CP v2

Tag: Baltijos kelias

  • Baltijos kelio diena: prieš 37 metus įvykęs gyvas susikibimas šiandien skamba dar aktualiau

    Baltijos kelio diena: prieš 37 metus įvykęs gyvas susikibimas šiandien skamba dar aktualiau

    Rugpjūčio 23 dieną minima Baltijos kelio diena primena vieną ryškiausių taikaus pasipriešinimo pavyzdžių Europoje. 1989 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibo rankomis gyvoje grandinėje ir pasauliui aiškiai pasakė, kad siekia laisvės.

    Tą vakarą žmonių grandinė nusidriekė per tris valstybes, simboliškai sujungdama sostines ir tapdama Baltijos šalių vienybės ženklu. Akcija buvo suderinta taip, kad sutaptų su Molotovo–Ribentropo pakto metinėmis, primenant jo pasekmes regionui.

    Baltijos kelias laikomas vienu svarbiausių įvykių, atvedusių į nepriklausomybės atkūrimą 1990 ir 1991 metais. Istorikai pabrėžia, kad jo sėkmę lėmė aiškus tikslas, taikus būdas ir platus visuomenės įsitraukimas, kurį pastebėjo tarptautinė žiniasklaida.

    Šiandien Baltijos kelio diena vis dažniau siejama ne tik su istorine atmintimi, bet ir su atsakomybe už valstybę kasdienybėje. Minėjimuose akcentuojama, kad vienybė, pilietiškumas ir pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis išlieka pagrindiniai atsparumo iššūkiams veiksniai.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz sveikinime priminė, kad Baltijos kelias parodė, ką reiškia būti kartu, o ši pamoka aktuali ir dabar. Jo teigimu, Lietuva yra namai, kuriuos privalome saugoti ateities kartoms, o bendrystė išlieka didžiausia stiprybė.

    Minint šią dieną įvairiose Lietuvos vietose rengiami atminimo renginiai, edukacijos ir iniciatyvos, kviečiančios prisiminti istoriją ir perduoti ją jaunajai kartai. Baltijos kelias išlieka simboliu, kad taiki, sutelkta visuomenė gali keisti istorijos kryptį.

  • 650 km per 4 dienas: „Baltijos kelio“ estafetės bėgikai pasiekė Vilniaus rajoną

    650 km per 4 dienas: „Baltijos kelio“ estafetės bėgikai pasiekė Vilniaus rajoną

    Rugpjūčio 21 dieną Vilniaus Arkikatedros aikštėje startavo 35-asis tarptautinis estafetinis bėgimas „Baltijos kelias“. Keturių dienų maršrutas driekiasi nuo Vilniaus per Rygą iki Talino, o pirmosiomis valandomis bėgikai pasiekė ir Vilniaus rajoną.

    Avižienių seniūnijoje, prie Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono ribos, dalyvius pasitiko Vilniaus rajono savivaldybės atstovai. Savivaldybės administracijos Sveikatos ir sporto skyriaus patarėjas Evaldas Martinka perdavė mero sveikinimus, palinkėjo sėkmingos kelionės ir padėkojo už tradicijos tęstinumą.

    „Pasitikdami bėgikus jaučiame, kad Baltijos kelio istorija nėra vien praeities prisiminimas. Ji gyva žmonėse ir jų pasirinkime kasmet leistis į šį kelią, primenant, kad tai, kas jungia, yra stipriau už tai, kas skiria“, – sakė E. Martinka.

    Bėgikams buvo pasiūlyta atsigaivinti ir pasistiprinti prieš tęsiant kelionę. Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas savivaldybės atstovams įteikė atminimo medalius ir padėkojo už šiltą priėmimą.

    Šiemet estafetėje dalyvauja 38 bėgikai: 34 iš Lietuvos, 3 iš Estijos ir 1 iš Latvijos. Planuojama įveikti apie 650 kilometrų, nuolat keičiantis distancijoje, kad būtų išlaikytas estafetinio bėgimo ritmas ir simboliškai atkurtas istorinis maršrutas.

    Prie iniciatyvos tradiciškai jungiasi ir Vilniaus rajono sporto centro bėgikai, šiemet jų numatoma apie 20. Finišas Taline planuojamas rugpjūčio 24 dieną.

    Bėgimas, saugantis istorinę atmintį

    Tarptautinis bėgimas „Baltijos kelias“ primena 1989 metais rugpjūčio 23 dieną įvykusią taikią akciją, kai apie 2 000 000 Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibo rankomis. Gyvoji grandinė nusidriekė daugiau kaip 600 kilometrų nuo Vilniaus iki Talino.

    Akcija tapo aiškiu laisvės ir nepriklausomybės siekio pareiškimu, taip pat Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasmerkimu. Baltijos kelias plačiai laikomas vienu ryškiausių taikaus pasipriešinimo pavyzdžių Europoje, o jo dokumentinis paveldas įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ tarptautinį registrą.

    Kvietimas į minėjimą Vilniaus rajone

    Vilniaus rajone Baltijos kelio atminimas bus minimas rugpjūčio 23 dieną 15 valandą Galinės kaime, Galinės gatvėje 14. Minėjime numatytas koncertas, kuriame pasirodys folklorinis ansamblis „Verdenė“.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie renginiai padeda išlaikyti ryšį tarp istorijos ir šiandienos, o simbolinis maršrutas per Baltijos sostines kasmet primena, kaip solidarumas gali virsti realiais politiniais pokyčiais.

  • Paskelbti konkurso Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija laureatai: įvertintas ir Baltijos kelias

    Paskelbti konkurso Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija laureatai: įvertintas ir Baltijos kelias

    Paskelbti 26-ojo nacionalinio mokinių konkurso Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija laureatai. Šių metų darbų temos aprėpė dramatiškus XX amžiaus Lietuvos istorijos tarpsnius ir atminties įprasminimą 1940–1990 metų okupacijų kontekste.

    Konkursui mokiniai galėjo rinktis įvairias raiškos formas: rašyti rašto darbus, kurti piešinius, maketus ir rankdarbius, taip pat rengti filmus bei multimedijos pateiktis. Organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausias tikslas yra ugdyti pilietiškumą ir istorinį sąmoningumą, o ne vien atkurti faktus.

    Ignalinos mokinių sėkmė

    Kasmet konkurse dalyvauja ir Ignalinos rajono mokiniai. Šiemet džiugi žinia pasiekė Ignalinos švietimo ir sporto paslaugų centro Dailės studiją, kurios mokinius ugdo meninio ugdymo mokytoja ekspertė Nijolė Trinkūnienė.

    Vilijos Brukštutės sukurtas maketas Baltijos kelias pelnė antrąją vietą. Darbas įvertintas kaip prasmingai perteikiantis istorinės vienybės idėją ir atminties kultūros svarbą jaunajai kartai.

    Dalyvių skaičiai ir temos

    Šiais metais konkurse dalyvavo daugiau nei 500 mokinių iš Lietuvos ir lietuviškų mokyklų užsienyje. Iš viso pristatyta 400 darbų, tarp jų daugiausia piešinių, taip pat maketų, rašinių ir eilėraščių, filmų bei dainų.

    5–12 klasių mokinių kūryboje atsispindėjo tremčių patirtys, Holokaustas, partizaninis karas, neginkluotas pasipriešinimas ir 1991 metų sausio įvykiai. Tokios temos mokyklose vis dažniau nagrinėjamos ne tik per istorijos pamokas, bet ir per kūrybinius projektus, skatinančius asmeninį santykį su praeitimi.

    Konkursą organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Organizatoriai kviečia mokinius ir pedagogus tęsti tradiciją, nes mokinių darbai prisideda prie istorijos atminties perdavimo ir bendruomenių sutelktumo.