CP v2

Tag: Bankų priežiūra

  • Lenkijos KNF skyrė „PKO Bank Polski“ apie 11 mln. eurų baudų: klausimai dėl struktūrizuotų indėlių

    Lenkijos finansų priežiūros institucija KNF paskelbė „PKO Bank Polski“ skyrusi penkias baudas, kurių bendra suma siekia 47,5 mln. zlotų, tai yra apie 11 mln. eurų. Pranešime nurodoma, kad dalis pažeidimų siejama su banko siūlytais struktūrizuotais indėliais, o sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.

    Didžiausia bauda, 26 mln. zlotų, arba apie 6 mln. eurų, skirta dėl priežiūros įvardyto nepakankamo klientų informavimo apie galimus interesų konfliktus. KNF akcentuoja, kad kalbama apie laikotarpį nuo 2022 metų vasario 7 dienos iki 2023 metų kovo 29 dienos.

    Kas užkliuvo priežiūrai?

    KNF teigimu, vertinant struktūrizuotus indėlius svarbu ne tik produkto aprašymas, bet ir tai, kaip aiškiai klientui išdėstoma rizika, kaštai ir banko vaidmuo sandorio struktūroje. Priežiūros institucijos praktikoje interesų konfliktai dažniausiai siejami su situacijomis, kai finansų įstaiga tuo pačiu metu siekia uždirbti iš produkto konstrukcijos, bet turi pareigą veikti kliento interesais.

    „Bankas neinformavo klientų apie egzistuojančius interesų konfliktus, susijusius su struktūrizuotų indėlių paslaugų teikimu“, – nurodė Lenkijos finansų priežiūros institucija KNF.

    Tokie produktai paprastai derina indėlio dalį ir išvestinę finansinę priemonę, pavyzdžiui, opcioną, kuris susiejamas su indeksu, valiuta ar kitais rinkos rodikliais. Nors dažnai akcentuojama kapitalo apsauga, galutinė grąža priklauso nuo iš anksto nustatytų sąlygų, o kliento sprendimui itin svarbi informacija apie produkto mechaniką ir banko uždarbio struktūrą.

    Banko pozicija ir ką tai gali reikšti klientams

    „PKO Bank Polski“ viešai nurodė, kad sprendimas susijęs su istoriniais klausimais ir struktūrizuotais indėliais su kapitalo garantija, siūlytais 2021–2023 metais. Bankas taip pat pažymėjo, kad ginčijami produktai sudarė apie 1 proc. visų banko investicinių produktų vertės.

    „Nesutinkame su KNF pozicija ir pasinaudosime mums priklausančiomis teisinėmis priemonėmis“, – teigė „PKO Bank Polski“ atstovai.

    Rinkai tokie sprendimai dažniausiai reiškia dvi kryptis: institucijos griežtina reikalavimus informacijos atskleidimui, o bankai peržiūri pardavimo ir konsultavimo procesus. Klientams tai gali virsti detalesniais rizikos paaiškinimais, aiškesnėmis sąnaudomis ir griežtesniais tinkamumo vertinimais, ypač kai produktas turi investicinį komponentą.

    KNF atkreipė dėmesį, kad sprendimas nėra galutinis, todėl tolesnė eiga priklausys nuo teisinių procedūrų. Tokiose bylose reikšminga ne tik baudos suma, bet ir precedentas, kaip priežiūra vertina interesų konfliktų valdymą bei informavimo pareigą, kai klientams siūlomi sudėtingesni taupymo ir investavimo sprendimai.

  • „Revolut“ gavo Prancūzijos banko licenciją: kodėl žada perkelti klientus ir plėstis Europoje

    „Revolut“ gavo Prancūzijos banko licenciją: kodėl žada perkelti klientus ir plėstis Europoje

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ pranešė gavusi Prancūzijos banko licenciją, kurią patvirtino Prancūzijos bankų priežiūros institucija ACPR ir Europos Centrinis Bankas. Įmonė siekia sustiprinti reguliacinį pagrindą Vakarų Europoje, kuri šiuo metu yra sparčiausiai augantis jos regionas.

    Nauja licencija suteikia „Revolut“ daugiau lankstumo teikiant paslaugas pagal vietos taisykles ir praktiką, ypač kreditavimo srityje. Tai svarbu rinkoje, kur klientai vis dar dažnai vertina nacionalinę bankinę priežiūrą kaip papildomą pasitikėjimo garantą.

    Sprendimas priimtas po to, kai Europos Centrinis Bankas anksčiau buvo pritaikęs ribojimų dėl nuogąstavimų, kaip greitai „Revolut“ patvirtindavo naujus produktus visoje Europos Sąjungoje. Tai išryškino augančioms finansų įmonėms būdingą įtampą: plėtra turi vykti kartu su griežtesniais rizikos, atitikties ir vidaus kontrolės procesais.

    Iki šiol „Revolut“ Europoje rėmėsi Lietuvoje gauta banko licencija, leidusia teikti paslaugas ir išduoti paskolas daugelyje rinkų, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Ispaniją. Tačiau bendrovė nurodo, kad papildoma Prancūzijos licencija yra pragmatiškas žingsnis, turint omenyje dešimtis milijonų klientų Vakarų Europoje ir planuojamą produktų portfelio plėtrą.

    Įmonė taip pat paskelbė, kad pradės palaipsniui perkelti klientus prie Prancūzijos licencijos, pirmiausia Prancūzijoje, o vėliau ir kitose šalyse, tarp jų Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje bei Ispanijoje. Tuo pat metu Lietuvoje gauta licencija išliks svarbi aptarnaujant kitas Europos Sąjungos rinkas.

    Planas Paryžiui ir investicijoms

    „Revolut“ teigia, kad kitais metais Paryžiuje atidarys naują Vakarų Europos būstinę. Kartu įmonė planuoja į regioną investuoti daugiau nei 1 000 000 000 eurų ir pasamdyti per 600 darbuotojų, taip didindama tiek produktų kūrimo, tiek atitikties ir rizikos valdymo pajėgumus.

    Toks pasirinkimas atspindi platesnę tendenciją: didžiosios Europos finansų technologijų bendrovės vis dažniau siekia kelių licencijų ir stipresnio vietinio „įsitvirtinimo“ pagrindinėse rinkose. Tai padeda mažinti reguliacinę riziką, geriau pritaikyti paslaugas nacionaliniams reikalavimams ir didinti patikimumą konkurencijoje su tradiciniais bankais.

    Ką tai reiškia klientams?

    Klientams perėjimas prie naujos licencijos gali reikšti aiškesnį paslaugų pritaikymą konkrečiai rinkai, ypač kalbant apie paskolas ir kitus reguliuojamus produktus. Praktikoje pokyčiai dažniausiai įgyvendinami etapais: nuo sutarčių, sąskaitų aptarnavimo sąlygų ar indėlių apsaugos informacijos pateikimo iki klientų aptarnavimo procedūrų atnaujinimo.

    „Revolut“ pabrėžia, kad licencija sustiprina pagrindą teikti paslaugas laikantis aukštų reguliacinių ir operacinių standartų. Tokia žinutė ypač aktuali laikotarpiu, kai priežiūros institucijos visoje Europoje griežčiau vertina spartų finansinių produktų diegimą ir reikalauja didesnio skaidrumo bei rizikos kontrolės.

    „Prancūzija tapo vienu svarbiausių finansų centrų, ją palaiko dinamiška ekosistema ir tvirtas reguliacinis pagrindas. Tai ideali platforma paspartinti kitą „Revolut“ augimo etapą“, – sakė „Revolut“ įkūrėjas ir vadovas Nik Storonsky.

  • „UniCredit“ siekia perimti „Commerzbank“ kontrolę: ką tai reikštų „mBank“ ir galimam pardavimui 2027 metais

    Italijos bankas „UniCredit“ paskelbė, kad sieks operacinės kontrolės Vokietijos „Commerzbank“ ir jau yra sukaupęs reikšmingą balsų paketą. Rinkoje tai vertinama kaip dar vienas žingsnis konsolidacijos link, o kartu iš naujo kelia klausimą dėl Lenkijoje veikiančio „mBank“ ateities.

    „UniCredit“ nurodė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį konsoliduotas grynasis pelnas siekė apie 2,9 mlrd. eurų ir buvo mažesnis nei prieš metus. Banko teigimu, rezultatą paveikė ir su „Commerzbank“ sandoriu susijusios išlaidos, įskaitant apie 245 mln. eurų sąnaudas, patirtas vykdant akcijų apsikeitimo mechanizmą.

    Po įvykdytų veiksmų „UniCredit“ tiesiogiai ir netiesiogiai valdo apie 47,59 proc. „Commerzbank“ akcijų, suteikiančių apie 49,65 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokia struktūra reiškia, kad iki faktinės operacinės kontrolės dar reikalingi priežiūros institucijų sprendimai ir formalūs korporatyviniai žingsniai.

    „UniCredit“ vadovas Andrea Orcel yra pabrėžęs, kad bankas laukia būtinų leidimų, įskaitant Europos Centrinio Banko pritarimą, ir tikisi operacinę kontrolę perimti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį arba vėliausiai 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, „UniCredit“ taip pat svarsto nelaukti eilinio akcininkų susirinkimo ir anksčiau sušaukti neeilinį, kad būtų atnaujinta priežiūros ir valdymo struktūra. Toks scenarijus reikštų spartesnį integracijos procesą ir aiškesnę kryptį, kaip toliau būtų valdoma „Commerzbank“ grupė.

    Kas keistųsi „mBank“ atžvilgiu?

    Šioje istorijoje svarbus ir Lenkijos „mBank“, kurį iki šiol didžiąja dalimi kontroliuoja „Commerzbank“ ir turi apie 69 proc. akcijų. Jei „UniCredit“ įgytų operacinę kontrolę „Commerzbank“, tikėtina, kad grupėje būtų peržiūrėtas dukterinių bankų portfelis, ypač tų, kurie nėra strategiškai būtini pagrindinėms rinkoms.

    Anksčiau skelbta, kad „mBank“ gali būti ruošiamas pardavimui, o potencialiems pirkėjams būtų siūloma galimybė greitai įsitvirtinti Lenkijos bankų rinkoje. Pagal dabartinę kryptį, pasiūlymas finansų institucijoms galėtų būti parengtas 2027 metų pirmoje pusėje, nors galutinis grafikas priklausys nuo reguliuotojų sprendimų ir sandorio struktūros.

    Ką rodo bankų konsolidacijos tendencijos?

    Europos bankų sektoriuje pastaraisiais metais ryškėja konsolidacijos banga, kai didesni bankai siekia masto ekonomijos, didesnių kapitalo rezervų efektyvumo ir tvirtesnių pozicijų skirtingose rinkose. Prie šios dinamikos prisideda ir reguliaciniai reikalavimai, ir poreikis investuoti į skaitmenizaciją bei kibernetinį saugumą.

    Tokiuose sandoriuose itin svarbūs priežiūros institucijų vertinimai dėl kapitalo pakankamumo, rizikų valdymo ir konkurencinės aplinkos. Dėl to net ir turint didelį akcijų paketą, operacinės kontrolės perėmimas paprastai užtrunka, o rinkai tenka gyventi su kelių ketvirčių neapibrėžtumu.

    „UniCredit“ yra paskelbęs ir apie atnaujintas metines finansines ambicijas, įskaitant didesnę visų metų grynojo pelno prognozę iki maždaug 11,5 mlrd. eurų, neįtraukiant integracijos kaštų. Bankas taip pat buvo pranešęs apie sprendimus, susijusius su kapitalo paskirstymu, įskaitant laikinas akcijų supirkimo pauzes, kai prioritetu tampa strateginės investicijos.

    Investuotojams ir klientams svarbiausias klausimas artimiausiais mėnesiais išlieka aiškumas dėl leidimų, „Commerzbank“ valdymo pertvarkos ir to, ar „mBank“ iš tiesų bus išskirtas kaip parduodamas turtas. Jei procesas pajudėtų greitai, 2027 metais Lenkijos bankų rinkoje gali pasirodyti vienas didžiausių pardavimo objektų regione.

  • Ispanija meta kortą dėl ECB: į paveldėtojus Lagarde vietai stumia Pablo Hernández de Cos

    Ispanija meta kortą dėl ECB: į paveldėtojus Lagarde vietai stumia Pablo Hernández de Cos

    Ispanijos Vyriausybė, anot šalies verslo žiniasklaidos skelbiamų šaltinių, apsisprendė: kandidatu į Europos Centrinio Banko prezidentus turėtų tapti Pablo Hernández de Cos. Tai pirmas kartas, kai Madridas taip aiškiai ruošia savo žmogų į aukščiausią euro zonos pinigų politikos postą, kurį šiuo metu užima Christine Lagarde.

    Diskusijas įkaitino vis garsesnės prielaidos, kad C. Lagarde gali pasitraukti anksčiau nei baigsis jos kadencija, kuri oficialiai tęsiasi iki 2027 metų spalio. Nors pati ECB vadovė viešai nėra patvirtinusi sprendimo trauktis, politinės spekuliacijos dėl jos vaidmens Prancūzijos vidaus politikoje spaudžia rinką ir didina įpėdinystės lenktynių greitį.

    Kas yra Hernández de Cos?

    P. Hernández de Cos laikomas vienu stipriausių technokratų euro zonos finansų architektūroje. 2018–2024 metais jis vadovavo Ispanijos bankui ir tuo metu buvo ECB Valdančiosios tarybos narys, todėl tiesiogiai dalyvavo sprendžiant dėl palūkanų normų ir kovos su infliacija strategijos.

    Vėliau jis vadovavo Bazelio bankininkystės priežiūros komitetui, o nuo 2025 metų liepos tapo Tarptautinių atsiskaitymų banko generaliniu direktoriumi. Tokia karjeros trajektorija dažnai laikoma tiesioginiu pasirengimu vadovauti ECB, nes apima ir pinigų politiką, ir bankų priežiūros standartus.

    Kodėl Madrido parama svarbi?

    ECB vadovo paskyrimas euro zonoje yra politinis ir institucinės pusiausvyros procesas: vien kompetencijos neužtenka, būtina ir aiški gimtosios šalies politinė atrama. Neoficiali praktika rodo, kad kandidatai be savo sostinės palaikymo realių šansų beveik neturi, nes galutinis sprendimas priklauso ES lyderiams.

    Viešojoje erdvėje buvo kalbėta, kad Ispanijos Vyriausybė galėjo abejoti P. Hernández de Cos kandidatūra dėl ankstesnių įtampų, kai centrinis bankas kritiškai vertino kai kurias socialinės politikos priemones. Tačiau šaltiniai, cituojami Ispanijos žiniasklaidoje, tvirtina, jog Ekonomikos ministerija jį laiko pagrindine ir realiausia Ispanijos korta kovoje dėl ECB vadovo posto.

    Prezidentūra arba nieko

    Šioje istorijoje yra ir svarbi sąlyga: P. Hernández de Cos esą svarstytų persikelti iš Bazelio į Frankfurtą tik tuo atveju, jei tai būtų ECB prezidento pozicija. Kiti vaidmenys šešių narių ECB vykdomojoje valdyboje, net ir įtakingi, jo dabartinio tarptautinio posto kontekste būtų laikomi žingsniu žemyn.

    Jei kova dėl prezidentūros pasirodytų per sunki, Madridas, kaip teigiama, galėtų keisti strategiją ir siekti kitos vietos ECB vykdomojoje valdyboje. Tai ypač aktualu po to, kai šiemet baigėsi buvusio ECB viceprezidento Luis de Guindos kadencija, o Ispanija šiuo metu neturi savo atstovo vykdomojoje valdyboje.

    Procedūriškai įpėdinis skiriamas aštuonerių metų, nepratęsiamai kadencijai. Pirmiausia kandidatų sąrašą kvalifikuota balsų dauguma formuoja euro zonos finansų ministrai, o galutinį sprendimą priima ES vadovai, nors ankstesniais atvejais politinis susitarimas kartais būdavo pasiekiamas ir dėl vieno vardo.

    Kol kas viešojoje erdvėje minimi ir kiti galimi pretendentai, tarp jų Nyderlandų centrinio banko vadovas Klaas Knot bei Vokietijos atstovai Joachim Nagel ir Isabel Schnabel. Tačiau aiškus Ispanijos signalas rodo, kad lenktynės dėl ECB vairo jau prasidėjo.

  • ECB reikalauja didžiųjų ES bankų DI rizikų plano iki spalio: ką turės pakeisti finansų sektorius

    ECB reikalauja didžiųjų ES bankų DI rizikų plano iki spalio: ką turės pakeisti finansų sektorius

    Europos Centrinis Bankas (ECB) paragino didžiausius Europos Sąjungos bankus iki spalio pabaigos pateikti aiškius veiksmų planus, kaip jie valdys rizikas, kylančias dėl pažangių dirbtinio intelekto (DI) modelių. Signalas bankams siunčiamas tuo metu, kai finansų sektorius vis labiau priklauso nuo išorinių technologijų tiekėjų ir sudėtingų skaitmeninių sprendimų.

    ECB Priežiūros valdybos pirmininkė Claudia Buch nurodė bankams sustiprinti vidines kontrolės sistemas ir įsivertinti, ar išoriniai technologijų partneriai yra tinkami bei patikimi. Bankų prašoma aprašyti, kaip bus modernizuojama infrastruktūra, gerinami incidentų valdymo procesai ir pasirengimas greitai atkurti veiklą po sutrikimų.

    Reguliuotojų dėmesį ypač prikausto vadinamieji pažangiausios kartos DI modeliai, kurie gali paspartinti kibernetines atakas. Tokie įrankiai gali greičiau aptikti programinės įrangos spragas ir net generuoti veikiančius išnaudojimo kodus, taip sutrumpindami laiką nuo pažeidžiamumo atradimo iki jo išnaudojimo.

    Kodėl DI tampa finansine rizika?

    Bankų skaitmeninė veikla remiasi mokėjimų, atsiskaitymų, klientų identifikavimo, prekybos ir rizikos vertinimo sistemomis, todėl bet koks plataus masto kibernetinis incidentas gali išplisti grandinine reakcija. Jei trikdžiai paliestų mokėjimų ar kliringo infrastruktūrą, pasekmės galėtų būti juntamos ne tik atskiriems bankams, bet ir visai finansų sistemai.

    Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRB) paskelbė perspėjimą, kad pažangūs DI modeliai turėtų būti vertinami kaip galimas sisteminės rizikos šaltinis finansų sektoriui. Anot ESRB, be koordinuotų veiksmų Europos Sąjungoje tokios grėsmės gali virsti struktūriniais pažeidžiamumais, didinančiais plataus masto krizės tikimybę.

    Ką bankai turės pateikti iki spalio?

    ECB siekia, kad bankai pateiktų konkrečius veiksmus, o ne bendras gaires: kaip bus užtikrintas DI naudojamų sistemų saugumas, kaip valdoma tiekėjų rizika ir kaip bus testuojami kritiniai IT procesai. Praktikoje tai gali reikšti griežtesnę trečiųjų šalių kontrolę, daugiau privalomų saugumo patikrų ir aiškesnes atsakomybių ribas, kai paslaugas teikia technologijų partneriai.

    ECB kol kas nenurodo planuojantis sankcijas bankams, kurie nespėtų ar nepateiktų pakankamai kokybiškų planų. Vis dėlto pateikti dokumentai gali tapti pagrindu lyginti bankų pasirengimą, išskirti silpniausias vietas ir inicijuoti tikslines priežiūros priemones.

    Ko tikėtis artimiausiais mėnesiais?

    Lygiagrečiai Europos Komisija planuoja pristatyti veiksmų planą, kaip Europos Sąjungoje bus vertinamos ir testuojamos pažangių DI modelių keliamos rizikos. Tai rodo bendrą kryptį: DI saugumas ir atsparumas tampa ne vien technologijų, bet ir finansinio stabilumo klausimu.

    Bankams tai reiškia spartesnį perėjimą nuo eksperimentinio DI taikymo prie griežčiau valdytų procesų, kuriuose svarbiausia yra saugumas, audituojamumas ir atsakomybė. Reguliuotojai aiškiai signalizuoja, kad DI nauda finansų sektoriuje bus vertinama kartu su gebėjimu suvaldyti naujos kartos kibernetines ir operacines grėsmes.

  • Privataus kredito bumas artėja prie 1 800 000 000 000 eurų: FSB įspėja dėl grandininės rizikos

    Privataus kredito bumas artėja prie 1 800 000 000 000 eurų: FSB įspėja dėl grandininės rizikos

    Privataus kredito rinka, kurios apimtis pasaulyje jau vertinama maždaug 1 400 000 000 000–1 800 000 000 000 eurų, vis dažniau kelia sisteminės rizikos klausimų. Finansinio stabilumo taryba (FSB) ragina nacionalinius priežiūros institucijų vadovus griežčiau vertinti šio sektoriaus sąsajas su bankais, draudikais ir turto valdytojais.

    FSB ataskaitoje pabrėžiama, kad privataus kredito rinka auga sparčiai, tačiau jai vis dar būdingas ribotas duomenų standartizavimas ir skaidrumas. Prie rizikų priskiriami ne vien sudėtingi finansavimo mechanizmai, bet ir mažiau aiškios turto vertinimo praktikos, galinčios iškreipti realų rizikos vaizdą.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    FSB dėmesio centre atsidūrė didėjantis sektoriaus susietumas su tradicine bankų sistema. Kalbama apie bankų suteikiamas kredito linijas, atnaujinamas finansavimo sutartis ir partnerystes, kai bankai bei turto valdytojai kartu kuria ar platina privataus kredito produktus.

    FSB duomenimis, bankų suteiktų panaudotų ir nepanaudotų kredito linijų suma siekia apie 200 000 000 000 eurų, tačiau komerciniai vertinimai rodo, kad realūs skaičiai gali būti gerokai didesni. Nors tai nėra dominuojanti dalis viso bankų kapitalo, FSB pažymi, kad kitos sąsajos gali sustiprinti šokų plitimą rinkoje.

    Neišbandytas scenarijus per nuosmukį

    Ataskaitoje akcentuojama, kad privataus kredito portfeliuose neretai taikomas didelis svertas, o finansavimas koncentruojasi tokiuose sektoriuose kaip technologijos, sveikatos apsauga ir paslaugos. Tokia struktūra, FSB vertinimu, dar nebuvo rimtai išbandyta užsitęsusio ekonomikos nuosmukio sąlygomis.

    Be to, fiksuojama, kad dalis skolininkų dažniau remiasi vadinamosiomis natūrinių palūkanų paskolomis, kai palūkanos ne mokamos grynaisiais, o pridedamos prie skolos. FSB tai įvardija kaip signalą, galintį rodyti blogėjančias kredito sąlygas ir didesnę nemokumo riziką.

    „Tai apima rizikingesnį fondų portfelių finansavimą, bankų atnaujinamas kredito linijas įmonėms, kurios tuo pat metu skolinasi iš privataus kredito fondų, ir vis dažnesnes bankų bei turto valdytojų partnerystes, orientuotas į privatų kreditą“, – teigiama FSB ataskaitoje.

    Ko prašoma reguliuotojų?

    FSB siekia, kad priežiūros institucijos sustiprintų sektoriaus kontrolę ir geriau matytų bendrą rizikų koncentraciją. Tarp prioritetų nurodoma geresnė ekspozicijų agregacija, nuoseklesnis vertinimo metodų taikymas, atsargesnis privačių reitingų naudojimas ir išsamesni paskolų lygmens duomenys.

    Taip pat siūloma griežčiau vertinti likvidumo neatitikimus, kai investuotojams siūlomos dažnesnės išpirkimo galimybės, nei realiai leidžia parduoti mažiau likvidų turtą. Ši tema tapo ypač aktuali augant pusiau likvidiems produktams, kurie kai kuriose rinkose pritraukia ir mažmeninius investuotojus.

    Privataus kredito augimas įgavo pagreitį po 2008 metų pasaulinės finansų krizės, kai bankai atsitraukė nuo rizikingesnių skolos rinkos segmentų. Alternatyvūs skolintojai užėmė šią nišą, o šiandien vis dažniau finansuoja ne tik vidutinio dydžio, bet ir dideles bendroves.

    Didžiųjų bankų atskleidžiami skaičiai rodo, kad ekspozicijos jau matomos ir Europoje. Pavyzdžiui, „Barclays“ nurodė apie 18 000 000 000 eurų privataus kredito ekspoziciją, „Deutsche Bank“ – apie 27 000 000 000 eurų, o „BNP Paribas“ – apie 23 000 000 000 eurų, todėl riziką vis aktyviau vertina ir Europos centriniai bankai.