Pietų Korėja šiemet planuoja keisti Užsienio valiutos sandorių įstatymą, kad stabiliąsias monetas aiškiau prilygintų mokėjimo priemonėms ir įvestų jų priežiūrą. Apie tai pranešė vietos žiniasklaida, o šalia numatomas ir platesnis kriptoturto stebėsenos mechanizmas.
Bank of Korea nurodė, kad su Vyriausybe derina priemones, skirtas reguliuoti tarpvalstybinius sandorius skaitmeniniais aktyvais. Tikslas yra sumažinti spragas, kai vertė gali būti perkelta per sienas aplenkiant tradicines finansų institucijas ir įprastą atsiskaitymų kontrolę.
„Centrinis bankas kartu su Vyriausybe ketina parengti įstatymo pataisas, kad stabiliosios monetos būtų reguliuojamos kaip mokėjimo priemonė“, – sakė Bank of Korea.
Reguliavimo kryptį paskatino pernai vykęs Nacionalinės Asamblėjos auditas, kuriame politikai kėlė klausimą dėl mokėjimų infrastruktūros modernizavimo ir galimų pinigų plovimo rizikų, susijusių su pasaulinių kriptovaliutų biržų plėtra. Tarp svarstytų temų buvo ir didelės vertės mokėjimo sistemų darbo laiko ilginimas iki vakaro.
Bank of Korea taip pat pabrėžė tarptautinio bendradarbiavimo svarbą kovojant su neteisėtais skaitmeninio turto pervedimais. Pasak centrinio banko, anonimiškumą didinantys įrankiai, tokie kaip maišytuvai ar neglobojamos piniginės, gali apsunkinti lėšų kilmės atsekimą ir sudaryti palankesnes sąlygas neteisėtai veiklai.
Lygiagrečiai Pietų Korėjoje rengiama Skaitmeninio turto pagrindų teisės aktų bazė, kuri turėtų nustatyti bendras žaidimo taisykles rinkai. Joje numatomi reikalavimai kriptoturto paslaugų teikėjams, įskaitant licencijavimo principus, taip pat kryptys, kaip šalyje galėtų būti prižiūrima stabiliųjų monetų leidyba.
Ši iniciatyvų kombinacija rodo, kad valdžios institucijos siekia iš anksto suvaldyti rizikas, kurios kyla, kai stabiliosios monetos pradeda veikti kaip reali atsiskaitymų alternatyva. Kuo plačiau jos naudojamos mokėjimams ir pervedimams, tuo labiau reguliuotojams svarbu aiškiai apibrėžti priežiūrą, ataskaitų teikimą ir pinigų plovimo prevenciją.