CP v2

Tag: Baltieji rūmai

  • Karoline Leavitt traukiasi iš Baltųjų rūmų: aštriausi jos konfliktai su žiniasklaida ir skandalai

    Karoline Leavitt traukiasi iš Baltųjų rūmų: aštriausi jos konfliktai su žiniasklaida ir skandalai

    Netikėtas pasitraukimas

    Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pranešė paliksianti pareigas mėnesio pabaigoje. Oficialiai teigiama, kad sprendimą ji priėmė dėl šeimos ir noro daugiau laiko skirti vaikams.

    Per maždaug 18 mėnesių trukusią kadenciją ji tapo viena ryškiausių Donaldo Trumpo administracijos figūrų. Leavitt dažnai pabrėždavo, kad jos darbas reikalauja nuolatinio dėmesio ir energijos, o tai sunku suderinti su motinyste.

    Kodėl ji tapo tokia prieštaringa?

    Leavitt vertinta dvejopai: daliai Trumpo rėmėjų ji buvo nepajudinama, agresyviai prezidentą ginanti komandos narė. Kritikai ją vadino viena konfliktiškiausių Baltųjų rūmų atstovių, dažnai kaltinę klaidinančiais teiginiais ir menkinančiu tonu žurnalistų atžvilgiu.

    Jos spaudos konferencijos ne kartą virsdavo akistatomis su reporterių klausimais apie tarifus, migracijos politiką ar skandalingas temas. Tai išryškino platesnę tendenciją, kai politinė komunikacija JAV vis dažniau remiasi kova dėl informacijos kontrolės, o ne atsakymais į klausimus.

    Momentai, sukėlę daugiausia audrų

    Vienas garsiausių epizodų siejamas su teiginiu apie tariamai planuotą didelės vertės valstybės finansavimą prezervatyvams Gazos Ruože. Šis pareiškimas plačiai nuskambėjo pasaulio žiniasklaidoje, tačiau viešai pateiktų įrodymų trūko, o dalis humanitarinės pagalbos ekspertų tokį pasakojimą tuomet atmetė.

    Kitas ryškus konfliktas kilo su naujienų agentūra Associated Press, kai Leavitt viešai pareiškė apgailestaujanti davusi klausimą šios redakcijos žurnalistui. Ginčo fonas siejamas ir su administracijos pastangomis daryti įtaką terminologijai, vartojamai apibūdinant geografinius objektus.

    Socialiniuose tinkluose plačiai išplitęs epizodas įvyko tada, kai Leavitt, atsakydama į reporterio žinutę apie planuojamą susitikimo vietą ir istorinį kontekstą, atrašė pašaipiai, pavartodama frazę apie pašnekovo mamą. Kritikai tai įvardijo kaip neprofesionalų elgesį, kuris, jų teigimu, menkina institucijos toną ir rimtumą.

    Kritikos ji sulaukė ir dėl reakcijų į klausimus apie Jeffrey Epsteino bylą bei su ja susijusius ryšius. Kai spaudos konferencijose ši tema vėl buvo keliama, Leavitt dažnai bandydavo perkelti dėmesį į administracijos pasiekimus ir užbaigdavo diskusiją, o tai žurnalistai vertino kaip vengimą atsakyti.

    Dar vienas konfliktas kilo po klausimų apie JAV migracijos tarnybų veiksmus ir atvejus, kai žuvo žmonės. Leavitt oponentus viešai vadino šališkais aktyvistais, o ne žurnalistais, ir tai dar labiau pakurstė diskusijas apie spaudos laisvę bei Baltųjų rūmų santykį su kritiška žiniasklaida.

    Kas toliau Baltiesiems rūmams?

    Leavitt pasitraukimas reiškia, kad administracija neteks vieno ryškiausių komunikacijos veidų, kuris gebėjo greitai mobilizuoti šalininkus ir atremti kritikus. Tuo pat metu tai atveria klausimą, ar naujas spaudos sekretorius pasirinks mažiau konfrontacinį toną, ar tęsis ta pati griežta linija.

    Kol kas viešai neįvardijama, kas galėtų ją pakeisti. Tačiau bet kuriam įpėdiniui teks dirbti aplinkoje, kurioje visuomenės pasitikėjimas institucijomis ir informacijos šaltiniais JAV išlieka itin poliarizuotas, o spaudos konferencijos dažnai tampa politinės kovos dalimi.

  • Baltieji rūmai skaičiuoja milijardinius nuostolius: tarifus apeina per trečiąsias šalis

    Baltieji rūmai skaičiuoja milijardinius nuostolius: tarifus apeina per trečiąsias šalis

    Baltieji rūmai teigia, kad Jungtinės Valstijos kasmet praranda dideles muitų pajamas dėl schemų, kai prekės į šalį patenka per tarpininkaujančias valstybes, nuslepiant tikrąją jų kilmę. Administracijos ataskaitoje skaičiuojama, kad biudžeto netektys siekia nuo maždaug 16,4 iki 22,4 mlrd. eurų per metus.

    Ataskaitoje teigiama, kad per trečiąsias šalis taip gali būti pervežama nuo 29,6 iki 262,2 mlrd. eurų vertės prekių per metus. Skaičiavimų pagrindu nurodomas vidurkis – apie 64,9 mlrd. eurų, nuo kurio ir išvedamas galimų prarastų pajamų intervalas.

    Baltojo namo prekybos patarėjas Peteris Navarro tvirtino, kad pagrindinis taikinys yra veikla, siejama su Kinija ir Indija, o naujose prekybos taisyklėse bus numatytos nuostatos prieš prekių perpardavimą per tarpines šalis. Pasak jo, šalys ar partneriai, kurie sudaro sąlygas tokioms schemoms, gali sulaukti papildomų pasekmių.

    „Muitinė jau taiko DI, kad identifikuotų prekes, kurių kilmė galėjo būti suklastota“, – sakė Peteris Navarro.

    Anot administracijos, importuotojams, įtariamiems suklastojus kilmės šalį, gali grėsti atgaline data pritaikyti muitai už maždaug vienerių metų laikotarpį. Praktikoje tai reikštų ne tik papildomą finansinę naštą, bet ir didesnę teisinę riziką įmonėms, kurios tiekimo grandinėse remiasi keliais tarpiniais logistikos taškais.

    Perkrovimas per trečiąsias šalis suintensyvėjo po to, kai 2018 metais JAV pradėjo plataus masto muitų politiką Kinijos prekėms, o vėliau tarifai dar kartą buvo reikšmingai pakelti 2025 metais. Ekonomistai pažymi, kad dalį prekybos srautų pokyčių lemia ne vien vengimas, bet ir realus gamybos perkėlimas į kitas šalis, siekiant sumažinti geopolitinę ir tarifų riziką.

    Administracija kaip pavyzdžius mini Malaiziją, Vietnamą ir Meksiką, į kurias, anot analitikų, dalis gamybos ir surinkimo procesų galėjo persikelti, o dalis srautų galėjo būti susiję su kilmės maskavimu. Tokie pokyčiai atspindi platesnę pastarųjų metų tendenciją, kai įmonės diversifikuoja tiekimo grandines ir mažina priklausomybę nuo vienos rinkos.

    Kinija atmetė kaltinimus ir teigė, kad ataskaita klaidingai interpretuoja jos prekybos praktiką. Pekinas nuosekliai argumentuoja, kad konkurencingumą lemia masto ekonomija, infrastruktūros plėtra ir darbo jėgos kvalifikacija, o prekybos disbalansą esą veikia ir struktūriniai veiksniai, įskaitant JAV dolerio vaidmenį pasaulio finansų sistemoje.

    Diskusijos vyksta tuo metu, kai JAV ir Kinijos santykiuose svarbų vaidmenį atlieka ne tik tarifai, bet ir technologijų, investicijų bei nacionalinio saugumo klausimai. Ataskaitoje pabrėžiamas siekis griežtinti kilmės nustatymo kontrolę, tačiau rinkos dalyviai įspėja, kad pernelyg agresyvus vykdymas gali didinti kainų spaudimą ir apsunkinti tarptautinę prekybą.

    JAV statistika rodo, kad importas iš Kinijos 2025 metais smuko iki 16 metų žemumų ir siekė apie 267,1 mlrd. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu JAV prekybos deficitas buvo apie 321 mlrd. eurų, o administracija dalį pagerėjimo sieja su tarifų poveikiu, nors ekonomistai atkreipia dėmesį, kad importą galėjo slopinti ir neapibrėžtumas bei verslo atsargumo priemonės.

    Tarifų strategija JAV viduje ir toliau vertinama prieštaringai, nes dalis ekonomistų kritikuoja tokių priemonių efektyvumą ir galimas šalutines pasekmes vartotojams bei įmonėms. Vis dėlto Baltieji rūmai akcentuoja, kad kova su kilmės klastojimu ir perpardavimu per tarpines šalis yra būtina, siekiant apsaugoti muitų režimo vientisumą ir valstybės pajamas.

  • Baltieji rūmai su Žmogumi-voru reklamavo ICE: gerbėjai ragina „Disney“ ir „Sony“ imtis veiksmų

    Baltieji rūmai su Žmogumi-voru reklamavo ICE: gerbėjai ragina „Disney“ ir „Sony“ imtis veiksmų

    Baltųjų rūmų oficialiame „Instagram“ kanale pasirodęs įrašas, kuriame panaudota Žmogaus-voro (Spider-Man) stilistika, sukėlė aštrią dalies internautų ir „Marvel“ gerbėjų reakciją. Vaizdinėje kampanijoje buvo reklamuojama JAV Imigracijos ir muitinės tarnyba ICE, o tai kritikams pasirodė kaip netinkamas popkultūros simbolio pasitelkimas politinei žinutei.

    Įrašą lydėjo frazė apie „draugiškus kaimynystės ICE agentus“, o kelių kadrų sekoje Žmogaus-voro tinklas galiausiai „sugauna“ žmonių grupę. Paskutinis prierašas skelbė, kad „nusikaltę neteisėti imigrantai bus sugauti ir deportuoti“, todėl dalis auditorijos tai įvertino kaip dehumanizuojantį ir provokuojantį komunikacijos toną.

    Kas papiktino gerbėjus?

    Kritika kilo ne vien dėl politikos, bet ir dėl to, kaip buvo panaudotas personažas, kurio istorijose tradiciškai akcentuojama atsakomybė ir silpnesniųjų gynimas. Komentaruose vartotojai ragino įrašą pašalinti, o dalis jų teigė, kad toks naudojimas menkina kūrėjų intencijas ir paties personažo prasmę.

    „Stan Lee tam niekada nebūtų pritaręs“, – rašė vienas komentatorius.

    Taip pat pasirodė raginimų, kad teisių turėtojai imtųsi teisinių veiksmų, nes Žmogus-voras yra intelektinė nuosavybė, valdoma pramogų industrijos milžinų. Diskusijose dažniausiai minėtos dvi įmonės, siejamos su personažo licencijavimu ir filmais: „Disney“ ir „Sony“.

    Popkultūra kaip politinės žinutės įrankis

    Pastaraisiais metais JAV politinėje komunikacijoje vis dažniau matoma strategija, kai popkultūros motyvai, memai ar filmai pasitelkiami socialinių tinklų auditorijai pasiekti. Tokia taktika paprastai siekia greito dėmesio, tačiau kartu didina riziką sulaukti atoveiksmio iš gerbėjų bendruomenių ir originalių kūrinių autorių.

    Šį kartą ginčas įsiliejo ir į platesnį kontekstą, nes Žmogaus-voro tema pastaruoju metu yra itin matoma kino rinkoje. Kritikai atkreipė dėmesį, kad politinių paskyrų bandymai „įsėsti“ ant populiarios bangos neretai baigiasi reputacine žala, ypač kai simboliai naudojami jautrioms temoms.

    Ne pirmas kartas, kai kyla ginčai

    Įrašas pasirodė po kelių ankstesnių atvejų, kai žinomi atlikėjai viešai piktinosi, jog jų dainos buvo panaudotos politiniuose ar su ICE bei kariuomene siejamuose vaizdo įrašuose be aiškaus leidimo. Tokiose situacijose dažniausiai kyla klausimai dėl autorių teisių, licencijavimo ir to, ar kūriniai nėra panaudojami taip, kad sukurtų klaidingą autoriaus pritarimo įspūdį.

    Nors socialinių tinklų kampanijos dažnai kuriamos taip, kad būtų maksimaliai pastebimos ir dalijamos, šis atvejis parodė ir kitą pusę: popkultūros simbolių naudojimas politinei žinutei gali sukelti ne tik trumpalaikį triukšmą, bet ir ilgalaikes diskusijas dėl etiką, autorių teisių ir institucijų komunikacijos standartų.

  • Baltieji rūmai baigia DI priežiūros sistemą: ką ji keis kuriant ir diegiant pažangius modelius

    Baltieji rūmai užbaigė gaires, kaip federalinė valdžia vertins pažangius dirbtinio intelekto (DI) modelius, tačiau kol kas neatskleidžia nei detalių, nei ar dokumentas bus paviešintas. Apie tai žiniasklaidai nurodė administracijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

    Pagal planą, didžiausi DI kūrėjai artimiausiu metu bus supažindinti su projekto turiniu susitikime su Nacionalinio kibernetinio direktoriaus biuru. Keli su planavimu susipažinę asmenys teigė, kad kvietimai numatyti tokioms bendrovėms kaip „Google“, „Meta“, „OpenAI“ ir „Anthropic“.

    Naujoji sistema turėtų apibrėžti, kaip valdžia ir DI kūrėjai bendradarbiaus prieš į rinką išleidžiant pažangiausius modelius ir po jų diegimo. Pagrindinis tikslas – sumažinti galimas saugumo ir nacionalinio saugumo rizikas, kartu išlaikant santykinai švelnų reguliavimo toną.

    „Savanoriška sistema, numatyta birželio 2 dienos vykdomajame įsakyme, buvo užbaigta iki termino. Dabar su pramone vyksta diskusijos dėl kitų žingsnių“, – sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.

    Kol kas neaišku, ar gaires gaus tik pakviestos įmonės, ar jos bus prieinamos plačiau. Šis neapibrėžtumas svarbus dėl pačios sistemos savanoriško pobūdžio: jei dokumentas nebūtų viešas, daliai rinkos dalyvių būtų sunku suprasti, kaip prie jo prisijungti ir kokių kriterijų tikimasi laikytis.

    Terminas parengti gaires siejamas su vykdomuoju įsakymu, kuriame buvo numatytas 60 dienų laikotarpis nuo jo pasirašymo. Tuo pat metu dalis pramonės atstovų jau buvo įsitraukę į teksto derinimą – skelbiama, kad „Google“, „OpenAI“ ir „Anthropic“ dar liepą kartu peržiūrėjo projektą ir pateikė siūlomus pakeitimus.

    Tokios gairės JAV kontekste tampa dar vienu bandymu rasti pusiausvyrą tarp inovacijų ir rizikų valdymo, kai DI modeliai tampa vis pajėgesni ir plačiau pritaikomi. Praktikoje tai gali reikšti aiškesnius lūkesčius dėl testavimo prieš diegimą, incidentų pranešimo, kibernetinio atsparumo ir atsakomybės ribų, nors konkrečios nuostatos kol kas neatskleidžiamos.

  • Zelenskio susitikimas su Trumpu Baltuosiuose rūmuose: kalbėta apie „Patriot“ ir įstrigusią diplomatiją

    Zelenskio susitikimas su Trumpu Baltuosiuose rūmuose: kalbėta apie „Patriot“ ir įstrigusią diplomatiją

    Uždari pokalbiai Ovaliajame kabinete

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Baltuosiuose rūmuose už uždarų durų susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Kyjivas siekia atnaujinto politinio impulso ir didesnės karinės paramos, Rusijai tęsiant plataus masto karą prieš Ukrainą.

    Pasak pranešimų, susitikimas truko kiek ilgiau nei valandą, tačiau iš karto po jo detalių viešai nepateikta. Derybų fonas įtemptas: abi pusės pastaruoju metu intensyvina tolimojo nuotolio smūgius, o JAV remiamos pastangos sustabdyti karą išlieka įstrigusios.

    „Geras susitikimas su prezidentu Trumpu Ovaliajame kabinete. Ačiū už viską, ką darome kartu, kad apsaugotume ukrainiečių gyvybes ir priartintume taiką“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Dėmesys oro gynybai ir gamybos licencijoms

    Ukrainos lyderis taip pat pabrėžė, kad su JAV prezidentu aptarė idėjas, susijusias su „Patriot“ perėmėjų gamybos licencijomis. Tokios licencijos Kyjivui reikštų galimybę sparčiau papildyti atsargas ir mažinti priklausomybę nuo ilgesnių tiekimo grandinių, kurios karo metu tampa kritiškai pažeidžiamos.

    Šis akcentas atspindi platesnę Ukrainos oro gynybos problemą: Rusija vis dažniau naudoja sunkiau perimamas raketas, o miestams ir infrastruktūrai tenka nuolatinis spaudimas. Ukrainai oro gynybos sistemos ir jų šaudmenys yra vienas svarbiausių prioritetų, nes nuo jų tiesiogiai priklauso civilių saugumas ir energetikos objektų apsauga.

    „Prezidentas ir aš aptarėme „Patriot“ perėmėjų gamybos licencijas ir dar kelias idėjas, kurios galėtų padėti. Taip pat kalbėjome apie diplomatiją, svarbu atgaivinti diplomatinį procesą. Mūsų komandos suderins tolesnio bendravimo detales“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Pasikeitusi JAV paramos architektūra

    Šio vizito kontekste svarbus ir Vašingtono paramos modelis, kuris, kaip skelbiama, buvo koreguotas: vietoj tiesioginių ginklų siuntų Ukrainai prioritetas teikiamas schemai, pagal kurią Europos valstybės perka ginkluotę Ukrainai. Toks mechanizmas leidžia JAV išlaikyti politinę kontrolę ir tempą derinti su sąjungininkais, tačiau Kyjivui jis gali reikšti sudėtingesnį ir lėtesnį praktinį įgyvendinimą.

    Tuo pat metu Zelenskio ir Trumpo santykiai, sprendžiant iš viešų signalų, pastaruoju metu švelnėjo. JAV prezidentas anksčiau buvo užsiminęs apie galimybę suteikti licencijas oro gynybos gamybai ir kalbėjo apie diplomatijos atgaivinimo poreikį, nors konkrečių sprendimų viešumoje kol kas nedaug.

    Zelenskis pagerbs Lindsey Grahamo atminimą

    Be derybų Baltuosiuose rūmuose, Zelenskis turėtų dalyvauti memorialinėse iškilmėse respublikonų senatoriui Lindsey Grahamui, kuris ilgą laiką buvo vienas ryškiausių Ukrainos rėmėjų JAV politikoje ir, kaip pranešta, šį mėnesį netikėtai mirė sulaukęs 71 metų.

    Ukrainos prezidentas teigė užuojautą dėl senatoriaus mirties perdavęs ir JAV vadovui. Kyjivui tai svarbus simbolinis momentas, nes Grahamas ilgą laiką buvo vienas aktyviausių JAV politinių balsų, siekusių išlaikyti paramą Ukrainai aukščiausiame darbotvarkės lygyje.

    „Pareikšdamas užuojautą prezidentui Trumpui dėl Lindsey Grahamo mirties pasakiau, kad jis buvo tikras Ukrainos draugas“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Trumpo darbotvarkėje ir Netanyahu vizitas

    Po susitikimo su Zelenskiu Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose turėtų priimti Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu. Tikimasi, kad pokalbiuose daugiausia dėmesio bus skiriama Irano temai ir JAV pastangoms grąžinti derybas į vėžes, taip pat regioniniams susitarimams ir Gazos atkūrimo klausimams.

    Šie vizitai rodo, kad Vašingtono užsienio politikos darbotvarkė vienu metu apima kelias krizes, o tai Ukrainai reiškia konkurenciją dėl politinio dėmesio, ginkluotės tiekimo pajėgumų ir finansinių resursų.

    „Tai didžiulė atsakomybė. Aptarsime visus darbotvarkės klausimus, pirmiausia Iraną. Žinoma, mūsų tikslas yra užtikrinti savo saugumą ir išplėsti taikos ratą“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

  • Baltųjų rūmų DI Rick and Morty parodija su Donaldu Trumpu įsiutino kritiką ir gerbėjus

    Baltųjų rūmų DI Rick and Morty parodija su Donaldu Trumpu įsiutino kritiką ir gerbėjus

    Baltųjų rūmų oficialioje socialinių tinklų paskyroje pasirodęs dirbtinio intelekto sukurtas vaizdo įrašas, stilistiškai imituojantis animacinio serialo Rick and Morty įžangą, sukėlė audringą reakciją internete. Įraše pavaizduotas Donaldas Trumpas kartu su J. D. Vance’u, o siužeto detalės aiškiai remiasi popkultūros estetika ir politiniais simboliais.

    Trumpame klipe matyti skraidančia lėkšte skrendantys veikėjai, fantastinės būtybės, taip pat keli JAV politikos kontekste atpažįstami personažai. Vaizdo įrašas baigiasi šviečiančiu užrašu MAGA, taip dar labiau pabrėždamas politinę žinutę ir pasirinktos stilistikos tikslą.

    Kas supykdė komentatorius?

    Dalis kritikų teigė, kad toks turinys iš oficialios valstybės institucijos paskyros atrodo ne vietoje, ypač kai visuomenė jautriai reaguoja į ekonominius ir saugumo klausimus. Buvusi Kongreso narė Marjorie Taylor Greene, anksčiau laikyta D. Trumpo sąjungininke, viešai pareiškė, kad žmonėms brangstant pragyvenimui toks įrašas atrodo nejautrus.

    „Žmonės neįperka degalų, maisto, nuomos ir sveikatos priežiūros, o oficiali Baltųjų rūmų paskyra kelia tokį keistą ir gėdingą turinį“, – sakė Marjorie Taylor Greene.

    Kritika socialiniuose tinkluose taip pat akcentavo institucijos komunikacijos toną ir tai, kad tokie memais paremti įrašai gali menkinti valstybės komunikacijos rimtumą. Kiti vartotojai svarstė, ar vaizdo įrašas nepažeidžia autorių teisių, nes atkartojama aiškiai atpažįstama Rick and Morty stilistika, net jei tai nėra tiesioginis originalių kadrų naudojimas.

    DI turinys politikoje tampa norma

    Pastaraisiais metais DI generuojamas turinys vis dažniau naudojamas politinėje komunikacijoje, nes leidžia greitai sukurti vaizdus ir klipus, pritaikytus socialinių tinklų algoritmams. Tai ypač pasiteisina platformose, kuriose dėmesį lemia atpažįstami formatai, trumpa trukmė ir emocinis krūvis, tačiau kartu didėja rizika, kad komunikacija bus vertinama kaip manipuliatyvi ar neskoninga.

    Tuo pat metu auga diskusijos apie skaidrumą: auditorijos vis dažniau tikisi, kad DI sukurtas turinys bus aiškiai pažymėtas, o viešosios institucijos laikysis aukštesnio standarto nei privatūs politiniai profiliai. Ekspertai pabrėžia, kad net ir humoristinis formatas gali tapti reputacine problema, jei visuomenei jis pasirodo neatitinkantis momento ar institucijos statuso.

    Ryšys su serialo kūrėjais ir nauju projektu

    Diskusijas dar labiau pakurstė tai, kad Rick and Morty bendraautorius Danas Harmonas pastaruoju metu pristatė naują animacinį projektą, kuriame plėtojama serialo visatos politinė linija. Jis yra kalbėjęs, kad kuriant naują istoriją jį įkvėpė skirtingų JAV prezidentų viešojo įvaizdžio bruožai, todėl popkultūros ir politikos sandūra tampa dar labiau matoma.

    Nors Baltųjų rūmų įrašas greitai išplito ir surinko didelį peržiūrų skaičių, reakcija parodė, kad riba tarp šiuolaikinės skaitmeninės komunikacijos ir institucinio orumo auditorijai išlieka svarbi. Kol kas nėra aišku, ar šis atvejis turės teisinių pasekmių, tačiau jis jau tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip DI ir memų kultūra keičia politinės žinutės sklaidą.

  • Trumpas supykdė Katy Perry dėl „Firework“ ir viešai LeBroną Jamesą pavadino rasistu

    Trumpas supykdė Katy Perry dėl „Firework“ ir viešai LeBroną Jamesą pavadino rasistu

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas per kelias dienas įsivėlė į du garsiai nuskambėjusius konfliktus su žinomais pramogų pasaulio žmonėmis. Vienu atveju įtūžį sukėlė Baltųjų rūmų socialinių tinklų įrašas su Katy Perry daina, kitu – paties Trumpo pareiškimas apie NBA žvaigždę LeBroną Jamesą.

    Didžiausio atgarsio sulaukė Baltųjų rūmų oficialioje „TikTok“ paskyroje paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti karinių smūgių vaizdai, o fone skamba Katy Perry hitas „Firework“. Prie vaizdo taip pat buvo pridėta žinutė, kad Iranas esą buvo perspėtas.

    „Esu sukrėsta ir pikta matydama, kaip „Firework“ naudojama Baltųjų rūmų „TikTok“ paskyroje kaip karinių smūgių vaizdų fonas. Tam nepritariau, manęs niekas neklausė ir aš to nepalaikau“, – sakė Katy Perry.

    Dainininkė pabrėžė, kad kūrinį rašė kaip vilties, gydymo ir vidinės stiprybės himną žmonėms sunkiausiais jų gyvenimo momentais. Pasak jos, dainos prasmės susiejimas su smurto ir griovimo vaizdais kertasi su tuo, ką šis kūrinys reiškia, ir kelia klausimų dėl kūrybos panaudojimo be autoriaus sutikimo.

    Politika ir popkultūra viename įraše

    Toks atvejis vėl priminė seniai besitęsiančią JAV politikos ir popkultūros trintį dėl muzikos naudojimo rinkiminėse kampanijose ar oficialiuose politiniuose įrašuose. JAV praktikoje leidimai kūriniams gali priklausyti nuo kelių grandžių, tačiau viešojoje erdvėje dažniausiai lemia ne teisinės detalės, o reputacinė rizika ir menininkų reakcijos.

    Pastaraisiais metais muzikantai ir jų atstovai vis dažniau viešai reaguoja į politinį kūrinių panaudojimą, ypač kai kūrinio žinutė, autoriaus vertybės ar auditorijai siunčiama emocija, jų manymu, iškraipoma. Socialinių tinklų laikais tokie konfliktai sparčiai išplinta ir tampa atskira politinio komunikavimo istorija.

    LeBrono Jameso klausimas ir netikėtas kaltinimas

    Kitas epizodas kilo per Trumpo pasisakymą žurnalistams, kai jo buvo paklausta apie LeBrono Jameso karjeros planus ir amžiną diskusiją, kas geriausias krepšininkas – LeBronas ar Michaelas Jordanas. Trumpas atsakė, kad su Jordanu esą draugauja ir su juo žaidžia golfą.

    „Manau, LeBronas galbūt yra rasistas, bet gal jis tiesiog nemėgsta Trumpo. Nežinau. Man patinka žmonės, kuriems patinku aš, todėl renkuosi Michaelą Jordaną“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šis pareiškimas greitai išplito socialiniuose tinkluose ir sulaukė kritikos dėl nepagrįstos etiketės bei asmeniškumų. LeBronas Jamesas iki šiol viešai neatsakė į tokį Trumpo komentarą, tačiau krepšininkas anksčiau ne kartą yra viešai rėmęs Demokratų kandidatų kampanijas ir kalbėjęs socialinio teisingumo temomis.

    Abu konfliktai rodo, kad JAV politinėje darbotvarkėje kultūros figūros išlieka svarbios ne tik kaip pramogų pasaulio autoritetai, bet ir kaip simboliai, per kuriuos persikelia vertybinės bei komunikacinės kovos. O socialinių platformų turinys, ypač kai jame naudojama muzika, tampa greitu būdu mobilizuoti auditorijas, bet kartu ir greitu keliu į naujus skandalus.

  • JAV smogė Iranui jau šeštą naktį iš eilės: ar taikiniu tapo ir civilinė infrastruktūra?

    JAV smogė Iranui jau šeštą naktį iš eilės: ar taikiniu tapo ir civilinė infrastruktūra?

    Jungtinių Valstijų Centrinė vadavietė (CENTCOM) pranešė, kad smūgių Irane serija tęsėsi šeštą naktį iš eilės. Pasak kariškių, per naujausią atakų bangą lėktuvai, bepiločiai orlaiviai ir laivai atakavo pakrantės stebėjimo bei priešlėktuvinės gynybos pozicijas, logistikos infrastruktūrą ir jūrinius pajėgumus.

    Amerikos karinė vadovybė taip pat nurodė, kad jūrų pėstininkai Omano jūroje perėmė tanklaivį ir apsuko tris prekybinius laivus, mėginusius pralaužti Irano uostų blokadą. JAV pareigūnai akcentuoja, kad veiksmų tikslas yra mažinti Irano karines galimybes ir spausti Teheraną grįžti prie derybų.

    Iranas pateikia kitokią įvykių versiją ir teigia, kad smūgių mastas buvęs platesnis nei skelbiama oficialiuose JAV pranešimuose. Valstybinė žiniasklaida tvirtino, jog raketos esą pataikė ir į civilinę infrastruktūrą, įskaitant Iranshahr oro uostą, geležinkelio stotį Bandar Khamir bei kelis tiltus netoli Bandar Abbas.

    Irano naujienų agentūra IRNA skelbė apie septynis žuvusiuosius, tačiau nepriklausomai patikrinti šių skaičių karo sąlygomis sudėtinga. Tuo pat metu pranešta apie smūgius ir prie Kešmo salos, taip pat Bandar Abbas ir Bušehr apylinkėse, kur yra Irano branduolinės energetikos objektas.

    BBC nurodė, kad žurnalistams pavyko patikrinti vaizdo įrašų, kuriuose matomas vieno tilto atakos epizodas į vakarus nuo Bandar Abbas, autentiškumą Hormozgano provincijoje. Vis dėlto transliuotojas pabrėžė, kad dėl kitų teiginių kreipėsi komentaro į Baltuosius rūmus ir CENTCOM, o galutinis civilių objektų apšaudymo mastas lieka ginčytinas.

    Įtampa auga, bet durys deryboms neužvertos

    Pastarųjų dienų įvykių fone dėmesio sulaukė ir JAV vidaus politiniai signalai. Viešojoje erdvėje buvo priminti Donaldo Trumpo perspėjimai, kad jei Iranas negrįš prie derybų, JAV gali smogti ir tiltams bei elektrinėms, o tai kursto diskusijas, kur baigiasi kariniai taikiniai ir prasideda kritinė civilinė infrastruktūra.

    Teheranas atsakė savomis priemonėmis ir pranešė apie atakas prieš JAV karinę infrastruktūrą Kuveite ir Bahreine. Tokie abipusiai veiksmai didina platesnio regioninio konflikto riziką, ypač Persijos įlankoje, kur sutelkta svarbi pasaulinės energetikos ir laivybos infrastruktūra.

    Nepaisant įtampos, Vašingtonas viešai kartoja, kad kelias diplomatinėms deryboms išlieka atviras. Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt pabrėžė, kad prezidentas sieks atsakomybės, kai nesilaikoma Jungtinėms Valstijoms duotų įsipareigojimų, tačiau kartu išlaikys atvirumą diplomatijai.

  • Trumpo kalbų sufleris įtariamas pasinaudojęs vidine informacija: lažybose uždirbo apie 93 000 eurų

    Trumpo kalbų sufleris įtariamas pasinaudojęs vidine informacija: lažybose uždirbo apie 93 000 eurų

    Ilgametis Donaldo Trumpo teleprompterio operatorius Gabrielis Perezas nušalintas nuo pareigų ir išsiųstas į nemokamas administracines atostogas. Toks sprendimas priimtas po įtarimų, kad jis naudojosi darbo metu gaunama informacija ir lažinosi dėl prezidento kalbų turinio bei trukmės prognozavimo platformoje „Kalshi“.

    Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt patvirtino, kad situacija vertinama rimtai, o elgesys laikomas nepriimtinu. Pasak jos, Baltieji rūmai taiko itin griežtas etikos taisykles, susijusias su galimais interesų konfliktais ir vidinės informacijos panaudojimu.

    Perezas, dirbęs nuo 2016 metų kaip techninis asistentas ir prezidento asistento pavaduotojas, turėjo tiesioginę prieigą prie parengtų kalbų tekstų dar prieš jiems nuskambant viešai. Būtent ši prieiga, tyrėjų vertinimu, galėjo suteikti pranašumą lažybose dėl to, ar kalboje bus pavartoti konkretūs žodžiai, paminėtos šalys ar ekonominės sąvokos, taip pat dėl bendros kalbos trukmės.

    JAV prekių ateities sandorių prekybos komisija CFTC pradėjo tyrimą dėl galimų pažeidimų, susijusių su sandoriais „Kalshi“ vadinamosiose žodžių rinkose. Jose dalyviai spėja ne tik politinių įvykių baigtis, bet ir konkrečių frazių pasirodymą viešuose pasisakymuose, kurie gali paveikti finansų rinkų lūkesčius.

    Skelbiama, kad įtariamas asmuo iš tokių statymų galėjo gauti daugiau nei 100 000 JAV dolerių, tai yra apie 93 000 eurų, tačiau dalis šaltinių mini kiek mažesnę sumą. Platforma „Kalshi“ teigia aptikusi neįprastus statymų modelius, laikinai sustabdžiusi lėšų judėjimą ir informaciją perdavusi CFTC, dar prieš galimą pinigų išsigryninimą.

    „Politinių lyderių žodžiai gali sukelti milijardinius judėjimus valiutų ir žaliavų rinkose bei biržose, todėl bet kokia vidinė prieiga prie tokių tekstų yra jautri“, – sakė „Kalshi“ atstovas.

    Perezas, kaip skelbiama, bendradarbiauja su CFTC, o komisijos pareigūnai esą svarsto galimą susitarimą, jei būtų grąžintos gautos lėšos. Tuo metu federalinė prokuratūra Manhetene, remiantis viešai aptarta informacija, atsisakė pradėti baudžiamąjį persekiojimą, o pati CFTC oficialių komentarų apie vykstantį tyrimą nepateikia.

    Šis atvejis papildo augantį ginčų lauką dėl prognozavimo rinkų reguliavimo. Tradiciškai vidinės informacijos panaudojimas siejamas su prekyba vertybiniais popieriais, tačiau prognozavimo platformos vis dažniau laikomos sritimi, kurioje taip pat būtina aiškiai apibrėžti, kas yra nesąžiningas pranašumas ir kaip užkirsti kelią interesų konfliktams.

    Pastaraisiais metais „Kalshi“ ir kitos panašios platformos ėmė griežtinti vidaus kontrolę, įvedė papildomas patikras ir apribojimus tam tikroms vartotojų grupėms. Kartu vyksta ir teisinės kovos dėl to, kiek tokią veiklą gali riboti atskiros valstijos, o kiek sprendimų priklauso federaliniam reguliuotojui.

  • Kas apmokės Trumpo sraigtasparnių aikštelę? „Sikorsky“ žada milijonus Baltiesiems rūmams

    Kas apmokės Trumpo sraigtasparnių aikštelę? „Sikorsky“ žada milijonus Baltiesiems rūmams

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad naujos sraigtasparnių nusileidimo aikštelės Baltųjų rūmų pietinėje vejoje statybą finansuos „Sikorsky“, priklausanti „Lockheed Martin“. Pasak jo, projektui numatoma skirti apie 4 600 000–5 500 000 eurų.

    „Lockheed Martin“ viešai patvirtino galinti patvirtinti prezidento įvardytą aukos dydžio intervalą, tačiau tikslios sumos neįvardijo. Bendrovė taip pat nurodė, kad ši konkreti auka skiriama Nacionalinių parkų tarnybai.

    „Mūsų bendradarbiavimas su federaline vyriausybe remiasi griežtais etikos, atitikties ir teisės aktų laikymosi standartais, laikantis visų taikomų taisyklių“, – sakė bendrovės atstovas.

    Ši tema tiesiogiai siejama su naujos kartos prezidentiniais sraigtasparniais VH-92A, skirtais pakeisti senesnius VH-3D ir VH-60N, kurie ilgus metus buvo naudojami kaip Marine One programos dalis. VH-92A yra specialiai pritaikyta komercinio S-92 platformos versija, papildyta saugaus ryšio ir kitais prezidento transportui būtinais sprendimais.

    Programos kontekste akcentuojama, kad VH-92A konstrukciniai sprendimai, įskaitant žemyn nukreiptus išmetimo srautus, gali labiau veikti dangą ir veją. Dėl to siekiama įrengti patvaresnę, naujai pritaikytą nusileidimo vietą, kuri geriau atlaikytų intensyvesnį naudojimą ir sumažintų aplinkos pažeidimus Baltųjų rūmų teritorijoje.

    Trumpas, kalbėdamas apie situaciją, teigė, kad gamintojas esą iš anksto neįspėjo, kokią įtaką sraigtasparnių galia turės Baltųjų rūmų pietinės vejos būklei. Prezidento teigimu, tai tapo viena priežasčių, kodėl apskritai keliama naujos aikštelės įrengimo būtinybė.