Tag: Banginiai

  • JAV branduolinės elektrinės statybose aptiktas 40 mln. metų banginio protėvis: kuo šis radinys svarbus?

    JAV branduolinės elektrinės statybose aptiktas 40 mln. metų banginio protėvis: kuo šis radinys svarbus?

    JAV Džordžijos valstijoje, statant Vogtle branduolinės elektrinės kompleksą, darbininkai aptiko ne įprastus statybų radinius, o neįprastai gerai išlikusias didelio jūrinio gyvūno fosilijas. Iš pradžių manyta, kad kaulai priklauso keliems skirtingiems gyvūnams, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai vieno skeleto dalys.

    Paleontologams įvertinus radinį, paaiškėjo, kad fosilijai gali būti apie 40 mln. metų, o pats gyvūnas siekė maždaug 3,3–4 metrus. Toks išlikimo lygis jūrinių organizmų fosilijose laikomas reta sėkme, nes kaulus dažnai išblaško srovės, plėšrūnai ar geologiniai procesai.

    Kas rastas Vogtle aikštelėje

    Tyrėjai nustatė, kad aptiktas gyvūnas yra priešistorinis banginis Georgiacetus vogtlensis, kurio pavadinimas siejamas su Džordžijos valstija ir Vogtle vietove. Šis eoceno laikotarpio gyvūnas gyveno tuomet, kai dalis dabartinės pietrytinės JAV teritorijos buvo apsemta šiltos, seklios jūros.

    Radinyje užfiksuotos savybės, būdingos ir ankstyviesiems banginiams, ir vėlesnėms, labiau prisitaikiusioms jūrinėms formoms. Būtent toks derinys padeda tiksliau suprasti, kaip banginiai evoliuciškai nutolo nuo sausumoje gyvenusių protėvių ir tapo visiškai jūriniais gyvūnais.

    Kodėl fosilija sukėlė klausimų

    Vienas iš svarbiausių požymių buvo dubens kaulų ryšys su stuburu. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad dubuo nebebuvo tvirtai sujungtas su stuburu taip, kaip sausumos žinduolių, o tai artina šį gyvūną prie šiuolaikinių banginių anatomijos.

    Kita vertus, skeleto sandara rodė ir užpakalinių galūnių pėdsakus, būdingus ankstesnėms banginių evoliucijos stadijoms. Tai reiškia, kad gyvūnas galėjo būti pereinamojo etapo atstovas: jau puikiai prisitaikęs gyventi vandenyje, tačiau vis dar išlaikęs dalį senesnės kūno sandaros.

    Kuo šis radinys svarbus dabar

    Mokslininkams tokie egzemplioriai yra vertingi todėl, kad leidžia tikslinti, kada ir kaip vyko pagrindiniai banginių evoliucijos pokyčiai, įskaitant judėjimo būdą, kūno proporcijas ir prisitaikymą prie nuolatinio gyvenimo jūroje. Tokie radiniai taip pat padeda atsekti senovinių rūšių paplitimą ir migraciją, kai skirtingi regionai buvo sujungti arba atskirti senovinių jūrų.

    Vogtle aikštelės fosilijos tyrimai papildo pietryčių JAV eoceno jūrų faunos vaizdą ir sustiprina regiono reikšmę banginių evoliucijos tyrimuose. Šis atvejis taip pat primena, kad dideli infrastruktūros projektai neretai atveria netikėtus „langus“ į gilią geologinę praeitį.

    „Iš pradžių atrodė, kad tai kelių gyvūnų kaulai, bet detalesnė analizė parodė, jog tai vieno ankstyvojo banginio skeletas“, – sakė tyrimuose dalyvavę paleontologai.

    Nors radinys aptiktas statybų teritorijoje, tokios fosilijos paprastai perduodamos mokslo institucijoms ir saugomos kolekcijose, kad būtų galima tęsti tyrimus. Ilgainiui tokie duomenys prisideda prie tikslesnių evoliucijos modelių, kurie remiasi ne vien teorijomis, bet ir konkrečiais, datuojamais įrodymais.

  • Satoshi laikų bitkoinų „banginis“ pajudino 2 650 BTC: šimtai milijonų eurų atsidūrė pas brokerius

    Satoshi laikų bitkoinų „banginis“ pajudino 2 650 BTC: šimtai milijonų eurų atsidūrė pas brokerius

    Ankstyvųjų bitkoino laikų, dar vadinamų Satoshi era, investuotojas ar kasėjas po ilgos tylos atliko kelias stambias transakcijas, kurios iškart patraukė rinkos stebėtojų dėmesį. Blokų grandinės analizės paslaugas teikianti „Onchain Lens“ pranešė, kad į rinką pajudėjo tūkstančiai BTC.

    Pagal viešai matomus grandinės duomenis, per tris pervedimus buvo perkelta 2 650 BTC, kurių vertė tuo metu siekė apie 187 mln. eurų. Šios lėšos nukeliavo į dvi institucinei prekybai ir tarpininkavimui kriptoturto rinkoje žinomas bendroves – „FalconX“ ir „Cumberland“.

    Tokie pervedimai dažnai vertinami kaip signalas, kad gali būti ruošiamasi pardavimui arba portfelio pertvarkymui, tačiau vienareikšmės išvados daryti neįmanoma. Kriptoturtas gali būti perkeliamas ir dėl saugumo, ir dėl prekybos strategijų, ir dėl pasirengimo užstatui ar kitoms finansinėms operacijoms.

    „Neaišku, ar pervedimas reiškia ketinimą parduoti, tačiau tokia veikla neretai būna prieš pardavimus“, – sakė „Onchain Lens“.

    „Onchain Lens“ vertinimu, šis adresas vis dar gali kontroliuoti apie 6 000 BTC, kurių vertė siektų maždaug 426 mln. eurų. Toks likutis reiškia, kad net ir po pervedimų tai išlieka vienas reikšmingesnių „senųjų“ bitkoino turėtojų portfelių.

    Rinkoje pastaruoju metu fiksuojama ir daugiau panašių epizodų, kai ilgai nejudėję dideli adresai staiga suaktyvėja. Analitikai paprastai stebi ne tik pervedimo faktą, bet ir tai, ar lėšos pasiekia biržas, ar institucinius brokerius, nes tai gali turėti įtakos trumpalaikiam likvidumui ir kainos svyravimams.

    Po pastarojo sujudimo bitkoino kaina per parą ūgtelėjo apie 0,6 proc. ir siekė maždaug 71 000 eurų. Vis dėlto rinka išlieka jautri stambių turėtojų veiksmams, nes didelių kiekių pasiūla trumpu laikotarpiu gali daryti spaudimą kainai, ypač jei dalis turto būtų realizuota.

  • Danijoje rasto banginio mįslė išspręsta: GPS siųstuvas patvirtino, kad tai Timmy

    Danijoje rasto banginio mįslė išspręsta: GPS siųstuvas patvirtino, kad tai Timmy

    Patvirtino pagal GPS siųstuvą

    Po kelių dienų nežinios Danijos institucijos patvirtino, kad prie Anholto salos rastas nugaišęs banginis yra kuprotasis banginis Timmy. Gyvūno tapatybę leido nustatyti ant gaišenos aptiktas GPS siųstuvas.

    Apie tai pranešė Danijos aplinkosaugos institucija Miljøstyrelsen, o informaciją perdavė naujienų agentūra Ritzau. Danijos transliuotojas TV 2 taip pat paskelbė apie patvirtintą identitetą.

    Kelionė per Baltijos jūrą baigėsi tragiškai

    Timmy pastarosiomis savaitėmis buvo tapęs plačiai aptarinėjamu gyvūnu po to, kai buvo pastebėtas Baltijos jūroje ir vėliau prie Vokietijos krantų. Dėl neįprasto maršruto ir sudėtingų sąlygų buvo sekama, ar banginiui pavyks grįžti į atviresnius vandenis.

    Mecklenburg-Vakarų Pomeranijos žemės aplinkos ministras Till Backhaus taip pat patvirtino, kad banginis neišgyveno. Pasak Danijos institucijų, būtent GPS įrenginys aiškiai parodė, kad tai tas pats gyvūnas, anksčiau fiksuotas Baltijos jūros regione.

    Įrangos dar nepavyksta paimti

    Miljøstyrelsen nurodė, kad nepalankūs orai kol kas trukdo operatyviai paimti GPS siųstuvą iš gaišenos. Vis dėlto pats faktas, jog siųstuvas rastas, laikomas pakankamu įrodymu tapatybei patvirtinti.

    „Dabar galime patvirtinti, kad prie Anholto įstrigęs kuprotasis banginis yra tas pats gyvūnas, kuris anksčiau buvo įstrigęs Vokietijoje“, – rašytiniame pranešime teigė agentūros vadovė Jane Hansen.

    Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad didelių jūrų žinduolių klaidžiojimas už įprastų migracijos kelių ribų gali baigtis išsekimu, susidūrimais su laivais ar įsipainiojimu į žvejybos įrankius. Tokiose situacijose stebėsena ir žymėjimo technologijos tampa svarbiu įrankiu tiek gelbėjimo sprendimams, tiek vėlesnei įvykių rekonstrukcijai.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl mamos gali lemti ilgaamžiškumą: raktas slypi vaiko priežiūroje

    Mokslininkai atskleidė, kodėl mamos gali lemti ilgaamžiškumą: raktas slypi vaiko priežiūroje

    Kas sieja ilgaamžes rūšis?

    Žmonės gyvena neįprastai ilgai, lyginant su daugeliu panašaus kūno dydžio žinduolių, o mokslininkai vis dar aiškinasi, kodėl taip nutiko. Naujesni modeliavimu paremti tyrimai rodo, kad vienas svarbiausių veiksnių gali būti ilgas laikotarpis, kai jaunikliai priklauso nuo motinos priežiūros.

    Analizuodami lėtai bręstančias ir ilgai gyvenančias rūšis, tokias kaip kai kurie primatai, banginiai, hienos ar drambliai, tyrėjai ieškojo bendro bruožo. Paaiškėjo, kad šių rūšių jaunikliai dažnai ilgai išlieka priklausomi nuo motinos, o tai keičia visos populiacijos evoliucijos kryptį.

    Kodėl motinos išgyvenimas toks svarbus?

    Tyrėjų komanda, vadovaujama Kornelio universiteto neurobiologo Matthew Zipple, modeliavo, kaip motinos išlikimas susijęs su palikuonių šansais išgyventi ir vėliau patiems susilaukti jauniklių. Išvada paprasta: kai jaunikliai ilgai remiasi motinos pagalba, ilgiau gyvenančios motinos suteikia tiesioginį pranašumą savo palikuonims.

    Tokiose populiacijose natūrali atranka ilgainiui gali palankiau vertinti ilgaamžiškumą, nes motinos buvimas didina palikuonių sėkmę. Kartu dažnai atsiranda ir kitas dėsningumas: tokios rūšys paprastai susilaukia mažiau jauniklių, bet kiekvienam jų skiria daugiau resursų.

    „Viena paslaptingiausių žmogaus savybių yra tai, kad gyvename itin ilgai, palyginti su daugybe kitų žinduolių“, – sakė Matthew Zipple.

    „Siūlome, kad dalis paaiškinimo slypi kitame esminiame mūsų gyvenimo aspekte – motinos ir vaiko ryšyje“, – sakė Matthew Zipple.

    Kaip tai siejasi su kitomis teorijomis?

    Ilgaamžiškumo aiškinimuose dažnai minima vadinamoji močiutės hipotezė, teigianti, kad vyresnės patelės po reprodukcinio laikotarpio gali didinti palikuonių išgyvenimą, padėdamos auginti anūkus. Vis dėlto ši idėja tinka ne visoms rūšims, nes aiškus pomenopauzinis etapas būdingas tik daliai gyvūnų, pavyzdžiui, žmonėms ir kai kuriems banginiams.

    Naujesnis požiūris siūlo platesnį paaiškinimą: net ir ten, kur nėra aiškaus močiutės vaidmens, vien motinos išlikimas ir ilgalaikė priežiūra gali stipriai pakreipti evoliuciją ilgesnės gyvenimo trukmės link. Modeliai rodo, kad kuo labiau jauniklių sėkmė priklauso nuo motinos, tuo labiau populiacijoje įsitvirtina ilgaamžiškumas ir lėtesnis dauginimasis.

    Ar tėvų vaidmuo taip pat svarbus?

    Tyrime daugiausia dėmesio skirta motinoms, nes daugumoje analizuotų rūšių būtent jos atlieka didžiąją priežiūros dalį, o patikimų duomenų apie tėvų įtaką dažnai trūksta. Ten, kur tokie ryšiai tirti, pavyzdžiui, žmonių ir kai kurių primatų populiacijose, motinos įtaka paprastai būna ilgesnė ir stipresnė nei tėvo.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra paprastas receptas ilgaamžiškumui, o evoliucinis mechanizmas, veikiantis per kartas. Vis dėlto tokie darbai padeda geriau suprasti, kodėl žmonėms būdingas ilgas gyvenimas, lėtesnis brendimas ir ilga vaikystė, o kartu atveria kelią tikslesnėms hipotezėms apie sveiko senėjimo biologiją.

    Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences.