Japonijos 10 metų vyriausybės obligacijų pajamingumas pakilo iki aukščiausio lygio per maždaug tris dešimtmečius, investuotojams perskaičiuojant rizikas po naujų ekonomikos duomenų. Rinka sureagavo į signalus, kad augimas silpnesnis, tačiau infliacijos ir valiutos spaudimas gali stumti centrą griežtinti politiką.
Japonijos Ministrų kabineto biuro duomenimis, antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas metiniu tempu augo 1,1 proc., kai ekonomistai prognozavo 2,0 proc. Ketvirčio augimas siekė 0,3 proc. ir taip pat atsiliko nuo lūkesčių, nors plėtra tęsėsi trečią ketvirtį iš eilės.
Vidaus paklausos paveikslas išliko blankus: privatus vartojimas, kaip skelbiama, neaugo, o investicijos į pagrindinį kapitalą smuko 1,2 proc. Tuo pat metu grynasis eksportas, kuriam palankus silpnesnis jenos kursas, pridėjo apie 0,5 procentinio punkto prie BVP pokyčio.
Obligacijų rinkoje 10 metų Japonijos vyriausybės obligacijų pajamingumas dienos metu buvo pasiekęs 2,93 proc. ribą ir fiksavo aukščiausią lygį nuo 1996 metų rugsėjo. Vėliau, paskelbus BVP rodiklius, pajamingumas kiek atsitraukė, tačiau bendra kryptis išliko aukštyn.
Analitikų vertinimu, šis išsiskyrimas tarp silpnesnio augimo ir kylančių pajamingumų rodo, kad Japonijos rinkas šiuo metu labiau veikia ne ciklinis atsigavimas, o infliacijos dinamika ir jenos kursas. Papildomu indikatoriumi tapo BVP defliatorius, kuris, kaip skelbiama, per metus padidėjo 2,6 proc.
Jena silpna, lūkesčiai auga
Silpna jena pastaraisiais mėnesiais išliko vienu pagrindinių rizikos veiksnių, todėl investuotojai atidžiai stebi Japonijos centrinio banko veiksmus. Rinkoje stiprėja statymai, kad Bank of Japan artimiausiais mėnesiais gali dar kartą kelti bazinę palūkanų normą, kuri šiuo metu siekia 1 proc.
Valiutų rinkoje vasaros pabaigoje jena buvo pasiekusi apie 163,73 už JAV dolerį lygį, o tai prilyginta silpniausiam kursui per kelis dešimtmečius. Ši įtampa paskatino ir retą Japonijos bei JAV koordinuotą įsikišimą į valiutų rinką, siekiant pristabdyti jenos nuvertėjimą.
„Rinkoms svarbiausia tampa ne vien BVP skaičiai, o tai, ar infliacija ir valiutos silpnumas privers BOJ veikti greičiau“, – sako rinkos dalyvių komentaruose cituojami ekonomistai. Tokia logika paaiškina, kodėl obligacijų pajamingumai gali kilti net ir tada, kai augimas nuvilia.
Padariniai juntami ir už Japonijos ribų
Japonijos obligacijų pajamingumų šuolis svarbus ne tik vietos rinkai, nes jis persmelkia pasaulinį kapitalo judėjimą per vadinamąją jenos nešimo prekybą. Kai jenos finansavimo kaina auga, daliai investuotojų tampa mažiau patrauklu skolintis jenomis ir pirkti didesnės grąžos turto užsienyje.
Tokiais atvejais galimas greitas pozicijų uždarymas, kuris padidina svyravimus akcijų ir obligacijų rinkose nuo JAV iki besivystančių ekonomikų. Rinkos stebėtojai primena, kad panašūs deriniai anksčiau buvo sukėlę staigesnius išpardavimus, todėl didesni Japonijos pajamingumai ir toliau bus globalus rizikos indikatorius.
Artimiausias dėmesio taškas – Bank of Japan sprendimai ir komunikacija, taip pat jenos kurso stabilumas. Jei rinkos įsitikins, kad palūkanos kils sparčiau, Japonijos obligacijų pajamingumai gali išlikti aukšti, o tai turėtų įtakos ir tarptautinių portfelių strategijoms.