesio, nes reperė pastaraisiais metais vis dažniau siejama su atvira parama Respublikonų kandidatui.

    Situaciją dar labiau pakaitino Baltųjų rūmų komunikacijos direktorius Stevenas Cheungas. Jis pasidalijo vaizdo įrašu iš lėktuvo „Air Force One“, kuriame matyti jo pokalbis su Nicki Minaj ir užuomina, kad ji galėtų tikti darbui Baltuosiuose rūmuose.

    „Ponios ir ponai, panašu, kad galbūt radome naują Baltųjų rūmų atstovę spaudai“, – sakė Stevenas Cheungas.

    Kas paskatino kalbas?

    Viešojoje erdvėje aptarinėjama ir tai, kad Trumpo komandai atstovo spaudai klausimas pastaruoju metu buvo jautrus. Žiniasklaidoje minėta, jog anksčiau šias pareigas ėjusi komunikacijos figūra pasitraukė praėjus vos kelioms dienoms, kilus ginčams dėl kompetencijų ir viešos kritikos.

    Tokiame fone bet koks ryškesnis vardas, ypač turintis didžiulę auditoriją socialiniuose tinkluose, gali tapti patraukliu pasirinkimu komunikacinei strategijai. Politinės kampanijos vis dažniau remiasi žinomais žmonėmis, nes jie padeda greitai pasiekti dideles, politiškai svyruojančias auditorijas.

    Ar toks paskyrimas realus?

    Nors kalbos skamba garsiai, reali tikimybė, kad Nicki Minaj iš tiesų užimtų tokį postą, kol kas vertinama atsargiai. Prognozių rinkose, kuriose dalyviai spėja būsimus politinius paskyrimus, jos šansai minimi kaip nedideli ir siekia kelis proc.

    Be to, atstovo spaudai pareigos tradiciškai reikalauja patirties dirbant su nacionaline žiniasklaida, krizine komunikacija ir valstybės institucijomis. Tokia pozicija yra vienas pagrindinių kanalų, per kurį administracija kasdien komunikuoja politinius sprendimus, atsako į klausimus ir reaguoja į skandalus.

    Dar vienas aspektas, aptarinėjamas socialiniuose tinkluose, yra Nicki Minaj kilmė: ji gimė Trinidade ir Tobage. Nors atstovo spaudai postui pilietybės reikalavimai nėra taip dažnai viešai akcentuojami kaip renkamoms pareigoms, šis faktas tapo diskusijų objektu ir papildomu argumentu skeptikams.

    Žinomų žmonių įtaka politikoje

    Pastaraisiais metais JAV politikoje ryškėja tendencija į kampanijas įtraukti pramogų pasaulio žvaigždes, nes jos padeda formuoti emocinį ryšį ir mobilizuoti rėmėjus. Kita vertus, toks pasirinkimas dažnai didina poliarizaciją ir pritraukia kritiką, ypač kai kalbama apie pareigas, susijusias su valstybinės komunikacijos patikimumu.

    Kol kas nėra paskelbta jokių oficialių sprendimų ar patvirtinimų, kad Nicki Minaj būtų realiai svarstoma kaip kandidatė. Tačiau pati užuominų banga rodo, kaip greitai šiuolaikinėje politikoje socialinių tinklų įrašai gali tapti naujienų darbotvarke.

  • D. Trumpas pasidalijo DI atvaizdu su Dolly Parton: gerbėjai piktinasi ir kaltina nepagarba

    D. Trumpas pasidalijo DI atvaizdu su Dolly Parton: gerbėjai piktinasi ir kaltina nepagarba

    Donaldas Trumpas sukėlė naują audrą socialiniuose tinkluose, kai savo paskyroje „Truth Social“ pasidalijo dirbtinio intelekto sukurtu vaizdu, kuriame jis vaizduojamas einantis Baltuosiuose rūmuose susikibęs parankėmis su Dolly Parton. Įrašas pasirodė gedulo fone, kai daugelis gerbėjų ir kolegų atsisveikina su šią savaitę mirusia kantri muzikos legenda.

    Iš pradžių D. Trumpas buvo sulaukęs palankių reakcijų, kai paskelbė užuojautą ir pranešė nurodęs savaitę nuleisti JAV vėliavas iki pusės stiebo. Vis dėlto netrukus į viešą erdvę grįžo ir kritika dėl jo administracijos sprendimų, susijusių su Dolly Parton remta vaikų skaitymo iniciatyva Imagination Library.

    Įrašas, kuris supykdė gerbėjus

    DI sugeneruotas vaizdas daugeliui pasirodė peržengiantis ribas, nes Dolly Parton viešai laikėsi atokiau nuo partinės politikos ir vengė tiesioginių politinių aliuzijų. Dalis komentatorių pabrėžė, kad toks vizualas gali sudaryti įspūdį apie artimą asmeninį ryšį ar pritarimą, kurio realybėje nebuvo.

    Socialiniuose tinkluose pasipylė kaltinimai nepagarba ir bandymu pasinaudoti visuomenės dėmesiu gedulo metu. Kritikai taip pat priminė, kad skaitmeninės klastotės ir DI turinys pastaraisiais metais tapo dažnu politinės komunikacijos įrankiu, o ribos tarp satyros, propagandos ir manipuliacijos vis dažniau kelia klausimų.

    Imagination Library kontekstas

    Imagination Library yra viena ryškiausių Dolly Parton labdaros iniciatyvų, pradėta 1995 metais. Programos idėja gimė iš asmeninės šeimos istorijos, nes dainininkės tėvas nemokėjo skaityti, todėl ji siekė padėti vaikams anksčiau atrasti knygas.

    Per dešimtmečius iniciatyva išaugo į tarptautinį projektą, kas mėnesį siunčiantį po vieną nemokamą knygą vaikams nuo gimimo iki penkerių metų. Skelbiama, kad nuo programos pradžios vaikams išdalinta daugiau nei 330 000 000 knygų, o tai gerbėjams tapo svarbiu argumentu, kodėl politiniai sprendimai, mažinantys tokias iniciatyvas, atrodo nesuderinami su viešomis pagarbos deklaracijomis.

    DI vaizdai politikoje: kodėl tai jautru

    DI generuojamas turinys vis dažniau naudojamas viešajame gyvenime, tačiau mirusių žmonių atvaizdai ir tariami bendri kadrai yra viena jautriausių sričių. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie vaizdai gali klaidinti auditoriją, ypač jei nėra aiškiai pažymima, jog turinys sukurtas dirbtinio intelekto.

    Dolly Parton gyvenime pabrėžė, kad nenori tapti politinių kovų simboliu, nes turi gerbėjų skirtingose barikadų pusėse. Todėl daliai visuomenės DI vaizdas su ja Baltuosiuose rūmuose tapo ne tik skonio, bet ir pasitikėjimo viešąja komunikacija klausimu.

  • Baltieji rūmai kuria Superintelekto darbo grupę: kaip ji suvaldys DI grėsmes ir taisykles?

    Baltieji rūmai kuria Superintelekto darbo grupę: kaip ji suvaldys DI grėsmes ir taisykles?

    JAV administracija įsteigė naują Superintelekto darbo grupę, kuriai pavesta plačiai įvertinti, kaip valstybė ir technologijų sektorius turėtų reaguoti į sparčiai augančias DI grėsmes nacionaliniam saugumui ir pilietinėms laisvėms. Grupės mandatas apima tiek prevenciją, tiek rekomendacijas, kurios gali paveikti visą DI reguliavimo kryptį.

    Pagal darbo grupės veiklos gaires, pagrindinis tikslas yra pasiūlyti priemones, kurios sustiprintų pasirengimą ir gebėjimą reaguoti į rizikas, galinčias paliesti šalies infrastruktūrą ir gyventojus. Numatyta parengti ataskaitą apie DI keliamas grėsmes, atskirai akcentuojant pilietines laisves, kibernetinį saugumą, pažangių modelių standartus ir riziką, kad per griežtas reguliavimas sustabdytų inovacijas.

    Darbo grupė taip pat vertins, ar pakanka esamų protokolų, pagal kuriuos DI laboratorijos praneša valdžios institucijoms apie įsilaužimus, duomenų nutekėjimus ir sistemų apėjimo atvejus. Vienas iš siekių yra aiškiau apibrėžti, kaip turėtų atrodyti greita, koordinuota valstybės reakcija į incidentus, susijusius su pažangiais modeliais.

    Šis sprendimas priimtas tuo metu, kai vis dažniau viešai aptariami saugumo incidentai DI sektoriuje, o dalis politikų ir pramonės lyderių ragina lėtinti pažangių sistemų diegimą, kol bus geriau suvaldytos rizikos. Didesnį dėmesį kelia ir tai, kad pažangūs modeliai gali būti pritaikomi kibernetinėms atakoms, todėl didėja spaudimas nustatyti aiškesnes atsakomybės ribas.

    Grupės darbas apims kelias strategines sritis, įskaitant finansines paslaugas, energetikos infrastruktūrą, transportą, žemės ūkį ir ekstremaliųjų situacijų valdymą. Taip pat numatytas bendradarbiavimas su gynybos ir teisėsaugos institucijomis, vidaus saugumo struktūromis bei konkurencijos priežiūros grandimi.

    Dokumente išskiriamos dvi rizikų kryptys, kurios pastaruoju metu sulaukia augančio dėmesio: biologinis saugumas ir grėsmės vandens tiekimo sistemoms. DI pritaikymas jautriose srityse kelia klausimų dėl galimo piktnaudžiavimo, o vandens ūkio atveju akcentuojama didėjanti kibernetinių atakų rizika savivaldybių ir regioninėms sistemoms.

    Darbo grupės veikla numatyta 120 dienų, tačiau jos terminas gali būti pratęstas arba funkcijos perduotos kitai institucijai. Tai reiškia, kad išvados gali tapti trumpalaikiu politiniu dokumentu arba ilgalaikiu reguliavimo ir priežiūros mechanizmų pagrindu.

    Gairėse pabrėžiama, kad DI yra ir rizikų stiprintuvas, ir galimybių spartiklis, tačiau atsakomybė už modelių sukeliamas rizikas pirmiausia tenka juos kuriantiems subjektams. Kartu teigiama, kad federalinės valdžios vaidmuo yra suprasti pokyčių mastą ir užtikrinti, kad įstatymai būtų vykdomi taip, jog būtų apsaugoti pagrindiniai valstybės principai ir piliečių teisės.

    Naujasis formatas taip pat gali tapti politinių diskusijų katalizatoriumi dėl platesnės technologijų sektoriaus priežiūros. Atskirais signalais užsimenama, kad ateityje gali būti svarstoma ir papildoma parlamentinė kontrolė, jei pasikeistų politinės daugumos.

  • Trumpas kuria Superintelekto pajėgas: dirbtinio intelekto politiką koordinuos Jay Claytonas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė nurodęs suformuoti vadinamąsias Superintelekto pajėgas, kurios turėtų koordinuoti federalinės valdžios politiką dirbtinio intelekto srityje. Pasak Baltųjų rūmų pateikiamų detalių, naujasis formatas skirtas sujungti saugumo, ekonomikos ir technologijų darbotvarkes į vieną valdymo mechanizmą.

    Nurodoma, kad pagrindinis šio darinio tikslas būtų užtikrinti JAV lyderystę kuriant ir diegiant pažangius DI sprendimus, kartu siekiant apsaugoti nacionalinio saugumo interesus. Pastaraisiais metais Vašingtone vis ryškiau matomas bandymas DI plėtrą vertinti ne tik kaip inovaciją, bet ir kaip geopolitinės konkurencijos įrankį.

    Kas vadovaus naujajam dariniui

    Trumpas paskelbė, kad komandai vadovaus Nacionalinės žvalgybos direktorius Jay Claytonas. Jo vaidmuo reikštų, kad DI klausimai būtų glaudžiai siejami su žvalgybos bendruomenės vertinimais, įskaitant rizikas, susijusias su informaciniu saugumu, kibernetinėmis atakomis ir strateginių technologijų nutekėjimu.

    Į komandą taip pat įtraukiami Federalinės prekybos komisijos pirmininkas Andrew Fergusonas, Pentagono pareigūnas, atsakingas už mokslinius tyrimus ir inžineriją, Emil Michael bei Personalo valdymo biuro vadovas Scott Kupor. Toks sudėties pasirinkimas rodo, kad dėmesys bus skiriamas ir rinkos priežiūrai, ir gynybos sektoriaus poreikiams, ir federalinės tarnybos gebėjimui pritraukti reikalingus specialistus.

    Kodėl akcentuojamas superintelektas

    Skelbiama, kad Trumpas „superintelektu“ vadina tai, kas įprastai apibūdinama kaip dirbtinis intelektas, ir šį terminą ragina naudoti oficialiuose dokumentuose. Tokia retorika keičia toną: vietoje kasdienio DI apibrėžimo pasirenkama formuluotė, pabrėžianti ypač pažangių sistemų ambiciją ir galimą poveikį.

    Tuo pat metu tai gali turėti ir praktinių pasekmių, nes terminai dažnai tampa gairėmis institucijoms, kaip klasifikuoti programas, rizikas ir prioritetus. Pastaruoju metu JAV diskusijose vis dažniau keliami klausimai, kaip atskirti kasdienius DI įrankius nuo pažangiausių modelių, kurie galėtų būti naudojami kibernetinėms atakoms, biologinių grėsmių scenarijams ar dezinformacijai automatizuoti.

    Kokios konsultacijos numatomos

    Teigiama, kad Superintelekto pajėgos turėtų konsultuotis su vartotojų atstovais, viešojo intereso grupėmis, religinėmis organizacijomis, kritinės infrastruktūros tiekėjais ir DI bendrovėmis. Tai atitinka pastaraisiais metais JAV taikomą kryptį, kai technologijų politika formuojama įtraukiant ir pramonę, ir visuomenės grupes.

    Komanda būtų pavaldi tiesiogiai prezidentui ir Baltųjų rūmų personalo vadovei Susie Wiles. Toks pavaldumas paprastai reiškia greitesnį sprendimų priėmimą ir didesnį politinį svorį, tačiau kartu kelia klausimų dėl to, kaip bus derinami skirtingų agentūrų interesai ir kokie bus skaidrumo standartai.

    Anksčiau Trumpas yra minėjęs idėją kurti DI struktūrą, labiau primenančią atskirą pajėgų rūšį, taip pat kalbėta apie vadinamąjį DI koordinatorių. Dabar skelbiama, kad būtent Jay Claytonui patikimas koordinuojantis vaidmuo, o tai gali reikšti siekį sutelkti DI valdymą per nacionalinio saugumo prizmę.

    Viešojoje erdvėje taip pat minima, kad Federalinės prekybos komisijos vadovas Andrew Fergusonas domisi atvejais, kai DI modeliai galėjo būti panaudoti kibernetiniams įsilaužimams ar jų palengvinimui. Tuo pačiu Trumpas viešai skeptiškai vertina griežtesnį teisinį DI reguliavimą, argumentuodamas konkurencija su Kinija ir būtinybe išlaikyti technologinį pranašumą.