CP v2

Tag: Bangladešas

  • Bangladeše anglis aplenkė dujas: pigesnė elektra keičia LNG paklausos prognozes

    Anglis pirmą kartą aplenkė dujas

    Bangladeše šią vasarą įvyko lūžis energetikoje: elektros gamyba iš anglies pirmą kartą viršijo gamybą iš gamtinių dujų. Tai ryškus pokytis šalyje, kur dujos ilgą laiką buvo dominuojantis elektros šaltinis.

    Ember duomenys rodo, kad liepą iš anglies pagaminta apie 3,92 teravatvalandės elektros, o iš dujų – apie 3,66 teravatvalandės. Nors skirtumas nėra milžiniškas, tendencija laikoma reikšminga, nes ji parodo, kaip kainų spaudimas keičia sprendimus besivystančiose rinkose.

    Kodėl LNG praranda pozicijas

    Pastaraisiais metais Bangladešas buvo laikomas viena perspektyviausių suskystintų gamtinių dujų rinkų: elektros poreikis augo, vietiniai dujų ištekliai seko, o valstybė investavo į LNG importo infrastruktūrą. Tokia kombinacija įprastai signalizuoja ilgalaikį dujų vartojimo augimą.

    Vis dėlto praktikoje lemiamu veiksniu tapo kaina. Bangladešui, kaip ir daugeliui besivystančios Azijos valstybių, svarbiausia užtikrinti stabilų ir pakankamai pigų elektros tiekimą pramonei bei sparčiai augantiems miestams.

    „Daugeliu atvejų patikimos ir pigios elektros poreikis nusveria emisijų mažinimo tikslus, todėl LNG konkuruoti darosi vis sunkiau“, – teigiama tarptautinėje rinkos apžvalgoje.

    Signalas pasaulinei LNG rinkai

    Bangladešo pavyzdys svarbus ne tik vietos energetikai. Pasaulinė LNG plėtra remiasi palyginti nedideliu augančių rinkų skaičiumi, o didelė dalis būsimų eksporto apimčių siejama su besivystančia Azija.

    Europoje LNG paklausą ilgainiui riboja spartėjanti atsinaujinančių išteklių plėtra ir efektyvumo priemonės, o dalis Azijos šalių paraleliai didina branduolinės energetikos vaidmenį. Tokiose sąlygose Bangladešo posūkis į pigesnę anglį tampa perspėjimu eksportuotojams: infrastruktūra dar negarantuoja stabilaus vartojimo, jei energijos kaina tampa politiškai ir socialiai nepakeliama.

    Tai nereiškia, kad dujos regione nebeturi perspektyvos, tačiau rodo, jog LNG paklausos prognozėse vis didesnį svorį turės kainų nepastovumas, valstybės subsidijų galimybės ir konkurencija su anglimi bei vietiniais energijos šaltiniais.

  • Per pratybas Bangladeše sprogo tankas: žuvo 2 kariai, aiškinamasi, ar kalta amunicija

    Per pratybas Bangladeše sprogo tankas: žuvo 2 kariai, aiškinamasi, ar kalta amunicija

    Per karines pratybas Bangladeše įvyko mirtina nelaimė: šaudymo metu sprogo tankas, žuvo du jame buvę kariai. Incidentas fiksuotas rugsėjo 9 dieną Hathazari lauko šaudymo poligone, pranešė Bangladešo ginkluotųjų pajėgų viešųjų ryšių direktoratas.

    Oficialiais duomenimis, sprogimas įvyko ekipažui šaudant iš pagrindinės tanko patrankos. Kartu su žuvusiaisiais sužeistas ir karininkas, kuris dėl sunkios būklės buvo skubiai nuskraidintas į Combined Military Hospital Dakoje.

    Bangladešo kariuomenė pradėjo tyrimą ir siekia nustatyti tikslią nelaimės priežastį. Pagrindinės versijos siejamos su techniniu gedimu, šaudmenų defektu arba kitu veiksniu, susijusiu su šūvio parengimu ir atlikimu.

    Kol kas oficialiai nepatvirtinta, koks tiksliai tanko modelis buvo sunaikintas. Vis dėlto vietos žiniasklaidoje ir vaizduose iš įvykio vietos minimas kiniškas pagrindinis kovos tankas Type 59, siejamas su gamintoju „NORINCO“.

    Type 59 laikomas viena labiausiai pasaulyje paplitusių šarvuotosios technikos platformų, sukurta remiantis sovietinio T-54A sprendimais. Šis modelis Kinijos kariuomenėje pradėtas naudoti praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje, o pavadinimas siejamas su 1959 metais.

    Bangladešas šiuos tankus eksploatuoja daugelį metų, o dalis senesnių mašinų buvo modernizuotos vietinėmis programomis. Modernizacijos paprastai apima ugnies valdymo sistemos atnaujinimus, geresnę įgulos apsaugą ir kitos kovinės įrangos atnaujinimą, tačiau senstančios platformos vis tiek išlieka jautresnės gedimams.

    Karinės technikos ekspertai pabrėžia, kad šaudymo metu įvykstantys incidentai dažniausiai susiję su kelių faktorių sutapimu: vamzdžio būkle, užtaiso kokybe, šūvio parametrų parinkimu ir procedūrų laikymusi. Tyrimo išvadų tikimasi po to, kai bus įvertinti likę tanko mazgai, šaudmenų partija ir pratybų duomenys.

  • LPP prognozuoja 18,5 proc. pajamų šuolį ir plečiasi: laikinai mažins užsakymus Bangladeše

    Lenkijos drabužių prekybos grupė LPP skelbia, kad antrąjį 2026–2027 fiskalinių metų ketvirtį jos konsoliduotos pajamos, preliminariais vertinimais, augo 18,5 proc. Įmonė tuo pat metu tęsė aktyvią plėtrą ir per tris mėnesius atidarė 230 naujų parduotuvių.

    Didžiausią augimo dinamiką LPP fiksuoja Rytų Europos ir Centrinės Azijos rinkose, kurias įvardija strategiškai svarbiomis. Grupė taip pat prognozuoja, kad bendrojo pelningumo marža turėtų siekti apie 56–57 proc., o rezultatams palankiai veikė gerėjantys pardavimai tiek fizinėse parduotuvėse, tiek e. prekyboje.

    Plėtra remiasi Sinsay tempu

    Dauguma naujų prekybos vietų buvo skirtos pagrindinei augimo varomajai jėgai – prekės ženklui „Sinsay“: iš 230 atidarytų parduotuvių daugiau kaip 200 buvo būtent šio formato. LPP nurodo, kad bendras metinis tikslas išlieka panašus – per visus fiskalinius metus planuojama atidaryti apie 750 parduotuvių.

    Įmonė praneša, kad rudens–žiemos sezono asortimentas jau užtikrintas, o pirmosios kolekcijų siuntos vykdomos pagal planą. Detalesnius finansinius rezultatus už ketvirtį ir pirmąjį pusmetį LPP ketina skelbti rugsėjo 17 dieną.

    Ginčas dėl Bangladešo tiekėjų ir laikinas sprendimas

    Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie atsiskaitymus su Bangladešo gamintojais, LPP teigia laiku vykdanti visus įsipareigojimus savo tiekėjams šioje šalyje. Grupė pabrėžia, kad teiginiai apie LPP skolas vietos fabrikams esą neatitinka tikrovės.

    „LPP nuolat atsiskaito su Bangladešo tiekėjais, o viešojoje erdvėje platinama informacija apie pradelstus mokėjimus yra klaidinanti“, – teigiama bendrovės komentare.

    Pasak LPP, dalis viešų pranešimų siejami su užsakymais, kuriuos vykdė atskiras subjektas FES. Grupė aiškina, kad šis vienetas veikė savarankiškai ir pats atsako už savo prievoles, o ginčuose minimi užsakymai buvo įvykdyti tuo laikotarpiu, kai FES jau veikė kaip nepriklausoma bendrovė.

    LPP taip pat pažymi, kad nė vienas tiekėjas, deklaruojantis patirtą žalą, iki šiol nėra pateikęs formalių reikalavimų LPP nei teismuose, nei arbitraže. Vis dėlto grupė pripažįsta, kad situacija kelia rizikų, kurias reikia valdyti.

    Užsakymų ribojimas kaip rizikos valdymas

    Įmonė skelbia nusprendusi laikinai sumažinti pirkimus Bangladeše, argumentuodama sprendimą darbuotojų saugumu ir bendrovės, klientų bei akcininkų interesų apsauga. LPP pabrėžia, kad priemonės apimtis bus nuolat peržiūrima, atsižvelgiant į situacijos raidą.

    Toks žingsnis dera su platesne mažmeninės prekybos tendencija: tarptautiniai drabužių prekės ženklai vis dažniau perskirsto gamybos užsakymus, kad sumažintų tiekimo grandinių sutrikimų, reputacijos ir atitikties rizikas. Praktikoje tai paprastai reiškia didesnę gamybos geografijos diversifikaciją, trumpesnius užsakymų ciklus ir griežtesnę tiekėjų kontrolę.

    Rinkai dabar svarbiausias klausimas – ar laikinas pirkimų ribojimas turės įtakos prekių tiekimui ir maržoms artimiausiais sezonais. LPP signalizuoja, kad šio sezono pasiūla užtikrinta, tačiau pabrėžia stebėsianti situaciją ir sprendimus koreguosianti pagal rizikų lygį.

  • Siaubinga avarija Bangladeše: apvirtęs sunkvežimis nusinešė mažiausiai 15 gyvybių

    Siaubinga avarija Bangladeše: apvirtęs sunkvežimis nusinešė mažiausiai 15 gyvybių

    Pirmadienio paryčiais centrinėje Bangladešo dalyje, pagrindiniame greitkelyje, apvirtus sunkvežimiui žuvo mažiausiai 15 žmonių, dar bent 10 buvo sužeisti. Apie nelaimę pranešė vietos policija, pabrėžusi, kad dalis nukentėjusiųjų važiavo kaip atsitiktiniai keleiviai.

    Pasak vietos policijos vadovo Fuado Hossaino, avarija įvyko apie 5 valandą ryto maždaug 83 kilometrų atstumu į šiaurės vakarus nuo sostinės Dakos. Vairuotojas, pirminiais duomenimis, prarado transporto priemonės kontrolę, o sunkvežimis, gabenęs geležinius strypus, nuvirto nuo kelio.

    Nurodoma, kad sunkvežimis važiavo iš Dakos į šiaurinius regionus, kai gyventojai pradėjo keliones prieš šią savaitę minimą islamo šventę Eid al-Adha. Policija teigia, jog dauguma keleivių buvo dienos darbininkai, skubėję pas artimuosius į šventines išvykas.

    Liudininkai vietos televizijoms pasakojo, kad išgirdę triukšmą puolė prie avarijos vietos ir bandė ištraukti prispaustus žmones. Dalis sužeistųjų buvo nugabenti į gydymo įstaigas, o pareigūnai pradėjo aiškintis tikslias nelaimės aplinkybes.

    Tragiška kasdienybė keliuose

    Eismo saugumas Bangladeše išlieka opi problema: dėl avarijų šalyje kasmet žūsta tūkstančiai žmonių. Tai siejama su nepakankama kelių eismo taisyklių kontrole, prasta kelių būkle ir vairuotojų parengimo spragomis.

    Specialistai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad papildomų keleivių vežimas krovininėmis transporto priemonėmis didina riziką, ypač kai keliaujama naktį ar paryčiais. Tokiose situacijose išauga ir sužalojimų mastas, nes sunkvežimiai nėra pritaikyti keleivių saugumui.

  • Ne tik Venecija: 17 krypčių, kurias iki amžiaus pabaigos gali pakeisti kylantis jūros lygis

    Klimato kaita ir kylantis jūros lygis vis dažniau įvardijami kaip grėsmė ne tik pakrančių infrastruktūrai, bet ir turizmo ikonoms. Mokslininkai prognozuoja, kad iki šio amžiaus pabaigos dalis šiandien populiarių krypčių gali susidurti su nuolatiniu užliejimu, erozija ir dažnėjančiais ekstremaliais reiškiniais.

    Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių – Venecija, tačiau rizikos žemėlapyje atsiduria ir salų valstybės, ir dideli miestai. Tokią kryptį rodo ir naujausios klimato projekcijos, siejančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas su ilgalaikiu vandenynų šilimu bei ledynų tirpsmu.

    Kas prognozuojama iki 2100 metų?

    Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) vertina, kad iki 2100 metų vidutinis pasaulinis jūros lygis gali pakilti keliasdešimt centimetrų, o kai kuriuose scenarijuose ir daugiau, priklausomai nuo emisijų trajektorijos. Net ir toks, iš pirmo žvilgsnio nedidelis, pokytis reiškia didesnę audrų bangų žalą, dažnesnius potvynius ir spartesnę pakrančių eroziją.

    Didmiesčiams tai dažnai virsta brangiais prisitaikymo sprendimais, o žemoms saloms – egzistenciniu klausimu. Dalis koralinių atolų ir labai žemų salų turi ribotas galimybes apsisaugoti, nes trūksta aukštesnių teritorijų, o gėlo vandens ištekliai sūdrėja dėl jūros vandens infiltracijos.

    17 krypčių, kurios laikomos pažeidžiamomis

    Ekspertų apžvalgose dažnai minimos Maldyvų salos, Tuvalu, Maršalo salos, Kiribatis ir kitos Ramiojo vandenyno bei Indijos vandenyno salų valstybės. Jų vidutinis aukštis virš jūros lygio nedidelis, todėl net spartėjantis pakrančių ardymas ir dažnesni potvyniai gali lemti gyvenviečių perkėlimą ar infrastruktūros praradimą.

    Rizika įvardijama ir Fidži, Samoa, Seišeliams, Palau bei Saliamono saloms, kur šalia vandens lygio kilimo svarbus veiksnys yra ciklonai, liūtys ir rifų nykimas. Koraliniai rifai veikia kaip natūralūs bangolaužiai, todėl jų būklei blogėjant krantas tampa mažiau apsaugotas.

    Į sąrašus patenka ir Venecija, kurios problemą sustiprina ne tik aukštas vanduo, bet ir miesto sėdimas bei intensyvus turizmas. Taip pat minimos teritorijos, kur potvynius didina geologija, pavyzdžiui, porėtas kalkakmenis, leidžiantis vandeniui skverbtis iš apačios, kaip kai kuriose Floridos vietose.

    Be salų ir miestų, dažnai aptariami ir dideli žemumų regionai, tokie kaip Bangladešas, kur potvynių riziką didina upių deltų specifika, audrų bangos ir sūraus vandens skverbimasis į dirvožemį. Europoje pažeidžiamumo pavyzdžiu neretai įvardijami Nyderlandai, kurių dalis teritorijos yra žemiau jūros lygio, todėl apsauga remiasi nuolatine inžinerine priežiūra ir investicijomis.

    Kodėl raginimas pamatyti dabar kelia diskusijų?

    Kartu su įspėjimais apie nykstančias vietas viešojoje erdvėje atsiranda ir vadinamasis paskutinės progos turizmas, kai žmonės skuba aplankyti vietas, kurios, tikėtina, ateityje pasikeis. Tačiau kelionių ekspertai pabrėžia, kad toks impulsas gali turėti priešingą efektą: didesni srautai didina emisijas, o vietovėms su ribotais ištekliais sukelia papildomą apkrovą.

    „Akivaizdžiausia problema yra emisijos: papildomi tolimi skrydžiai prisideda prie šiltėjimo ir jūros lygio kilimo, o turizmas apskritai palieka reikšmingą anglies pėdsaką“, – sakė kelionių platformos „The Gap Decaders“ įkūrėja Izzy Nicholls.

    Pasak jos, kai turistų skaičius staigiai išauga, poveikis pasimato greitai: gali trūkti vandens, perkraunamos nuotekų sistemos, nukenčia takai ir viešosios erdvės, o vietiniams mažėja gyvenimo kokybė. Dėl to vis dažniau kalbama apie atsakingesnį keliavimą, sezoniškumo mažinimą ir vietos bendruomenėms naudingus sprendimus.

    Specialistai primena, kad prognozės nereiškia, jog visos vietos neišvengiamai „dings“, tačiau jos signalizuoja apie didėjančią riziką ir būtinybę prisitaikyti. Keliautojams tai tampa proga rinktis mažesnio poveikio maršrutus, ilgiau pasilikti vienoje vietoje ir gerbti vietos ribojimus, ypač ten, kur jautriausia infrastruktūra ir gamtinės sistemos.