CP v2

Tag: Bankomatai

  • Bankomatai ir įmokų terminalai gali pradėti filmuoti klientus: įrašai 90 dienų, baudos už veidą

    Kas siūloma keisti?

    Lenkijos Teisingumo ministerija parengė siūlymą, pagal kurį bankomatai ir įmokų terminalai turėtų fiksuoti žmones, besinaudojančius įrenginiais. Įrašus operatoriai būtų įpareigoti saugoti ne trumpiau kaip 90 dienų.

    Pokyčiai pristatomi kaip priemonė greičiau nustatyti finansinių nusikaltimų vykdytojus ir atsekti pinigų judėjimą. Ministerija teigia, kad praktikoje tyrimams dažnai prireikia vaizdo medžiagos, tačiau jos išsaugojimo terminai ir prieinamumas nėra vienodi.

    Baudos už paslėptą veidą

    Projektas numato ir atsakomybę už naudojimąsi bankomatu ar įmokų terminalu prisidengus veidą taip, kad būtų neįmanoma atpažinti asmens. Tokiu atveju grėstų bauda arba oficialus papeikimas.

    „Tas, kas naudodamasis bankomatu ar įmokų terminalu uždengia veidą ar jo dalį taip, kad neįmanoma identifikuoti, gali būti baudžiamas pinigine bauda arba papeikimu“, – rašoma projekte.

    Kam būtų prieinami įrašai?

    Pagal siūlymą, prieiga prie įrašų galėtų būti suteikta keliolikai institucijų, tarp jų teismams, prokuratūrai ir policijai. Taip pat minimos mokesčių administravimo, sienos apsaugos bei specialiosios tarnybos.

    Ministerija argumentuoja, kad sukčiai, siekdami apsunkinti pinigų kilmės nustatymą, neretai išsigrynina lėšas bankomatuose ir vėliau jas įneša į įmokų terminalus ar keičia kitais būdais. Dėl to, anot rengėjų, aiškesnė ir ilgesnė įrašų saugojimo tvarka galėtų padėti tyrimams.

    Kodėl tai kelia klausimų?

    Nors tokia praktika, kaip teigiama, egzistuoja dalyje Europos šalių, siūlymas gali sulaukti kritikos dėl privatumo ir proporcingumo. Diskusijos tikėtinos ir dėl to, kaip bus apibrėžta veido dengimo išimtis, pavyzdžiui, dėl sveikatos ar religinių priežasčių.

    Jei projektas būtų priimtas, operatoriams tektų užtikrinti techninius reikalavimus, saugų duomenų saugojimą ir aiškias procedūras, kaip įrašai būtų perduodami teisėsaugai. Praktinis įgyvendinimas lems ir tai, ar klientai pokyčius pajus kaip saugumo stiprinimą, ar kaip perteklinę kontrolę.

  • Bankomatų naujovė Lenkijoje: 90 dienų vaizdo įrašai ir baudos už operacijas prisidengus veidą

    Lenkijos Teisingumo ministerija parengė siūlymą, kuris iš esmės keistų bankomatų ir įmokų terminalų naudojimo tvarką. Plane numatyta privalomai fiksuoti šių įrenginių naudotojus vaizdo kameromis ir įrašus saugoti mažiausiai 90 dienų po atliktos operacijos.

    Kartu atsirastų nauja atsakomybė: už grynųjų išėmimą ar įmokėjimą prisidengus veidą taip, kad būtų neįmanoma atpažinti asmens. Už tokį elgesį būtų numatyta bauda arba oficialus įspėjimas, o pati veido slėpimo aplinkybė taptų pažeidimo pagrindu.

    Kas siūloma ir kodėl?

    Ministerija argumentuoja, kad finansinių nusikaltimų tyrimuose itin svarbu greitai surinkti ir išanalizuoti įrodymus. Praktikoje tyrėjams dažnai pritrūksta laiku prieinamų bankomatų įrašų, todėl siūlomas konkretus minimalus saugojimo terminas, leidžiantis efektyviau vykdyti ikiteisminius tyrimus.

    Didžiausias dėmesys skiriamas situacijoms, kai nusikaltėliai siekia apsunkinti pinigų kilmės ir judėjimo atsekamumą. Ministerijos teigimu, sukčiai neretai išgrynina lėšas bankomatuose, vėliau jas įmoka per įmokų terminalus, o kai kuriais atvejais pasitelkia ir kitus įrenginius, kad būtų sunkiau nustatyti ryšį su pirminiu nusikaltimu.

    Kas galėtų gauti įrašus?

    Siūloma, kad prieiga prie bankomatų ir įmokų terminalų įrašų galėtų būti suteikiama plačiam institucijų ratui, kai to reikia teisėsaugos ar nacionalinio saugumo funkcijoms. Tarp įvardijamų gavėjų minimi teismai, prokuratūra, Policija, Krajowa Administracja Skarbowa, taip pat saugumo ir specialiosios tarnybos.

    Ministerija taip pat pabrėžia, kad panaši praktika kai kuriose Europos valstybėse laikoma įprasta ir padeda greičiau nustatyti nusikalstamų veikų vykdytojus. Lenkijoje teigiama, jog aiškios nacionalinės taisyklės stoka gali sudaryti prielaidas nusikaltėlių nebaudžiamumui, ypač kai naudojamos veidą dengiančios priemonės.

    Jei siūlymas būtų priimtas, bankomatų naudotojams tai reikštų paprastą, bet aiškų pokytį: atliekant operacijas reikėtų pasirūpinti, kad veidas nebūtų paslėptas taip, jog atpažinimas taptų neįmanomas. Tuo pat metu prasidėtų nauja diskusija apie privatumo ribas ir tai, kaip ilgai bei kam turėtų būti prieinami tokie įrašai.

  • Lenkijos centrinis bankas gina grynuosius: apyvartoje 114 mlrd. eurų, aukso atsargos auga

    Diskusijoms dėl grynųjų pinigų ateities Europoje aštrėjant, Lenkijos centrinis bankas pabrėžia, kad grynieji išlieka svarbia finansinio saugumo grandimi. Narodowy Bank Polski (NBP) teigia, jog šalyje įgyvendinama Nacionalinė grynųjų apyvartos saugumo strategija jau laikoma pavyzdžiu kitoms valstybėms.

    NBP valdybos narys Arturas Sobońas interviu Lenkijos žiniasklaidai akcentavo, kad strategijos tikslas yra užtikrinti pakankamą banknotų ir monetų kiekį mokėjimų sistemoje net sutrikus įprastiems atsiskaitymo kanalams. Toks požiūris siejamas ir su platesnėmis tendencijomis, kai dalis šalių, stipriai plėtusių atsiskaitymus tik kortelėmis ar programėlėmis, vėl grįžta prie rekomendacijų turėti grynųjų nenumatytiems atvejams.

    Grynųjų kiekis ir prieinamumas

    NBP skaičiavimu, Lenkijoje apyvartoje šiuo metu yra apie 497 mlrd. zlotų, tai sudaro maždaug 114 mlrd. eurų. Bankas pabrėžia, kad grynieji reikalingi ne tik kasdieniams atsiskaitymams, bet ir kaip atsarginė priemonė, jei sutriktų elektroninių mokėjimų infrastruktūra.

    Strategija apima ne vien centrinio banko, kaip pinigų emitento, vaidmenį, bet ir praktinį bendradarbiavimo modelį su komerciniais bankais bei viešuoju sektoriumi. NBP teigimu, be šios partnerystės neįmanoma užtikrinti stabilaus grynųjų tiekimo ir jų prieinamumo gyventojams.

    Bankas taip pat nurodo, kad pavyko stabilizuoti bankomatų operatoriams tenkančių mokesčių aplinką, o nors bankomatų skaičius kai kuriais metais mažėja, išgryninimo vietų tinklas iš esmės išlieka stabilus. Augančiu potencialu įvardijamos ir galimybės išsiimti nedideles sumas prekybos vietų kasose, nors kol kas tai sudaro mažą bendros gryninimo apimties dalį.

    Auksas ir rezervų struktūra

    Kartu su grynųjų vaidmens gynimu NBP aktyviai didina tarptautines atsargas, pirmiausia auksą. NBP skelbia jau sukaupęs 614 tonų aukso, o tikslas įvardijamas 700 tonų, taip siekiant stiprinti rezervų patikimumą ir diversifikaciją.

    „Aukso atsargos didina šalies saugumą ir ekonomikos patikimumą, o didesnė jų dalis leidžia subalansuoti rezervus tarp užsienio valiutų ir aukso“, – sakė Arturas Sobońas.

    NBP aiškina, kad auganti aukso kaina, didėjant turimam kiekiui, teigiamai veikia banko kapitalą, tačiau tai nėra realizuotas pelnas, nes auksas nėra parduodamas. Pasak banko atstovo, vadinamasis nerealizuotas prieaugis, susijęs su sukauptu auksu, siekia apie 150 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 35 mlrd. eurų.

    Rezervai be kriptoturto

    NBP pabrėžia, kad tarptautinių rezervų portfelyje numatyta vieta ir modernesnėms investavimo formoms, pavyzdžiui, biržoje prekiaujamiems fondams, susietiems su akcijų indeksais. Vis dėlto bankas akcentuoja, kad jo rezervuose nėra kriptoturto, o prioritetas teikiamas likvidžioms ir kredito rizikos neturinčioms arba ją minimalizuojančioms priemonėms.

    Lenkijos centrinio banko duomenimis, oficialiosios tarptautinės atsargos 2026 metų gegužės pabaigoje pasiekė 297,2 mlrd. JAV dolerių ekvivalentą. Perskaičiavus apytikriu kursu, tai sudaro apie 258 mlrd. eurų, o NBP teigia, kad per dešimtmetį atsargos išaugo daugiau nei dvigubai.

    NBP aiškina, kad didesnės atsargos leidžia nuosekliai artėti prie pasirinktos struktūros, kurioje reikšmingą dalį sudaro užsienio valiutos ir auksas. Bankas taip pat pažymi, kad kai kurios Vakarų Europos valstybės, tokios kaip Vokietija ar Prancūzija, istorškai sukaupusios gerokai didesnes aukso atsargas, todėl Lenkija siekia panašaus saugumo standarto pagal savo ekonomikos mastą.

  • „Revolut“ atveria pirmą fizinę parduotuvę Barselonoje: kam ji skirta ir kuo skirsis nuo banko

    „Revolut“ atveria pirmą fizinę parduotuvę Barselonoje: kam ji skirta ir kuo skirsis nuo banko

    „Revolut“ pranešė planuojanti atidaryti fizinę mažmeninės prekybos erdvę Barselonoje. Tai bus pirmasis bendrovės žingsnis į nuolatinę prekybą ne tik skaitmeniniais kanalais, o naujoji vieta vadinsis „Revolut Store“.

    Ispanijos žiniasklaida skelbia, kad erdvė įsikurs miesto centre ir bus didelė, o pats sumanymas lyginamas su „Apple“ parduotuvių formatu. „Revolut“ teigia, kad tikslas yra padaryti prekės ženklą labiau pasiekiamą ir padėti klientams lengviau atrasti bendrovės produktus.

    Ne banko skyrius, o patirties erdvė

    Bendrovė tiksliai neatskleidė, kokios paslaugos bus teikiamos „Revolut Store“, tačiau pabrėžė, kad tai nebus banko skyrius. Ispanijos dienraštis La Vanguardia nurodo, kad klientai galės gauti konsultacijas dėl paslaugų pasirinkimo ir dalyvauti su prekės ženklu susijusiose patirtyse.

    „Tai nebus laikina pop-up tipo vieta, o nuolatinė erdvė. Matoma, įtraukianti erdvė, kuri atgaivins mūsų ekosistemą“, – sakė „Revolut“ atstovas.

    Pasak bendrovės, fizinė erdvė turėtų padėti stiprinti pasitikėjimą, nes skaitmeninę patirtį papildo tiesioginis kontaktas su žmonėmis. „Nusprendėme atidaryti fizinę erdvę, kad bendrautume su vartotojais taip, kaip tai daro gyvenimo būdo prekės ženklai“, – teigė „Revolut“ atstovas.

    Kodėl pasirinkta Barselona?

    „Revolut“ rinkodaros vadovas Antoine Le Nel La Vanguardia sakė, kad Barselona bendrovei ilgą laiką buvo tarsi bandymų aikštelė. Pasak jo, tai inovatyvus miestas, kuriame lengva pasiekti ir vietinius, ir tarptautinius klientus.

    „Pasirinkome Barseloną, nes ji visada buvo mūsų bandymų poligonas. Tai inovatyvus miestas, kuriame galime rasti ir vietinių, ir tarptautinių klientų“, – sakė Antoine Le Nel.

    Šis pasirinkimas siejamas ir su „Revolut“ veiklos mastu mieste: pranešama, kad Barselonoje bendrovė turi apie 700 darbuotojų. Taip pat čia „Revolut“ yra pasirinkusi vietą, kur pradėjo diegti pirmuosius bankomatus.

    Kada atsidarys ir kas dirbs?

    La Vanguardia skelbia, kad „Revolut Store“ veiks pagal nuomos sutartį ir įdarbins daugiau nei 20 žmonių. Parduotuvę planuojama atidaryti šių metų pabaigoje arba 2027 metų pradžioje.

    Jei formatas pasiteisins, bendrovė svarstys jį kartoti ir kitose rinkose. Tai reikštų, kad „Revolut“ skaitmeninį modelį papildytų nuolatinė fizinių erdvių strategija, orientuota į konsultacijas, edukaciją ir prekės ženklo patirtį, o ne į tradicines kasdienes banko operacijas.