Australijos mokslininkai pirmą kartą gavo išsamų vaizdo įrašų rinkinį, kaip bangininės ryklės maitinasi po vandeniu, ir nustatė, kad šių milžinių elgsena gerokai įvairesnė, nei manyta iki šiol. Iki šio tyrimo dauguma stebėjimų vyko nuo valčių ar nardant paviršiuje, todėl vos rykliui nėrus giliau, duomenų tiesiog nelikdavo.
Australijos jūrų mokslo instituto tyrėjai ant bangininių ryklių nugaros peleko pritvirtino specialius įrenginius su kameromis. Prietaisai buvo sukurti taip, kad po maždaug paros patys atsikabintų, o mokslininkai galėtų juos surinkti kartu su įrašyta medžiaga, nesukeldami žalos gyvūnams.
Surinkti vaizdai ir papildomai išanalizuota daugiau nei 100 mokslinių publikacijų leido sudaryti didžiausią iki šiol bangininių ryklių elgsenos katalogą. Tyrėjai išskyrė 36 atskirus elgesio tipus, daug dėmesio skirdami maitinimosi strategijoms skirtingomis sąlygomis.
Pagrindinė išvada – bangininės ryklės maitinasi ne vien prie pat paviršiaus. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad jos ieško maisto ir maitinasi iki maždaug 70 metrų gylyje, o tai koreguoja ankstesnį įsivaizdavimą, jog šios žuvys daugiausia renka planktoną tik viršutiniuose vandens sluoksniuose.
Mokslininkai aprašė platų strategijų spektrą: nuo lėto, energiją taupančio slinkimo su praverta burna vandens storymėje iki aktyvaus maitinimosi, kai ryklės pasiekia tankius krilio ar kito smulkaus grobio telkinius. Tyrėjų teigimu, dažnai vyrauja vadinamasis mažai energijos reikalaujantis maitinimasis, kai ryklys tarsi nuolat renka mažus kąsnius, kol aptinka gausesnį maisto „židinį“.
Ši elgsenos įvairovė gali būti viena priežasčių, kodėl bangininės ryklės geba išgyventi tropiniuose vandenyse, kur maistas pasiskirstęs netolygiai ir jo kiekiai gali smarkiai kisti. Palyginti su kitais dideliais filtratoriais, tokiais kaip milžiniškosios ryklės ar kai kurie banginiai, bangininės ryklės, panašu, naudoja platesnį prisitaikymo „įrankių rinkinį“.
Kol kas stebėjimai daugiausia susiję su jaunų bangininių ryklių grupe prie Ningalo rifo Vakarų Australijoje, todėl mokslininkai pabrėžia, kad rezultatams patvirtinti reikia daugiau duomenų iš kitų regionų. Tolimesni tyrimai su kameromis skirtingose pasaulio vietose galėtų tiksliau parodyti, kaip maitinimosi įpročiai priklauso nuo sezono, grobio gausos ir konkrečių buveinių.
Bangininė ryklė yra didžiausia žuvis Žemėje ir laikoma nykstančia rūšimi, todėl geresnis jos gyvenimo būdo supratimas svarbus ne tik smalsumui patenkinti. Detalesni duomenys apie tai, kur ir kaip ji maitinasi, gali padėti tiksliau planuoti jūrų teritorijų apsaugą ir mažinti žmogaus veiklos rizikas tose vietose, kur šie gyvūnai realiai praleidžia daug laiko.