CP v2

Tag: Banco Santander

  • „Mouro Capital“ surinko 343 mln. eurų trečiajam fondui: dėmesys DI ir finansų infrastruktūrai

    Londone įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Mouro Capital“ pranešė uždariusi pirmąjį trečiojo fondo etapą ir pritraukusi apie 343 mln. eurų. Pagrindinis investuotojas yra Banco Santander, kuris ir toliau veikia kaip kertinis fondo rėmėjas.

    Naujasis fondas bus nukreiptas į finansinių paslaugų transformaciją per technologijas, ypač į sprendimus, kuriuose svarbūs duomenys, infrastruktūra ir dirbtinis intelektas. „Mouro Capital“ skelbia, kad bendra valdomų ir įsipareigotų investicijų suma dabar viršija 859 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad artimiausiu metu pirmą kartą planuoja į fondą pritraukti ir papildomų investuotojų šalia Banco Santander. Tai reikštų platesnę investuotojų bazę ir potencialiai didesnį kapitalo rezervą vėlesnėms investicijoms.

    Fondas jau spėjo atlikti septynias investicijas, o tarp jų minimos ir tokios bendrovės kaip „ElevenLabs“ bei „Sakana AI“. „Mouro Capital“ akcentuoja, kad ieško komandų, kuriančių naujos kartos finansų infrastruktūrą ir efektyvinančių finansinių paslaugų veikimą.

    „Per pastarąjį dešimtmetį sukūrėme globalią platformą, kuri gali užtikrinti stiprią ir nuoseklią grąžą. Su šiuo fondu norime remti naują globalių įkūrėjų kartą, keičiančią finansines paslaugas per DI, duomenis ir infrastruktūrą“, – sakė „Mouro Capital“ generalinis partneris Manuelis Silva Martinezas.

    Pasak investuotojo, ypač daug potencialo matoma specializuotose srityse, tokiose kaip kapitalo rinkos ir turto valdymas, kur dar esama neišnaudotų nišų. Kartu pabrėžiama, kad DI plėtra didina ir poreikį sprendimams, susijusiems su valdysena, rizika ir atitiktimi, ypač kai įmonės DI diegia plačiai.

    „Finansinių paslaugų ir technologijų konvergencija vyksta jau daug metų, o DI dar labiau padidino pokyčių tempą. Matome DI pagrindu kuriamos finansų infrastruktūros atsiradimą: nuo realaus laiko mokėjimų iki tapatybės ir duomenų platformų“, – teigė „Mouro Capital“ generalinis partneris Christopheris Gottschalkas.

    „Mouro Capital“ yra nepriklausomai valdoma rizikos kapitalo įmonė, investuojanti į finansinių paslaugų ir technologijų sandūrą nuo 2015 metų. Ji investuoja Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Lotynų Amerikoje, dažniausiai nuo ankstyvos stadijos iki Series C.

    Bendrovė nurodo, kad per 26 sėkmingus pasitraukimus vidutiniškai pasiekė 4 kartus didesnę grąžą nuo investuoto kapitalo. Taip pat teigiama, kad dešimties didžiausių portfelio įmonių pajamų metinis augimo tempas per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai siekė 97 proc.

    Tarp žinomiausių portfelio investicijų minima „Ripple“, „TrueLayer“, „Upgrade“, „Creditas“ ir „Klar“. Investuotojas taip pat pabrėžia, kad rezervuoja kapitalą tolesniam finansavimui ir dažnai dalyvauja vėlesniuose etapuose, o tokia strategija leidžia išlaikyti pozicijas sėkmingiausiose įmonėse.

    „Mouro Capital“ komandos dirba Londone, Madride ir San Fransiske. Įmonė skelbia stiprinanti komandą ir planuojanti plėtrą, kad galėtų aktyviau vykdyti sandorius bei gilinti kompetencijas sparčiai kintančioje finansų technologijų rinkoje.

  • „Deutsche Bank“, „Santander“ ir UBS pelnai šoktelėjo: įtampa Irane supurtė rinkas

    „Deutsche Bank“, „Santander“ ir UBS pelnai šoktelėjo: įtampa Irane supurtė rinkas

    Trys didžiausi Europos bankai – „Deutsche Bank“, „Banco Santander“ ir UBS – paskelbė geresnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus, nors vadovai įspėja apie didėjančią geopolitinę riziką. Rinkų svyravimai, siejami su konflikto Irane poveikiu, trumpuoju laikotarpiu sustiprino prekybos pajamas, tačiau kartu išaugino neapibrėžtumą dėl infliacijos ir palūkanų normų.

    Bankų vadovai pabrėžia, kad įtampos Artimuosiuose Rytuose atgarsiai persiduoda energijos kainoms, vartotojų pasitikėjimui ir finansavimo sąlygoms. Dėl tokių sukrėtimų paprastai laimi investicinės bankininkystės ir prekybos padaliniai, bet ilgainiui didėja kredito rizika, jei brangesnė energija ir lėtesnis augimas ima slėgti namų ūkius bei įmones.

    „Deutsche Bank“: rekordinis ketvirtis

    Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ pranešė uždirbęs 2,2 mlrd. eurų grynojo pelno, tai yra 8 proc. daugiau nei prieš metus. Ikimokestinis pelnas augo iki 3 mlrd. eurų, o pajamos padidėjo iki 8,7 mlrd. eurų.

    Privatios bankininkystės padalinio ikimokestinis pelnas šoktelėjo 39 proc. iki 681 mln. eurų. Bankas taip pat nurodė, kad valdomas turtas išaugo iki 1,8 trln. eurų, o grynieji įplaukų srautai per privačios bankininkystės ir turto valdymo verslus siekė 22 mlrd. eurų.

    Vis dėlto didėjo ir atsargumas: atidėjiniai galimiems kredito nuostoliams pakilo 10 proc. iki 519 mln. eurų. Bankas nurodė išlaikantis metinį pajamų tikslą, siejamą su maždaug 33 mlrd. eurų, ir tęsia 1 mlrd. eurų akcijų supirkimo programą.

    „Santander“ pelną kilstelėjo vienkartinis sandoris

    Ispanijos bankas „Banco Santander“ paskelbė, kad priskirtinasis pelnas išaugo 60 proc. iki 5,5 mlrd. eurų. Didelę šuolio dalį sudarė 1,9 mlrd. eurų vienkartinis pelnas iš „Santander Bank Polska“ pardavimo.

    Pašalinus šį efektą, „Santander“ teigė, kad bazinis pelnas augo apie 12 proc. iki 3,6 mlrd. eurų. Banko pajamos didėjo iki 15,1 mlrd. eurų, jas rėmė grynosios palūkanų pajamos ir 6 proc. augusios komisinių pajamos, o sąnaudos sumažėjo 3 proc.

    Bankas skelbia tęsiantis akcininkų grąžinimo politiką ir vykdantis 5 mlrd. eurų akcijų supirkimą, taip pat yra įvardijęs mažiausiai 10 mlrd. eurų supirkimų tikslą 2025–2026 metų laikotarpiu. Kartu „Openbank“ padalinio pelnas sumenko, nes dalis rezultatų buvo paveikta atidėjinių, susijusių su galimais skundais dėl automobilių finansavimo.

    UBS: pelnas augo 80 proc.

    Šveicarijos bankas UBS pranešė, kad grynosios pajamos per pirmąjį ketvirtį padidėjo 80 proc. iki maždaug 2,8 mlrd. eurų. Augimą labiausiai rėmė turto valdymas ir prekybos veikla, o pajamos siekė apie 14,7 mlrd. eurų.

    UBS taip pat patvirtino akcijų supirkimo programą, kurios vertė siekia apie 2,8 mlrd. eurų. Bankas pabrėžė, kad konflikto Irane ekonominis poveikis, jo vertinimu, būtų valdomas, jei įtampa neužsitęstų, tačiau būtent trukmė laikoma pagrindiniu rizikos veiksniu.

    Naftos ir automobilių sektoriai siunčia skirtingus signalus

    Šalia bankų rezultatų išsiskyrė ir energijos sektorius: Prancūzijos „TotalEnergies“ pranešė, kad grynasis pelnas augo 51 proc. iki maždaug 5,0 mlrd. eurų. Bendrovė tai siejo su palankesnėmis naftos ir dujų kainomis bei įtempta pasiūlos ir paklausos situacija pasaulinėse rinkose, taip pat numatė akcijų supirkimą ir didino dividendus.

    Tuo metu Vokietijos automobilių gamintoja „Mercedes-Benz“ fiksavo priešingą kryptį: veiklos pelnas krito 17 proc. iki 1,9 mlrd. eurų, o pajamos sumažėjo iki 31,6 mlrd. eurų. Bendrovė nurodė patirianti spaudimą dėl kritusių pardavimų Kinijoje ir išaugusio neapibrėžtumo, susijusio su geopolitika bei perėjimo prie elektromobilių kaštais.

    Analitikai pažymi, kad ši rezultatų banga išryškina dvilypę situaciją Europoje: finansų sektoriui trumpuoju laikotarpiu padeda rinkų svyravimai ir palūkanų maržos, tačiau ilgainiui svarbiausia taps kredito kokybė. Jei energijos kainos išliks aukštos, o augimas lėtės, bankai gali susidurti su didesniais nemokių klientų srautais, todėl investuotojai atidžiai stebi atidėjinių dinamiką ir centrinių bankų signalus.