CP v2

Tag: Bank of Japan

  • Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas pasiekė 3 proc.: JAV spaudžia kelti palūkanas

    Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas pasiekė 3 proc.: JAV spaudžia kelti palūkanas

    Riba, kurios nebuvo 30 metų

    Japonijos 10 metų trukmės valstybės obligacijų pajamingumas rugsėjo 1 dieną trumpam pasiekė 3 proc. ribą. Tai aukščiausias lygis nuo 1996 metų ir dar vienas ženklas, kad ilgametė itin pigių pinigų era Japonijoje baigiasi.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį ne tik į patį skaičių, bet ir į judėjimo greitį: per maždaug dvejus metus šis pajamingumas daugiau nei patrigubėjo. Kartu aukštumose laikėsi ir trumpesnių terminų Japonijos skolos vertybiniai popieriai, rodantys, kad spaudimas apima visą kreivę.

    Kodėl pajamingumai šauna į viršų?

    Pagrindinis veiksnys yra Bank of Japan krypties pasikeitimas: bazinė palūkanų norma Japonijoje šiuo metu siekia 1 proc. ir rinkos laukia tolesnio griežtinimo. Investuotojai obligacijų kainomis iš esmės diskontuoja tikimybę, kad artimiausiame posėdyje palūkanos gali būti didinamos iki 1,25 proc.

    Prie pajamingumų kilimo prisideda ir infliacijos rizikos, ir diskusijos dėl viešųjų finansų tvarumo, ypač kai politikoje girdimi fiskalinės plėtros signalai. Kai investuotojai ima reikalauti didesnės grąžos už riziką, obligacijų kainos krenta, o jų pajamingumas kyla.

    G20 fone – JAV spaudimas Tokijui

    G20 finansų susitikimo metu JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas viešai leido suprasti, kad Vašingtonas norėtų greitesnio Japonijos pinigų politikos griežtinimo. Jo teigimu, sprendimai, vedantys į stipresnę jeną, būtų tikėtini, o rinka tai jau įkainoja.

    „Manau, kad rinka tai dabar jau įkainoja“, – sakė Scottas Bessentas, atsakydamas į klausimą, ar turi omenyje didesnes palūkanų normas.

    Japonijos finansų ministrė Satsuki Katayama po susitikimų akcentavo valiutos kurso tvarkos ir stabilumo svarbą, tačiau tvirtino, kad pinigų politika nebuvo aptarinėjama. Tuo pat metu Japonijos pareigūnai pabrėžia, kad Bank of Japan sprendimus priima pagal vidaus ekonomikos sąlygas, o ne pagal užsienio partnerių lūkesčius.

    Valiutos klausimas išlieka jautriausias: jena pastaruoju metu svyravo ties lygiu, kurį rinka neretai laiko riba galimai intervencijai. Silpnesnė jena brangina importą ir gali didinti infliacinį spaudimą, o tai dar labiau stiprina argumentus dėl aukštesnių palūkanų.

    Pasaulinis obligacijų išpardavimas nesibaigia

    Japonijos judėjimas vyksta platesnio suverenių obligacijų išpardavimo kontekste, kai daugelyje šalių pajamingumai kyla dėl užsitęsusios infliacijos rizikų ir griežtesnės centrinių bankų retorikos. Tokiose sąlygose jautriausiai reaguoja ilgo termino skolos vertybiniai popieriai, nes jų kainos labiau priklauso nuo ateities palūkanų normų trajektorijos.

    Rinkoms svarbiausia žinia artimiausiomis savaitėmis bus Bank of Japan sprendimas ir jo komunikacija apie tolimesnį kursą. Nuo jos priklausys ne tik obligacijų pajamingumai, bet ir jenos kryptis bei platesnės rizikos nuotaikos Azijos finansų rinkose.

  • Japonijos 10 metų obligacijos muša 30 metų rekordą: augimas nuvylė, rinka laukia BOJ žingsnio

    Japonijos 10 metų obligacijos muša 30 metų rekordą: augimas nuvylė, rinka laukia BOJ žingsnio

    Japonijos 10 metų vyriausybės obligacijų pajamingumas pakilo iki aukščiausio lygio per maždaug tris dešimtmečius, investuotojams perskaičiuojant rizikas po naujų ekonomikos duomenų. Rinka sureagavo į signalus, kad augimas silpnesnis, tačiau infliacijos ir valiutos spaudimas gali stumti centrą griežtinti politiką.

    Japonijos Ministrų kabineto biuro duomenimis, antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas metiniu tempu augo 1,1 proc., kai ekonomistai prognozavo 2,0 proc. Ketvirčio augimas siekė 0,3 proc. ir taip pat atsiliko nuo lūkesčių, nors plėtra tęsėsi trečią ketvirtį iš eilės.

    Vidaus paklausos paveikslas išliko blankus: privatus vartojimas, kaip skelbiama, neaugo, o investicijos į pagrindinį kapitalą smuko 1,2 proc. Tuo pat metu grynasis eksportas, kuriam palankus silpnesnis jenos kursas, pridėjo apie 0,5 procentinio punkto prie BVP pokyčio.

    Obligacijų rinkoje 10 metų Japonijos vyriausybės obligacijų pajamingumas dienos metu buvo pasiekęs 2,93 proc. ribą ir fiksavo aukščiausią lygį nuo 1996 metų rugsėjo. Vėliau, paskelbus BVP rodiklius, pajamingumas kiek atsitraukė, tačiau bendra kryptis išliko aukštyn.

    Analitikų vertinimu, šis išsiskyrimas tarp silpnesnio augimo ir kylančių pajamingumų rodo, kad Japonijos rinkas šiuo metu labiau veikia ne ciklinis atsigavimas, o infliacijos dinamika ir jenos kursas. Papildomu indikatoriumi tapo BVP defliatorius, kuris, kaip skelbiama, per metus padidėjo 2,6 proc.

    Jena silpna, lūkesčiai auga

    Silpna jena pastaraisiais mėnesiais išliko vienu pagrindinių rizikos veiksnių, todėl investuotojai atidžiai stebi Japonijos centrinio banko veiksmus. Rinkoje stiprėja statymai, kad Bank of Japan artimiausiais mėnesiais gali dar kartą kelti bazinę palūkanų normą, kuri šiuo metu siekia 1 proc.

    Valiutų rinkoje vasaros pabaigoje jena buvo pasiekusi apie 163,73 už JAV dolerį lygį, o tai prilyginta silpniausiam kursui per kelis dešimtmečius. Ši įtampa paskatino ir retą Japonijos bei JAV koordinuotą įsikišimą į valiutų rinką, siekiant pristabdyti jenos nuvertėjimą.

    „Rinkoms svarbiausia tampa ne vien BVP skaičiai, o tai, ar infliacija ir valiutos silpnumas privers BOJ veikti greičiau“, – sako rinkos dalyvių komentaruose cituojami ekonomistai. Tokia logika paaiškina, kodėl obligacijų pajamingumai gali kilti net ir tada, kai augimas nuvilia.

    Padariniai juntami ir už Japonijos ribų

    Japonijos obligacijų pajamingumų šuolis svarbus ne tik vietos rinkai, nes jis persmelkia pasaulinį kapitalo judėjimą per vadinamąją jenos nešimo prekybą. Kai jenos finansavimo kaina auga, daliai investuotojų tampa mažiau patrauklu skolintis jenomis ir pirkti didesnės grąžos turto užsienyje.

    Tokiais atvejais galimas greitas pozicijų uždarymas, kuris padidina svyravimus akcijų ir obligacijų rinkose nuo JAV iki besivystančių ekonomikų. Rinkos stebėtojai primena, kad panašūs deriniai anksčiau buvo sukėlę staigesnius išpardavimus, todėl didesni Japonijos pajamingumai ir toliau bus globalus rizikos indikatorius.

    Artimiausias dėmesio taškas – Bank of Japan sprendimai ir komunikacija, taip pat jenos kurso stabilumas. Jei rinkos įsitikins, kad palūkanos kils sparčiau, Japonijos obligacijų pajamingumai gali išlikti aukšti, o tai turėtų įtakos ir tarptautinių portfelių strategijoms.