CP v2

Tag: Bankų sektorius

  • Varšuvos birža muša rekordus: WIG20 per sesiją perkopė 4 083 punktus, brangsta visas rinka

    Antradienį Varšuvos vertybinių popierių birža tęsė kilimą: pagrindinis indeksas WIG20 prekybos metu pasiekė naują rekordą ir buvo pakilęs iki 4 083 punktų. Sesijos pabaigoje indeksas nusileido kiek žemiau ir užsidarė ties 4 048,66 punkto riba.

    Rekordą fiksavo ir platesnį rinkos vaizdą rodantis WIG: dienos eigoje jis pakilo iki 154 307 punktų, o užsidarė ties 153 506 punktais. Tai signalizuoja, kad pirkėjų aktyvumas apima ne vien kelias didžiausias bendroves.

    Kylo ir vidutinės įmonės

    Augimo tempų neprarado ir vidutinės kapitalizacijos segmentas: mWIG40 prekybos metu pakilo iki 10 709,93 punkto, sesiją baigė ties 10 668,97 punktais. Mažiausių įmonių indeksas sWIG80 dieną užbaigė ties 31 962 punktais, o jo aukščiausias istorinis lygis išlieka 32 635,25 punkto riba.

    Rinkos analitikai pabrėžia, kad pastaruoju metu matomas išaugęs susidomėjimas įvairių dydžių įmonėmis. Toks platus pirkimas dažnai laikomas tvaresniu signalu nei trumpalaikiai šuoliai, kuriuos sukelia pavienės istorijos ar vieno sektoriaus bumas.

    „Pastaruoju metu matome, kad kyla ne tik didžiausios įmonės, bet ir mažesni segmentai, o tai rodo platesnį investuotojų apetito sugrįžimą“, – sakė DM PKO BP analitikas Przemysławas Smolińskis.

    Jo vertinimu, kai paklausa persimeta į visą rinką, teigiama tendencija gali išsilaikyti ilgiau. Be to, dalį pirkimo srautų gali sudaryti užsienio investuotojai, kurie dažniau renkasi didžiausias ir likvidžiausias bendroves.

    Bankų sektorius atsiliko

    Nors bendra kryptis išliko teigiama, bankų sektorius antradienį buvo tarp silpnesnių. WIG Banki smuktelėjo 0,55 proc. iki 25 840,90 punkto, atsitraukdamas nuo neseniai pasiekto istorinio maksimumo.

    Rinkoje akcentuojama, kad toks judėjimas nebūtinai reiškia trendų lūžį, o greičiau natūralią rotaciją tarp sektorių po ilgesnio kilimo. Pastaraisiais mėnesiais bankų akcijos buvo vienos iš ryškesnių lyderių, todėl trumpalaikės korekcijos investuotojams dažnai tampa proga perbalansuoti portfelius.

    Ilgesniu laikotarpiu bankų indekso dinamika išlieka stipri: skaičiuojant nuo 2025 metų spalio iki pastarojo meto uždarymų, WIG Banki buvo išaugęs beveik 59 proc. Tai pabrėžia, kad net ir po silpnesnės dienos sektorius vis dar išlieka vienas svarbiausių Varšuvos biržos variklių.

  • WIG20 pasiekė naują šio ralio rekordą, bet finišavo žemiau: ar 3 800 punktų riba bus išlaikyta?

    Varšuvos biržos didžiųjų bendrovių indeksas WIG20 trečiadienį dar kartą atnaujino šio kilimo bangos rekordą ir trumpam pakilo iki 3 830 punktų. Vis dėlto sesijos pabaigoje investuotojų entuziazmas priblėso, o indeksas smuktelėjo 0,4 proc. ir užsidarė ties 3 803 punktų riba.

    Rinkos dalyvių akys dabar krypsta į 3 800 punktų lygį, kuris vertinamas kaip svarbus psichologinis ir techninis slenkstis. Jo išlaikymas gali rodyti, kad pastarojo meto kilimas kol kas nesibaigia, tačiau vis daugiau kalbama ir apie galimą pauzę po spartaus šuolio.

    „Sesija kartu patvirtino išsiveržimą virš 3 800 punktų, bet ir priminė, kad po staigių kilimų rinka dažnai sustoja konsolidacijai“, – sakė DM BOŚ analitikas Adamas Stańczakas.

    Platesniame kontekste dalis Varšuvos biržos indeksų demonstravo didesnį atsparumą: bendras WIG dienos metu taip pat buvo pasiekęs naujas aukštumas, o vidutinių bendrovių mWIG40 užfiksavo naują viršūnę ir sesiją baigė ties 10 034 punktais, pakilęs 0,2 proc. Tuo metu smulkių bendrovių sWIG80 nuo ankstesnių rekordų, pasiektų pavasario pabaigoje, išlieka nuosaikiai nusileidęs.

    Kiek trūksta iki istorinio rekordo?

    WIG20 visų laikų rekordas siekia 3 940 punktų ir buvo užfiksuotas 2007 metais. Po trečiadienio uždarymo iki šio lygio indeksui trūksta kiek daugiau nei 3,5 proc., todėl rinka priartėjo prie zonos, kurioje dažnai didėja svyravimai ir dalis investuotojų linkę fiksuoti pelną.

    Analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis svarbiausia bus ne tik bandymai artėti prie 3 900 ar net 4 000 punktų, bet ir tai, ar pavyks išsaugoti virš 3 800 punktų susiformavusį pagrindą. Jei indeksas imtų tvariau kristi žemiau šios ribos, didėtų tikimybė, kad prasidės gilesnė korekcija.

    Kas palaiko apetitą rizikai?

    WIG20 impulso fonui svarbūs ir išoriniai veiksniai, ypač JAV makroekonominiai rodikliai ir jų įtaka palūkanų normų lūkesčiams. Rinkas pastaruoju metu palaikė lėtėjanti infliacija JAV: metinis vartotojų kainų indekso augimas sumažėjo iki 3,5 proc., o tai sustiprino viltis, kad pinigų politika artimiausiu metu gali būti griežtinama lėčiau.

    Tokios nuotaikos paprastai skatina investuotojus grįžti į rizikingesnį turtą, tarp jų ir į akcijas besivystančiose rinkose. Kartu tai gali palaikyti kapitalo srautus į Vidurio Europos regioną, nors trumpalaikiai svyravimai išlieka tikėtini.

    „WIG20 išsiveržė iš kelių mėnesių konsolidacijos, o tai atveria galimybę formuotis dar vienai augimo bangai, tačiau spartus kilimas didina ir korekcijos riziką“, – sakė Noble Securities analitikas Jacekas Borawskis.

    Bankai traukėsi, bet indeksas kilo

    Įprastai bankų sektorius laikomas vienu svarbiausių WIG20 krypties veiksnių, nes jo svoris rinkoje reikšmingas. Pastaruoju metu bankų indeksas per metus yra pakilęs apie 50 proc., o per dvejus metus augimas siekia apie 80 proc., tačiau šįkart situacija buvo neįprasta.

    WIG20 naujos viršūnės buvo pasiektos tuo metu, kai bankų sektorius dvi dienas iš eilės silpo ir kiekvieną kartą krito daugiau nei 1 proc. Tai rodo, kad kilimą bent trumpuoju laikotarpiu palaikė kiti sektoriai, tačiau taip pat didina klausimų, ar ralis taps platesnis ir tvaresnis.

    Rinkos dalyviai dabar laukia, ar WIG20 sugebės stabilizuotis virš 3 800 punktų, ir ar pirkėjų jėgų užteks artėti prie 2007 metų rekordo. Net ir esant palankiam fonui, po pastarųjų savaičių šuolio tikėtina, kad investuotojai dažniau rinksis atsargesnę taktiką ir bus jautresni bet kokiems signalams apie galimą korekciją.

  • Puikios nuotaikos Varšuvos biržoje: WIG ir mWIG40 pasiekė rekordus, bankai tempia rinką aukštyn

    Praėjusi savaitė Varšuvos vertybinių popierių biržoje baigėsi ryškiu optimizmu ir keliais naujais rekordais. Istorines aukštumas pasiekė platusis WIG ir vidutinės kapitalizacijos įmones vienijantis mWIG40, o bankų sektoriaus indeksas WIG-Banki taip pat užfiksavo rekordą.

    Per penkias prekybos sesijas pagrindiniai indeksai kilo: WIG20 paaugo apie 2,6 proc., WIG – apie 2,1 proc., mWIG40 – apie 1,5 proc., o sWIG80 fiksavo kuklesnį, maždaug 0,3 proc. prieaugį. WIG pasiekė maždaug 14 223 punktų ribą, o mWIG40 taip pat užsidarė rekordiniu lygiu.

    WIG20 nuo dabartinės ralio viršūnės atsiliko nedaug: mėnesiu anksčiau indeksas buvo pasiekęs apie 3 787,8 punkto, o savaitės pabaigoje laikėsi ties maždaug 3 769,5 punkto. Toks fonas rodo, kad rinka išlaiko pagreitį, nors dalyje stambiųjų bendrovių matėsi ir korekcinių judesių.

    Bankai muša rekordus

    Didžiausią įtaką bendrai nuotaikai turėjo bankų akcijos. Dėl jų stiprybės WIG-Banki pasiekė naują rekordą – apie 25 498 punktus, o nuo metų pradžios bankų sektoriaus prieaugis siekė apie 33 proc.

    Investuotojų dėmesys bankams dažnai sustiprėja, kai tikimasi stabilesnių palūkanų normų trajektorijos arba geresnių finansinių rezultatų perspektyvų. Kartu bankai Varšuvoje tradiciškai turi didelį svorį indeksuose, todėl jų ralis greitai atsispindi ir visos rinkos dinamikoje.

    Korekcijos: KGHM ir energetika

    Ne visiems WIG20 atstovams savaitė buvo sėkminga: dalis stambiųjų įmonių atpigo. Ryškiausia korekcija fiksuota KGHM akcijose, kurios per savaitę smuko daugiau nei 8 proc.

    Energetikos sektoriuje taip pat matėsi spaudimas: PGE krito apie 3 proc., o Tauron – apie 2 proc. Tuo metu „Żabka“ akcijos nežymiai koregavosi maždaug 0,7 proc., nors bendrai bendrovė išlaikė aukštą rinkos vertės lygį.

    Antroji linija: XTB, „Asbis“ ir „Synektik“

    Platesnėje rinkoje išsiskyrė antrosios linijos bendrovės, kurios gerokai prisidėjo prie teigiamos savaitės statistikos. Tarp dažniausiai minimų vardų – brokeris XTB, technologijų platintoja „Asbis“, taip pat medicinos technologijų įmonė „Synektik“.

    „Asbis“ nuo metų pradžios buvo išaugusi apie 250 proc., o XTB pasiekė naujas istorines aukštumas; rinkos vertė buvo perkopusi maždaug 3,5 mlrd. eurų ribą. „Synektik“ taip pat gerino rekordus, o investuotojai aktyviai sekė ir iš šios grupės išskirtos radiofarmacijos krypties įmonės „Syn2bio“ akcijas, kurios per savaitę brango daugiau nei 50 proc.

    Nors trumpalaikiai šuoliai daliai bendrovių gali būti susiję su rinkos lūkesčiais ir likvidumo banga, rekordai pagrindiniuose indeksuose paprastai signalizuoja platesnį rizikos apetito sugrįžimą. Vis dėlto investuotojams svarbu vertinti, ar augimą palaiko fundamentiniai rezultatai, sektorių perspektyvos ir įmonių prognozės, o ne vien momentinis entuziazmas.

  • Vokietijos „Commerzbank“ planuoja atleisti iki 3 000 žmonių: DI investicijos ir įtaka mBank

    Vokietijos „Commerzbank“ planuoja atleisti iki 3 000 žmonių: DI investicijos ir įtaka mBank

    Vokietijos bankų grupė „Commerzbank“ pranešė apie planus artimiausiais metais mažinti darbuotojų skaičių, o atleidimai gali siekti iki 3 000 žmonių. Bankas tai sieja su efektyvumo didinimu ir didesniu technologijų, ypač DI, panaudojimu kasdienėse operacijose.

    Įmonė skelbia, kad metų pradžia buvo sėkminga: pirmąjį 2026 metų ketvirtį veiklos rezultatas, kaip nurodoma banko pranešime, augo 11 proc. ir pasiekė rekordinį 1,4 mlrd. eurų lygį. Kartu bankas pakėlė 2026 metų grynojo pelno lūkesčius iki mažiausiai 3,4 mlrd. eurų, kai anksčiau buvo prognozuojama daugiau nei 3,2 mlrd. eurų.

    „Metus pradėjome rekordiniais rezultatais. Tai rodo, kad mūsų strategija veikia ir turi didesnį potencialą, nei planavome iš pradžių“, – sakė „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp.

    Didelė plano dalis susijusi su DI diegimu: „Commerzbank“ nurodo svarstantis investicijas, kurios artimiausiais metais galėtų siekti iki 600 mln. eurų. Tokios investicijos paprastai apima procesų automatizavimą, klientų aptarnavimo skaitmeninimą, rizikų vertinimo modelių atnaujinimą ir vidaus administravimo kaštų mažinimą.

    Bankas pabrėžia, kad dalį darbuotojų ketinama perkelti į kitas funkcijas, tačiau kartu pripažįsta ir atleidimų riziką. Finansų sektoriuje tai atitinka platesnę tendenciją, kai bankai mažina padalinių tinklus, centralizuoja paslaugas ir daugiau veiklų perkelia į skaitmeninius kanalus.

    Ši naujiena svarbi ir Lenkijos rinkai, nes „Commerzbank“ valdo kontrolinį mBank akcijų paketą. Dėl to „Commerzbank“ strateginiai sprendimai, įskaitant kaštų mažinimą ar technologijų plėtrą, gali turėti netiesioginės įtakos ir mBank veiklos prioritetams.

    Įtampą didina ir perėmimo tema: „Commerzbank“ viešai skeptiškai vertina „UniCredit“ interesą bei siūlomą sandorio logiką. Bankas nurodo, kad integracijos planas esą išlieka nepakankamai aiškus, o įgyvendinimo rizikos būtų reikšmingos.

    „Pateiktas integracijos planas lieka neaiškus ir susijęs su didelėmis įgyvendinimo rizikomis“, – teigiama „Commerzbank“ pranešime.

    „UniCredit“ anksčiau siūlė už kiekvieną „Commerzbank“ akciją 0,485 naujos savo akcijos, o tai atitiko 30,80 euro įkainį už „Commerzbank“ akciją. „Commerzbank“ akcentuoja, kad būtų pasirengęs diskusijoms tik tuo atveju, jei būtų pasiūlyta patraukli premija akcininkams ir aiškiai įvardytas planas, suderinamas su banko verslo modeliu.

  • „Commerzbank“ žada didesnį pelną ir atleis 3 000 darbuotojų: atsakas į „UniCredit“ perėmimo planus

    „Commerzbank“ žada didesnį pelną ir atleis 3 000 darbuotojų: atsakas į „UniCredit“ perėmimo planus

    Vokietijos bankas „Commerzbank“ pranešė planuojantis atsisakyti dar 3 000 darbo vietų ir kartu smarkiai kelti pelno tikslus. Banko pertvarka įvardijama kaip tiesioginis atsakas į Italijos grupės „UniCredit“ siekį perimti kontrolę.

    Frankfurte įsikūręs kreditorius teigia, kad iki 2030 metų pajamos turėtų augti iki 16,8 mlrd. eurų, o grynasis pelnas pasiekti 5,9 mlrd. eurų. Tokiais skaičiais bankas bando įtikinti rinką, kad gali didinti vertę savarankiškai, be perėmimo.

    „Mūsų nauji tikslai atspindi ambicingą ir kartu patikimą augimą, o bet kokia alternatyva turi būti lyginama su tuo“, – sakė „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp.

    Numatomi atleidimai paliestų apie 8 proc. iš maždaug 38 000 banko darbuotojų. Pertvarkos kaštus „Commerzbank“ vertina apie 450 mln. eurų, o didesnį efektyvumą tikisi pasiekti ir plačiau taikydama dirbtinį intelektą procesų automatizavimui.

    „UniCredit“ šią savaitę pateikė oficialų savanorišką akcijų mainų pasiūlymą visoms „Commerzbank“ akcijoms. Pasiūlymu Vokietijos bankas įvertintas kiek mažiau nei 35 mlrd. eurų.

    „UniCredit“ į „Commerzbank“ dairėsi jau kurį laiką: 2024 metais įsigijo didelį akcijų paketą iš Vokietijos valstybės, o vėliau jį didino pirkdama rinkoje. Pasiekus ribą, kuri pagal Vokietijos perėmimų taisykles įpareigoja teikti formalų pasiūlymą, italų bankas tai ir padarė.

    Šiuo metu „UniCredit“ tiesiogiai valdo apie 26 proc. „Commerzbank“ akcijų, dar apie 4 proc. kontroliuojama per išvestines priemones. Situacija sukėlė nerimą tiek Frankfurte, tiek Berlyne, nes „Commerzbank“ yra antras pagal dydį privatus Vokietijos bankas ir svarbus finansavimo šaltinis šalies smulkiajam bei vidutiniam verslui.

    „Commerzbank“ teigia, kad perėmimas nėra būtinas, o „UniCredit“ planus vadina nepakankamai apibrėžtais ir keliančiais reikšmingų įgyvendinimo rizikų. Vis dėlto bankas palieka erdvės deryboms, jei akcininkams būtų pasiūlyta patraukli priemoka, o svarbiausi strategijos elementai būtų išsaugoti.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai rėmė „Commerzbank“ poziciją, pabrėždamas, kad šaliai reikia stiprių bankų, tačiau ne kiekvienas perėmimas yra pageidautinas. Žiniasklaidoje taip pat svarstoma, ar federalinė valdžia galėtų didinti savo dalį „Commerzbank“, kur dabar valdo apie 12 proc. akcijų.

    Bankas primena, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 913 mln. eurų grynojo pelno ir tai buvo geriausias ketvirčio rezultatas nuo 2011 metų. Šie skaičiai naudojami kaip argumentas, kad pertvarka ir griežtesni tikslai gali būti alternatyva perėmimui.