Tag: Bank of England

  • Bank of England pirmąkart nuo 2023-ųjų pakėlė bazinę palūkanų normą iki 4 proc.

    Anglijos bankas (Bank of England) bazinę palūkanų normą pakėlė 25 baziniais punktais – nuo 3,75 proc. iki 4 proc. Tai pirmas toks sprendimas nuo 2023 metų rugpjūčio.

    Kaip rašo Lenkijos portalas WNP, po šio žingsnio Jungtinės Karalystės palūkanų normos tapo aukštesnės nei Lenkijoje. Sprendimas atitiko rinkos lūkesčius.

    Už palūkanų didinimą balsavo aštuoni pinigų politikos komiteto nariai, o vienas pasisakė už didesnį – 0,5 procentinio punkto – kėlimą. Tai rodo, kad dalis sprendėjų infliacijos rizikas vertina ypač rimtai.

    Pastarosiomis savaitėmis spaudimas centriniam bankui augo po naujų infliacijos duomenų: rugsėjį metinė infliacija Jungtinėje Karalystėje siekė 3,5 proc. ir buvo gerokai aukščiau nei 2 proc. tikslas.

    Ką nurodė Anglijos bankas

    Anglijos bankas pranešime pažymėjo, kad kol kas esama nedaug įrodymų, jog aukštesnės energijos kainos plačiau persiduotų į kitas kainas ir atlyginimus. Kartu pabrėžta, jog ekonomika pasirodė atsparesnė, nei anksčiau manyta.

    Vis dėlto bankas įspėjo, kad augimas artimiausiais ketvirčiais, tikėtina, lėtės. Taip pat akcentuota, kad infliacinis spaudimas ekonomikoje išlieka pakankamai didelis, jog pateisintų palūkanų normos didinimą.

    Atskirai bankas atkreipė dėmesį į pirmines prognozes, pagal kurias 2027 metų viduryje infliacija galėtų pakilti net iki 5 proc. – jei didesnės energijos sąnaudos persiduotų į įmonių ir namų ūkių kaštus.

    Palūkanų pokyčiai ir kituose bankuose

    Straipsnyje taip pat primenama, kad palūkanas 25 baziniais punktais iki 2 proc. pakėlė ir Švedijos centrinis bankas „Riksbank“. Tai buvo pirmas palūkanų didinimas nuo 2023 metų.

    Tuo metu Lenkijos centrinio banko pinigų politikos taryba posėdyje, pasibaigusiame lapkričio 4 dieną, palūkanų normų nepakeitė. Pagrindinė (orientacinė) Lenkijos centrinio banko norma liko 3,75 proc., lombardo – 4,25 proc., indėlių – 3,25 proc.

  • Didžioji dalis Lenkijos aukso – Londone ir Niujorke: Venesuelos pamoka, kuo tai gali baigtis

    Lenkijos centrinis bankas (NBP) skelbia sukaupęs aukso už 355,7 mlrd. zlotų, tačiau didelė dalis šių atsargų laikoma ne pačioje Lenkijoje, o Londone ir Niujorke. Didėjant politinei įtampai ir ginčams dėl svarbiausių institucijų teisėtumo, iškyla praktinis klausimas: ar bankas gali bet kada laisvai disponuoti visu užsienyje laikomu metalu.

    Kaip per spaudos konferenciją po palūkanų normų sprendimo teigė NBP vadovas Adamas Glapińskis, nuo jo kadencijos pradžios aukso atsargos išaugo beveik septynis kartus – 598 tonomis. Pasak jo, Lenkija pagal turimo aukso apimtį yra tarp dešimties didžiausių pasaulio centrinių bankų.

    Remiantis paskutiniu detaliu viešu NBP paskelbtu suskirstymu, parengtu pagal 2025 metų pabaigos duomenis, apie 105 tonos aukso buvo laikoma šalyje, per 195 tonas – Niujorke, o per 250 tonų – Londone. Tai buvo situacija iki 2026 metais vykusių papildomų pirkimų – naujo pasidalijimo bankas neatskleidė.

    Problema slypi paprastame skirtume: nuosavybė ne visada reiškia momentinę prieigą. Venesuelos istorija rodo, kad kilus politiniam ar teisiniam ginčui užsienyje laikomas auksas gali būti „įšaldytas“ vien dėl to, kad depozitorius ar teismas abejoja, kas turi teisę duoti nurodymus.

    Nuosavybė nereiškia greito atsiėmimo

    NBP yra formali aukso savininkė, tačiau praktikoje svarbu, kaip elgiasi užsienio saugotojas, kai iškyla neaiškumų. Stabiliais laikais tai skamba teoriškai, bet institucinės krizės metu gali tapti labai konkrečiu klausimu – ypač jei atsirastų prieštaringų nurodymų dėl rezervų.

    Tokiu atveju svarbios tampa „avarinės“ procedūros: kas banko vardu gali pasirašyti ir duoti nurodymus, ir kaip reaguotų užsienio depozitorius, jeigu suabejotų, ar nurodymą pateikęs asmuo iš tiesų teisėtai atstovauja centriniam bankui.

    Teisinė apsauga egzistuoja, bet ji neatsako į visus klausimus

    Tekste pabrėžiama, kad JAV užsienio centrinių bankų turtą nuo arešto ir priverstinio išieškojimo saugo Foreign Sovereign Immunities Act (FSIA). Jungtinėje Karalystėje panašią funkciją atlieka State Immunity Act 1978, kuris taip pat numato apsaugas centrinių bankų aktyvams.

    Vis dėlto tokia apsauga nereiškia automatinės garantijos, kad bet kokiomis aplinkybėmis bus galima iškart atsiimti konkrečias aukso luitų partijas. Įstatymai neišsprendžia situacijų, kai kyla ginčas dėl atstovavimo, kai veikia apribojimai ar kai depozitorius laukia teismo sprendimo.

    Venesuela: auksas liko Banke, bet ne rankose

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – ginčas dėl maždaug 31 tonos Venesuelos aukso, laikyto Anglijos banke. 2018 metais Nicolás Maduro valdžia pareikalavo grąžinti dalį metalo, tačiau Jungtinė Karalystė jo mandato nepripažino ir vėliau laikinuoju prezidentu pripažino Juaną Guaidó.

    Dėl dviejų konkuruojančių valdžios centrų atsirado ir dvi „paralelinės“ centrinio banko valdymo versijos – abi tvirtino turinčios teisę duoti nurodymus dėl rezervų. Anglijos bankas kreipėsi į teismą, kad šis nuspręstų, kieno instrukcijas vykdyti, o realybėje šalis ilgą laiką negalėjo laisvai disponuoti savo auksu.

    Tekste nurodoma, kad ginčas tęsėsi ir 2026 metais: auksas toliau buvo laikomas Anglijos banke, o prieš išduodamas rezervus depozitorius pabrėžė laukiantis papildomo teismo sprendimo.

    Kur laikyti auksą: kontrolė prieš operacinį patogumą

    Laikyti dalį aukso užsienyje nebūtinai yra klaida: Londonas yra vienas svarbiausių pasaulio tauriųjų metalų prekybos centrų, todėl auksą, esantį tenykščiuose saugyklose, gali būti paprasčiau naudoti finansinėse operacijose be fizinio transporto.

    Kita vertus, grąžinimas į šalį didina tiesioginę kontrolę ir mažina priklausomybę nuo užsienio jurisdikcijų, tačiau reiškia ir logistikos bei saugumo kaštus. Tekste taip pat pabrėžiama, kad visų atsargų sutelkimas vienoje vietoje reikštų ir rizikos koncentraciją.

    NBP planas: trys vietos ir daugiau kontrolės

    NBP strategija numato aukso rezervus skaidyti tarp Lenkijos, Londono ir Niujorko. 2026 metų kovą Adamas Glapińskis kalbėjo, kad siekiama, jog kiekvienoje vietoje būtų laikoma po trečdalį aukso, tačiau pripažino, kad Londone jo sukaupta daugiau, nes ten bankas vykdo pirkimus.

    Taip pat skelbta apie planus į šalį pargabenti dar vieną didelę aukso partiją ir laikyti ją naujame seife modernizuojamoje banko būstinėje Varšuvoje – darbus ketinama baigti 2027 metų pirmąjį ketvirtį. NBP žadėjo ir fizines luitų patikras Londone bei Niujorke, įskaitant numerių sutikrinimą.

    Teksto pabaigoje pažymima, kad patikros patvirtina, jog luitai egzistuoja ir yra saugyklose, bet neatsako į esminį klausimą – kaip greitai galima jais disponuoti, jei kiltų teisinis ar politinis ginčas dėl to, kas turi teisę atstovauti NBP. Autoriai nurodo, kad banko klausė apie procedūras prieštaringų instrukcijų atveju, tačiau iki publikacijos atsakymo negavo.

  • Venesuela nori atgauti 31 toną aukso iš „Bank of England“: kodėl sprendžia teismai

    Venesuela nori atgauti 31 toną aukso iš „Bank of England“: kodėl sprendžia teismai

    Susitarė net oponentai

    Venesuelos valdžia ir dalis opozicijos po JAV tarpininkautų derybų sutiko bendromis pastangomis siekti susigrąžinti 31 toną aukso, laikomą „Bank of England“ seifuose. Šio turto vertė vertinama apie 4 mlrd. eurų, o auksas šalyje laikomas vienu svarbiausių rezervų.

    Šis sprendimas išsiskiria tuo, kad dėl aukso grąžinimo sutarta retai pasitaikančiu formatu, kai vienoje pozicijoje atsiduria politiniai priešininkai. Oficialiai teigiama, kad lėšos būtinos po birželio 24 dieną įvykusių žemės drebėjimų nukentėjusių regionų atstatymui.

    Kodėl auksas įšaldytas Londone

    Aukso klausimas įstrigęs dėl Jungtinės Karalystės sprendimų ir užsitęsusio teisinio ginčo, kas turi teisę atstovauti Venesuelos valstybei ir disponuoti jos užsienyje laikomu turtu. Dar 2018 metais Venesuelos galimybės naudotis šiuo auksu praktiškai buvo blokuotos, o galutinį sprendimą iki šiol turi nulemti teismas.

    „Bank of England“ viešai nurodo laukiantis teisinės nutarties, prieš imdamasis veiksmų dėl aukso perdavimo. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų institucijos yra pabrėžusios, kad pati Vyriausybė nėra šios bylos šalis, o klausimas sprendžiamas teisinėmis procedūromis.

    Kam būtų skirti pinigai

    Pagal derybose aptartą planą, aukso realizavimo ar panaudojimo lėšos būtų nukreiptos į atstatymo programą, akcentuojant būsto, sveikatos apsaugos ir švietimo infrastruktūrą. Vienas iš delegacijos atstovų, parlamento narys Ramonas Lópezas, tvirtino, kad bet koks lėšų panaudojimas būtų siejamas su griežtais planavimo ir kontrolės mechanizmais.

    „Lėšų išmokėjimas turi vykti tik tada, kai veiks aiškūs kontrolės mechanizmai ir bus užtikrintas skaidrumas“, – sakė R. Lópezas.

    Pasak jo, viena svarstomų schemų numato, kad lėšos būtų laikomos JAV iždo sistemoje atidarytose sąskaitose ir tik tada, atlikus tarptautinius auditus, galėtų būti skirstomos konkretiems projektams. Toks modelis derybose pristatomas kaip būdas sumažinti politinę riziką ir užtikrinti lėšų panaudojimą pagal paskirtį.

    Ekonominis fonas ir geopolitika

    Venesuela pastaraisiais metais susidūrė su gilia ekonomine krize, kurią paaštrino valdymo problemos, korupcijos rizikos ir tarptautinės sankcijos. Po žemės drebėjimų, pagal centriniam bankui artimus vertinimus, kainų spaudimas dar išaugo: minėta, kad liepos mėnesio infliacija galėjo siekti 19,9 proc., o metinė infliacija kai kurių ekonomistų vertinimu artėjo prie 575 proc.

    Derybos dėl aukso vyksta platesniame kontekste, kai JAV pastaruoju laikotarpiu buvo laikinai sušvelninusios dalį sankcijų ir siekė dialogo su Karakaso atstovais. Tikimasi, kad tai gali atverti kelią didesnėms investicijoms į šalies išteklių sektorius, tačiau procesas išlieka politiškai jautrus ir kelia įtampų tiek valdžios, tiek opozicijos viduje.

    Pačios derybos neapima dalies opozicijos lyderių, o tai sustiprina vidinius nesutarimus dėl to, kas turi mandatą priimti sprendimus nacionalinio turto klausimais. Kol teismas Jungtinėje Karalystėje nepateiks galutinio sprendimo, 31 tonos aukso likimas ir toliau priklausys nuo teisinės procedūros tempo ir politinės valios įgyvendinti sutartus skaidrumo saugiklius.