Tag: Baltymų milteliai

  • Proteino negerkite su šiomis 4 papildų rūšimis: specialistai perspėja dėl prastesnio efekto

    Baltymų milteliai daugeliui tapo kasdieniu pasirinkimu po treniruotės ar skubant papildyti mitybą. Vis dėlto dalis papildų, vartojamų kartu, gali mažinti tam tikrų medžiagų įsisavinimą arba didinti virškinimo diskomfortą, todėl rezultatas gali būti prastesnis, nei tikimasi.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne vien tai, ką vartojate, bet ir kada bei su kuo tai derinate. Kai kurie deriniai nėra pavojingi daugumai sveikų žmonių, tačiau jie gali būti neefektyvūs arba sukelti nemalonius pojūčius, ypač jei papildų kiekiai dideli.

    Geležis ir baltymų kokteilis

    Geležis reikalinga hemoglobinui, kuris perneša deguonį organizme, o jos trūkumas siejamas su nuovargiu ir prastesniu fiziniu pajėgumu. Tačiau geležies papildus vartojant kartu su baltymų kokteiliu, įsisavinimas gali suprastėti.

    Tam įtakos turi kalcis ir fitatai, kurie gali būti kai kuriuose baltymų mišiniuose ar gėrimuose, su kuriais jie plakami. Praktinis patarimas paprastas: geležies papildą ir baltymų kokteilį geriau atskirti bent 2 valandomis.

    Kalcis: dažnai jo ir taip pakanka

    Baltymų milteliai dažnai plakami su pienu ar jogurtu, o tai savaime padidina kalcio kiekį. Dėl to papildomas kalcio papildas ne visada reikalingas, ypač jei racione netrūksta pieno produktų ar kitų kalcio šaltinių.

    Suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojama apie 1 000–1 300 miligramų kalcio per dieną, priklausomai nuo amžiaus ir situacijos. Vienas kokteilis su pienu gali sudaryti reikšmingą dienos normos dalį, o per didelis papildų kiekis gali trukdyti kitų mineralų, įskaitant geležį, pasisavinimui.

    Skaidulų papildai ir virškinimo diskomfortas

    Skaidulos yra svarbios žarnyno veiklai, tačiau skaidulų papildus derinant su baltymų milteliais daliai žmonių gali sustiprėti pilvo pūtimas, sunkumo jausmas ar net viduriavimas. Taip nutinka todėl, kad skaidulos lėtina virškinimą ir gali keisti maistinių medžiagų pasisavinimo greitį.

    Jei norisi daugiau skaidulų, dažniausiai patikimesnis kelias yra maistas: daržovės, vaisiai, ankštiniai ir viso grūdo produktai. O jei skaidulų papildą vis tiek vartojate, baltymų kokteilį verta perkelti į kitą paros laiką.

    Kreatinas ir baltymai: ne visiems tinka kartu

    Kreatinas ir baltymai dažnai minimi kaip populiarus duetas raumenų atsistatymui ir jėgos treniruotėms. Tačiau kai kuriems žmonėms šių papildų vartojimas vienu metu gali sukelti pilvo pūtimą ar laisvesnes išmatas.

    Jei pastebite tokį poveikį, verta pabandyti juos vartoti atskirai, pavyzdžiui, kreatiną su vienu iš pagrindinių dienos valgymų, o baltymų kokteilį palikti laikui po treniruotės. Taip pat svarbu įvertinti bendrą skysčių kiekį, nes kreatinas gali didinti skysčių poreikį.

    Galiausiai, baltymų poreikis priklauso nuo kūno masės, fizinio aktyvumo ir tikslų. Bendroji orientacinė norma daugeliui suaugusiųjų yra bent 0,8 gramo baltymų kilogramui kūno masės per dieną, o intensyviai sportuojantiems žmonėms poreikis gali būti didesnis.

    Vien papildai raumenų neužaugina, jei trūksta miego, kalorijų ar nuoseklaus krūvio, o per didelis baltymų kiekis dažniau apsunkina virškinimą, nei pagerina rezultatus. Jei turite anemiją, virškinimo sutrikimų ar vartojate vaistus, dėl papildų derinimo saugiausia pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

  • Pamiršk užkandžiavimą prieš pietus: baltyminė kava gali sotinti kaip patiekalas

    Baltyminė kava pastaraisiais metais tapo viena populiariausių alternatyvų tiems, kurie ryte nori ne tik kofeino, bet ir sotesnio gėrimo. Įprasta juoda kava beveik neturi nei baltymų, nei angliavandenių ar riebalų, todėl dažnai suteikia tik trumpalaikį energijos pojūtį.

    Įmaišius baltymų miltelių, gėrimo maistinė vertė pasikeičia iš esmės: baltymai padeda ilgiau jaustis sotiems ir gali sumažinti norą spontaniškai užkandžiauti. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie rytais skuba ir pusryčius linkę atidėti vėlesniam laikui.

    Kada baltyminė kava pasiteisina?

    Toks gėrimas dažniau pasirenkamas po treniruotės arba dienomis, kai pusryčiams nėra laiko, tačiau norisi kažko daugiau nei kavos puodelio. Baltymų vartojimas svarbus raumenų atsistatymui po fizinio krūvio, o pakankamas jų kiekis mityboje siejamas ir su geresne sotumo kontrole.

    Vis dėlto baltyminė kava ne visada turėtų visiškai pakeisti pilnavertį valgį. Jei organizmui reikia daugiau energijos, vien baltymų gali nepakakti, ypač jeigu laukia ilga diena, aktyvus darbas ar intensyvus sportas.

    Kaip paruošti, kad nebūtų gumulėlių?

    Paprastai lengviausia baltymus įmaišyti į atvėsintą kavą, nes šaltame skystyje milteliai linkę geriau pasiskirstyti. Jei norite šilto varianto, verta pirmiausia baltymus išmaišyti nedideliame kiekyje drungno vandens ar pieno, o tik tada sujungti su kava.

    Per karštas skystis dažnai lemia, kad baltymų milteliai sušoka į gumulėlius ir gėrimas tampa nemalonios tekstūros. Dėl tos pačios priežasties praktikoje dažnai pasirenkama plakimo gertuvė arba trintuvas.

    Ką galima pridėti, kad būtų sotu, bet ne per saldu?

    Norint padidinti maistinę vertę, į baltyminę kavą galima įpilti pieno ar augalinio gėrimo, taip pat įmaišyti žemės riešutų sviesto, įdėti banano ar avižų. Tokie priedai gėrimą priartina prie kokteilio ir padidina kalorijų bei angliavandenių kiekį, todėl jis labiau tinka kaip pusryčių pakaitalas.

    Skoniui dažnai pasirenkamas cinamonas ar kakava, o desertinį aromatą sustiprina vanilė. Tuo pačiu verta atsargiai vertinti saldžius sirupus, plaktą grietinėlę ar saldintas grietinėles, nes tuomet gėrimas lengvai virsta kaloringu desertu.

    Renkantis baltymų miltelius svarbiausia atkreipti dėmesį į sudėtį ir pridėtinį cukrų. Dažniausiai naudojami išrūgų arba augaliniai baltymai, o svarbiausias kriterijus išlieka toleravimas ir kuo paprastesnė sudėtis be perteklinių priedų.