Tag: Bankų sektorius

  • „PKO BP“ didina rezervus dėl valiutinių hipotekų: teisinės rizikos kaštai šoktelėjo iki 86 mln. eurų

    Didžiausias Lenkijos bankas „PKO Bank Polski“ pranešė, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį apskaičiuotos, dar neaudituotos teisinės rizikos sąnaudos, susijusios su valiutomis denominuotomis ir indeksuotomis būsto paskolomis, siekė apie 86 mln. eurų. Tai yra daugiau nei ankstesnį ketvirtį, kai bankas tokioms rizikoms buvo numatęs maždaug 69 mln. eurų.

    Banko teigimu, sąnaudų augimą daugiausia lėmė papildomų atidėjinių suformavimas po rizikos vertinimo modelio parametrų atnaujinimo. Kartu, pasak banko, didėjo ir numanoma susitarimų su klientais kaina, o tai keičia bendrą valiutinių paskolų portfelio valdymo finansinį paveikslą.

    „Sąnaudų dydį pirmiausia nulėmė rezervų suformavimas, atsiradęs atnaujinus teisinės rizikos vertinimo modelio parametrus ir padidėjus prognozuojamai susitarimų kainai“, – teigiama banko pranešime.

    Valiutinės būsto paskolos Lenkijoje jau ne vienerius metus išlieka viena didžiausių bankų sektoriaus teisinės rizikos temų. Ginčai dažniausiai susiję su sutarčių sąlygomis, indeksavimo mechanizmais ir tuo, kaip bankai istoriniu laikotarpiu informavo klientus apie valiutos kurso svyravimo riziką.

    Rekordinis pelnas, bet rizika išlieka

    Nepaisant išaugusių atidėjinių, „PKO BP“ pastaraisiais metais demonstravo stiprius rezultatus. Banko grupė 2025 metais uždirbo rekordinį grynąjį pelną – apie 2,5 mlrd. eurų, taip pirmą kartą Lenkijos bankų sektoriaus istorijoje perkopdama 2,3 mlrd. eurų ribą per metus.

    Bankas taip pat nurodė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo apie 588 mln. eurų grynojo pelno, tai yra šiek tiek daugiau nei prieš metus. Vis dėlto rinkos dalyviai dažnai pabrėžia, kad teisinės rizikos kaštų dinamika gali reikšmingai veikti ketvirtinius rezultatus, ypač jei sparčiau didėja susitarimų apimtys.

    Ką tai reiškia klientams?

    Praktikoje didesni atidėjiniai signalizuoja, kad bankas tikisi didesnių išlaidų sprendžiant ginčus ir sudarant taikius susitarimus. Tai nebūtinai reiškia staigų posūkį banko strategijoje, tačiau rodo, kad rizikos vertinimas griežtinamas, o galimų įsipareigojimų suma perskaičiuojama pagal naujausias prielaidas.

    „PKO BP“ yra didžiausias universalus bankas Lenkijoje, aptarnaujantis daugiau nei 12 mln. klientų. Valstybės iždas valdo apie 29,43 proc. banko akcijų, todėl banko finansiniai sprendimai ir rizikų valdymas Lenkijoje dažnai vertinami ne tik rinkos, bet ir viešosios politikos kontekste.

  • Kinijos „Fosun“ traukiasi iš „Millennium bpc“: Portugalija svarsto 5 proc. paketą ir įtaką bankui

    Portugalijos Vyriausybė svarsto galimybę įsigyti 5 proc. vieno didžiausių šalies bankų „Millennium bpc“ akcijų paketą. Šis planas sutampa su signalais, kad Kinijos investicijų grupė „Fosun“ siekia parduoti savo 20,45 proc. dalį ir pasitraukti iš banko akcininkų gretų.

    Toks sutapimas rinkoje vertinamas kaip bandymas užsitikrinti didesnę nacionalinę įtaką strategiškai svarbiam finansų sektoriaus žaidėjui. „Millennium bpc“ Portugalijoje laikomas reikšmingu banku verslo kreditavimui ir tarptautiniams atsiskaitymams, įskaitant ryšius su Afrikos rinkomis.

    Kas vyksta su akcininkais?

    „Fosun“ į banką įėjo 2016 metais, o dabar, pasak viešai aptariamų planų, orientuojasi į portfelio peržiūrą ir galimų investicijų Europoje paiešką kitose srityse. Jei 20,45 proc. paketas būtų parduotas, tai galėtų pakeisti jėgų balansą banko valdyme ir atverti kelią naujam stambiam investuotojui.

    Portugalijos valdžios svarstomas 5 proc. paketas suteiktų galimybę dalyvauti akcininkų susirinkimuose ir daryti įtaką strateginėms kryptims, net jei kontrolė formaliai liktų privačių investuotojų rankose. Tokia logika dažnai taikoma, kai valstybė siekia turėti „blokavimo“ ar bent jau stebėsenos svertų jautriuose sektoriuose.

    Kodėl tai svarbu Portugalijai?

    Diskusijas kaitina ir konkurencinė įtampa regione: Portugalijoje reikšmingas vaidmuo tenka kaimyninių Ispanijos bankų grupėms, kurios per pastaruosius metus sustiprino pozicijas rinkoje. Finansų politikos formuotojai vengia scenarijaus, kai strateginiai sprendimai vis labiau priklausytų išorės kapitalui, ypač jei pasikeistų pagrindiniai akcininkai.

    Papildomu veiksniu laikoma ir kitų stambių akcininkų įtaka. Tarp jų minima Angolos valstybinė naftos bendrovė „Sonangol“, turinti 19,9 proc. banko akcijų, todėl bet koks pokytis vienoje akcininkų grandyje gali turėti platesnių pasekmių valdymo pusiausvyrai.

    Ką tai gali reikšti Lenkijai?

    Ši situacija svarbi ir Lenkijos rinkai, nes „Millennium bpc“ yra strateginis Bank Millennium investuotojas, valdantis 50,10 proc. akcijų. Pokyčiai Portugalijos banko akcininkų struktūroje teoriškai gali paveikti grupės prioritetus, kapitalo paskirstymą ir ilgalaikes regionines ambicijas.

    Kol kas kalbama apie svarstymus ir galimus scenarijus, tačiau investuotojai paprastai atidžiai stebi tokius procesus dėl galimos įtakos dividendų politikai, valdymo stabilumui ir reguliacinių institucijų požiūriui. Galutinės derybų sąlygos ir galimas pirkėjas, perimsiantis „Fosun“ paketą, bus esminiai atsakymai, nuo kurių priklausys tolesnė banko kryptis.

  • Varšuvos birža po korekcijos vėl rekordų zonoje: WIG perkopė 159 tūkst., WIG20 arti viršūnės

    Rekordas po trumpalaikės korekcijos

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje antradienį, spalio 6 dieną, nuotaikos aiškiai pasikeitė: po praėjusią savaitę fiksuotos korekcijos rinka grįžo į augimo trajektoriją. Plačios rinkos indeksas WIG prekybos metu pasiekė naują istorinį piką ir pirmą kartą peržengė 159 000 punktų ribą.

    Nors sesijos pabaigoje indeksas nuo dienos viršūnės šiek tiek atsitraukė, uždarymas vis tiek tapo aukščiausias istorijoje. Tai signalizuoja, kad praėjusios savaitės kritimas investuotojų buvo labiau vertinamas kaip trumpalaikis atokvėpis, o ne ilgalaikės krypties pasikeitimas.

    Augimą tempė bankai, bet rinka kilo nevienodai

    Vienas ryškiausių sesijos bruožų buvo didžiųjų bendrovių brangimas: net 18 iš 20 WIG20 indekso akcijų dieną baigė teigiamoje teritorijoje. Pagrindiniu varikliu tapo bankų sektorius, kurio indeksas per dieną ūgtelėjo beveik 3 proc.

    Vis dėlto bendras rinkos vaizdas nebuvo vienalytis. Augo mažiau nei pusė biržoje kotiruojamų bendrovių, todėl rekordas labiau atspindėjo stambiųjų ir likvidžiausių įmonių paklausą, o ne platų visos rinkos kilimą.

    WIG20 grįžo virš 4 200 punktų

    WIG20 sesiją užbaigė ties 4 222 punktais ir priartėjo prie neseniai pasiekto istorinio maksimumo. Nuo rekordinio lygio, fiksuoto rugsėjo antroje pusėje, indeksą skiria vos keliolika punktų, todėl rinka vėl atsidūrė zonoje, kur sprendžiamas klausimas dėl naujų aukštumų.

    Tarp ryškesnių išimčių iš bendro optimizmo minėtos atskiros bendrovės, kurios koregavosi po ankstesnio spartaus brangimo arba svyravo ties nulinės pokyčio ribos lygiu. Tokie judėjimai rodo, kad investuotojai vis labiau renkasi selektyvią taktiką ir jautriau reaguoja į ankstesnių kilimų mastą.

    Rinkos dalyviams artimiausiu metu svarbiausiais veiksniais išlieka sektorių lyderių rezultatai ir investuotojų apetitas rizikai. Jei bankų segmentas išlaikys tempą, o WIG20 peržengs ankstesnį rekordą, Varšuvos birža gali sulaukti dar didesnio tarptautinių investuotojų dėmesio.

  • Varšuvos biržoje – nauji rekordai po „Moody’s“ reitingo kirčio: investuotojai blogas žinias jau buvo įkainoję

    Varšuvos vertybinių popierių birža pirmadienį pasiekė naujas aukštumas: pagrindinis indeksas WIG20 per sesiją kilo apie 2,2 proc. iki maždaug 4 214 punktų, o platesnis WIG paaugo apie 2,1 proc. iki maždaug 158 286 punktų. Augimas buvo platus: mWIG40 kilo apie 2,3 proc., sWIG80 – apie 0,9 proc.

    Rinkos optimizmas išsiskyrė tuo, kad jis pasirodė netrukus po to, kai reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino Lenkijos ilgalaikį reitingą užsienio valiuta vienu laipteliu – iki A3. Vis dėlto kainų dinamika rodė, kad investuotojai šį sprendimą iš anksto įvertino ir jis netapo netikėtu sukrėtimu.

    Reitingo sprendimas neįgąsdino

    Rinkos dalyviai pabrėžė, kad toks „Moody’s“ žingsnis didžiąja dalimi jau buvo įskaičiuotas akcijų kainose, todėl neįvyko staigus rizikos išpardavimas. Dalis dėmesio persikėlė nuo paties reitingo simbolio prie makroekonominių perspektyvų ir įmonių rezultatų.

    Analitikų vertinimu, svarbiu signalu tapo ir tai, kad perspektyva kartu buvo pakeista į stabilią. Tai investuotojams reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu tolesni reitingo mažinimai nėra laikomi labiausiai tikėtinu scenarijumi.

    „Šįkart rinkos reakcija rodo, kad investuotojai tokiam žingsniui iš esmės buvo pasiruošę, o pats reitingo mažinimas jau anksčiau buvo įkainotas“, – sakė akcijų rinkos analitikas Mikołajus Sobierajskis iš XTB.

    Jo teigimu, kapitalas iš vietos rinkos nesitraukė, o augimo „plotis“ buvo papildomas teigiamas signalas. Pasak analitikų, tai gali reikšti, kad daliai investuotojų svarbiausi yra ekonomikos augimo tempai ir įmonių pelningumas, o ne trumpalaikės reitingų naujienos.

    Bankai tapo ryškiausiu segmentu

    Vienas ryškiausių judėjimų fiksuotas bankų sektoriuje: indeksas WIG Banki pakilo iki naujo istorinio maksimumo ir sesiją baigė ties maždaug 28 347 punktais. Augo visos bankų sektoriaus bendrovės, esančios WIG20 arba mWIG40 indeksuose.

    Rinkoje buvo atkreiptas dėmesys, kad teorinėje perspektyvoje reitingo mažinimas gali didinti jautrumą bankams, nes jie yra reikšmingi valstybės skolos turėtojai. Vis dėlto praktinis prekybos rezultatas parodė priešingą vaizdą: investuotojai labiau rinkosi sektorių, kuris dažnai laikomas cikliškai patraukliu esant palankioms ekonomikos augimo prognozėms.

    Kas dar išsiskyrė sesijoje?

    Tarp didžiausių kapitalizacijų įmonių dauguma brango, o viena ryškesnių augimo istorijų buvo „Modivo“ akcijos, kurios šoktelėjo beveik 6 proc. Bendrovės kaina pastaraisiais mėnesiais buvo patyrusi ilgą nuosmukį, tačiau pastaruoju metu fiksuotas atšokimas nuo žemumų.

    Tuo metu dvi bendrovės dieną baigė nežymiu minusu: „Allegro“ kaina smuko apie 0,74 proc., o „Dino“ – apie 0,70 proc. Bendras vaizdas išliko pozityvus, nes kylantys indeksai signalizavo platų pirkėjų aktyvumą.

    „Paradoksalu, tačiau svarbiausia komunikato dalis yra ne reitingo sumažinimas, o perspektyvos pakeitimas į stabilią“, – sakė XTB analizės padalinio vadovo pavaduotojas Michałas Stajniakas.

    Jo vertinimu, užsienio kapitalas akcijų rinkoje pirmiausia stebi ekonomikos augimo perspektyvas. „Moody’s“ ekonominės prognozės, numatančios maždaug 3,7 proc. BVP augimą, tapo svarbiu argumentu, leidžiančiu Lenkijai išsiskirti vangiau augančios euro zonos fone.

  • Varšuvos birža muša rekordus: WIG20 per sesiją perkopė 4 083 punktus, brangsta visas rinka

    Antradienį Varšuvos vertybinių popierių birža tęsė kilimą: pagrindinis indeksas WIG20 prekybos metu pasiekė naują rekordą ir buvo pakilęs iki 4 083 punktų. Sesijos pabaigoje indeksas nusileido kiek žemiau ir užsidarė ties 4 048,66 punkto riba.

    Rekordą fiksavo ir platesnį rinkos vaizdą rodantis WIG: dienos eigoje jis pakilo iki 154 307 punktų, o užsidarė ties 153 506 punktais. Tai signalizuoja, kad pirkėjų aktyvumas apima ne vien kelias didžiausias bendroves.

    Kylo ir vidutinės įmonės

    Augimo tempų neprarado ir vidutinės kapitalizacijos segmentas: mWIG40 prekybos metu pakilo iki 10 709,93 punkto, sesiją baigė ties 10 668,97 punktais. Mažiausių įmonių indeksas sWIG80 dieną užbaigė ties 31 962 punktais, o jo aukščiausias istorinis lygis išlieka 32 635,25 punkto riba.

    Rinkos analitikai pabrėžia, kad pastaruoju metu matomas išaugęs susidomėjimas įvairių dydžių įmonėmis. Toks platus pirkimas dažnai laikomas tvaresniu signalu nei trumpalaikiai šuoliai, kuriuos sukelia pavienės istorijos ar vieno sektoriaus bumas.

    „Pastaruoju metu matome, kad kyla ne tik didžiausios įmonės, bet ir mažesni segmentai, o tai rodo platesnį investuotojų apetito sugrįžimą“, – sakė DM PKO BP analitikas Przemysławas Smolińskis.

    Jo vertinimu, kai paklausa persimeta į visą rinką, teigiama tendencija gali išsilaikyti ilgiau. Be to, dalį pirkimo srautų gali sudaryti užsienio investuotojai, kurie dažniau renkasi didžiausias ir likvidžiausias bendroves.

    Bankų sektorius atsiliko

    Nors bendra kryptis išliko teigiama, bankų sektorius antradienį buvo tarp silpnesnių. WIG Banki smuktelėjo 0,55 proc. iki 25 840,90 punkto, atsitraukdamas nuo neseniai pasiekto istorinio maksimumo.

    Rinkoje akcentuojama, kad toks judėjimas nebūtinai reiškia trendų lūžį, o greičiau natūralią rotaciją tarp sektorių po ilgesnio kilimo. Pastaraisiais mėnesiais bankų akcijos buvo vienos iš ryškesnių lyderių, todėl trumpalaikės korekcijos investuotojams dažnai tampa proga perbalansuoti portfelius.

    Ilgesniu laikotarpiu bankų indekso dinamika išlieka stipri: skaičiuojant nuo 2025 metų spalio iki pastarojo meto uždarymų, WIG Banki buvo išaugęs beveik 59 proc. Tai pabrėžia, kad net ir po silpnesnės dienos sektorius vis dar išlieka vienas svarbiausių Varšuvos biržos variklių.

  • WIG20 pasiekė naują šio ralio rekordą, bet finišavo žemiau: ar 3 800 punktų riba bus išlaikyta?

    Varšuvos biržos didžiųjų bendrovių indeksas WIG20 trečiadienį dar kartą atnaujino šio kilimo bangos rekordą ir trumpam pakilo iki 3 830 punktų. Vis dėlto sesijos pabaigoje investuotojų entuziazmas priblėso, o indeksas smuktelėjo 0,4 proc. ir užsidarė ties 3 803 punktų riba.

    Rinkos dalyvių akys dabar krypsta į 3 800 punktų lygį, kuris vertinamas kaip svarbus psichologinis ir techninis slenkstis. Jo išlaikymas gali rodyti, kad pastarojo meto kilimas kol kas nesibaigia, tačiau vis daugiau kalbama ir apie galimą pauzę po spartaus šuolio.

    „Sesija kartu patvirtino išsiveržimą virš 3 800 punktų, bet ir priminė, kad po staigių kilimų rinka dažnai sustoja konsolidacijai“, – sakė DM BOŚ analitikas Adamas Stańczakas.

    Platesniame kontekste dalis Varšuvos biržos indeksų demonstravo didesnį atsparumą: bendras WIG dienos metu taip pat buvo pasiekęs naujas aukštumas, o vidutinių bendrovių mWIG40 užfiksavo naują viršūnę ir sesiją baigė ties 10 034 punktais, pakilęs 0,2 proc. Tuo metu smulkių bendrovių sWIG80 nuo ankstesnių rekordų, pasiektų pavasario pabaigoje, išlieka nuosaikiai nusileidęs.

    Kiek trūksta iki istorinio rekordo?

    WIG20 visų laikų rekordas siekia 3 940 punktų ir buvo užfiksuotas 2007 metais. Po trečiadienio uždarymo iki šio lygio indeksui trūksta kiek daugiau nei 3,5 proc., todėl rinka priartėjo prie zonos, kurioje dažnai didėja svyravimai ir dalis investuotojų linkę fiksuoti pelną.

    Analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis svarbiausia bus ne tik bandymai artėti prie 3 900 ar net 4 000 punktų, bet ir tai, ar pavyks išsaugoti virš 3 800 punktų susiformavusį pagrindą. Jei indeksas imtų tvariau kristi žemiau šios ribos, didėtų tikimybė, kad prasidės gilesnė korekcija.

    Kas palaiko apetitą rizikai?

    WIG20 impulso fonui svarbūs ir išoriniai veiksniai, ypač JAV makroekonominiai rodikliai ir jų įtaka palūkanų normų lūkesčiams. Rinkas pastaruoju metu palaikė lėtėjanti infliacija JAV: metinis vartotojų kainų indekso augimas sumažėjo iki 3,5 proc., o tai sustiprino viltis, kad pinigų politika artimiausiu metu gali būti griežtinama lėčiau.

    Tokios nuotaikos paprastai skatina investuotojus grįžti į rizikingesnį turtą, tarp jų ir į akcijas besivystančiose rinkose. Kartu tai gali palaikyti kapitalo srautus į Vidurio Europos regioną, nors trumpalaikiai svyravimai išlieka tikėtini.

    „WIG20 išsiveržė iš kelių mėnesių konsolidacijos, o tai atveria galimybę formuotis dar vienai augimo bangai, tačiau spartus kilimas didina ir korekcijos riziką“, – sakė Noble Securities analitikas Jacekas Borawskis.

    Bankai traukėsi, bet indeksas kilo

    Įprastai bankų sektorius laikomas vienu svarbiausių WIG20 krypties veiksnių, nes jo svoris rinkoje reikšmingas. Pastaruoju metu bankų indeksas per metus yra pakilęs apie 50 proc., o per dvejus metus augimas siekia apie 80 proc., tačiau šįkart situacija buvo neįprasta.

    WIG20 naujos viršūnės buvo pasiektos tuo metu, kai bankų sektorius dvi dienas iš eilės silpo ir kiekvieną kartą krito daugiau nei 1 proc. Tai rodo, kad kilimą bent trumpuoju laikotarpiu palaikė kiti sektoriai, tačiau taip pat didina klausimų, ar ralis taps platesnis ir tvaresnis.

    Rinkos dalyviai dabar laukia, ar WIG20 sugebės stabilizuotis virš 3 800 punktų, ir ar pirkėjų jėgų užteks artėti prie 2007 metų rekordo. Net ir esant palankiam fonui, po pastarųjų savaičių šuolio tikėtina, kad investuotojai dažniau rinksis atsargesnę taktiką ir bus jautresni bet kokiems signalams apie galimą korekciją.

  • Puikios nuotaikos Varšuvos biržoje: WIG ir mWIG40 pasiekė rekordus, bankai tempia rinką aukštyn

    Praėjusi savaitė Varšuvos vertybinių popierių biržoje baigėsi ryškiu optimizmu ir keliais naujais rekordais. Istorines aukštumas pasiekė platusis WIG ir vidutinės kapitalizacijos įmones vienijantis mWIG40, o bankų sektoriaus indeksas WIG-Banki taip pat užfiksavo rekordą.

    Per penkias prekybos sesijas pagrindiniai indeksai kilo: WIG20 paaugo apie 2,6 proc., WIG – apie 2,1 proc., mWIG40 – apie 1,5 proc., o sWIG80 fiksavo kuklesnį, maždaug 0,3 proc. prieaugį. WIG pasiekė maždaug 14 223 punktų ribą, o mWIG40 taip pat užsidarė rekordiniu lygiu.

    WIG20 nuo dabartinės ralio viršūnės atsiliko nedaug: mėnesiu anksčiau indeksas buvo pasiekęs apie 3 787,8 punkto, o savaitės pabaigoje laikėsi ties maždaug 3 769,5 punkto. Toks fonas rodo, kad rinka išlaiko pagreitį, nors dalyje stambiųjų bendrovių matėsi ir korekcinių judesių.

    Bankai muša rekordus

    Didžiausią įtaką bendrai nuotaikai turėjo bankų akcijos. Dėl jų stiprybės WIG-Banki pasiekė naują rekordą – apie 25 498 punktus, o nuo metų pradžios bankų sektoriaus prieaugis siekė apie 33 proc.

    Investuotojų dėmesys bankams dažnai sustiprėja, kai tikimasi stabilesnių palūkanų normų trajektorijos arba geresnių finansinių rezultatų perspektyvų. Kartu bankai Varšuvoje tradiciškai turi didelį svorį indeksuose, todėl jų ralis greitai atsispindi ir visos rinkos dinamikoje.

    Korekcijos: KGHM ir energetika

    Ne visiems WIG20 atstovams savaitė buvo sėkminga: dalis stambiųjų įmonių atpigo. Ryškiausia korekcija fiksuota KGHM akcijose, kurios per savaitę smuko daugiau nei 8 proc.

    Energetikos sektoriuje taip pat matėsi spaudimas: PGE krito apie 3 proc., o Tauron – apie 2 proc. Tuo metu „Żabka“ akcijos nežymiai koregavosi maždaug 0,7 proc., nors bendrai bendrovė išlaikė aukštą rinkos vertės lygį.

    Antroji linija: XTB, „Asbis“ ir „Synektik“

    Platesnėje rinkoje išsiskyrė antrosios linijos bendrovės, kurios gerokai prisidėjo prie teigiamos savaitės statistikos. Tarp dažniausiai minimų vardų – brokeris XTB, technologijų platintoja „Asbis“, taip pat medicinos technologijų įmonė „Synektik“.

    „Asbis“ nuo metų pradžios buvo išaugusi apie 250 proc., o XTB pasiekė naujas istorines aukštumas; rinkos vertė buvo perkopusi maždaug 3,5 mlrd. eurų ribą. „Synektik“ taip pat gerino rekordus, o investuotojai aktyviai sekė ir iš šios grupės išskirtos radiofarmacijos krypties įmonės „Syn2bio“ akcijas, kurios per savaitę brango daugiau nei 50 proc.

    Nors trumpalaikiai šuoliai daliai bendrovių gali būti susiję su rinkos lūkesčiais ir likvidumo banga, rekordai pagrindiniuose indeksuose paprastai signalizuoja platesnį rizikos apetito sugrįžimą. Vis dėlto investuotojams svarbu vertinti, ar augimą palaiko fundamentiniai rezultatai, sektorių perspektyvos ir įmonių prognozės, o ne vien momentinis entuziazmas.

  • Vokietijos „Commerzbank“ planuoja atleisti iki 3 000 žmonių: DI investicijos ir įtaka mBank

    Vokietijos „Commerzbank“ planuoja atleisti iki 3 000 žmonių: DI investicijos ir įtaka mBank

    Vokietijos bankų grupė „Commerzbank“ pranešė apie planus artimiausiais metais mažinti darbuotojų skaičių, o atleidimai gali siekti iki 3 000 žmonių. Bankas tai sieja su efektyvumo didinimu ir didesniu technologijų, ypač DI, panaudojimu kasdienėse operacijose.

    Įmonė skelbia, kad metų pradžia buvo sėkminga: pirmąjį 2026 metų ketvirtį veiklos rezultatas, kaip nurodoma banko pranešime, augo 11 proc. ir pasiekė rekordinį 1,4 mlrd. eurų lygį. Kartu bankas pakėlė 2026 metų grynojo pelno lūkesčius iki mažiausiai 3,4 mlrd. eurų, kai anksčiau buvo prognozuojama daugiau nei 3,2 mlrd. eurų.

    „Metus pradėjome rekordiniais rezultatais. Tai rodo, kad mūsų strategija veikia ir turi didesnį potencialą, nei planavome iš pradžių“, – sakė „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp.

    Didelė plano dalis susijusi su DI diegimu: „Commerzbank“ nurodo svarstantis investicijas, kurios artimiausiais metais galėtų siekti iki 600 mln. eurų. Tokios investicijos paprastai apima procesų automatizavimą, klientų aptarnavimo skaitmeninimą, rizikų vertinimo modelių atnaujinimą ir vidaus administravimo kaštų mažinimą.

    Bankas pabrėžia, kad dalį darbuotojų ketinama perkelti į kitas funkcijas, tačiau kartu pripažįsta ir atleidimų riziką. Finansų sektoriuje tai atitinka platesnę tendenciją, kai bankai mažina padalinių tinklus, centralizuoja paslaugas ir daugiau veiklų perkelia į skaitmeninius kanalus.

    Ši naujiena svarbi ir Lenkijos rinkai, nes „Commerzbank“ valdo kontrolinį mBank akcijų paketą. Dėl to „Commerzbank“ strateginiai sprendimai, įskaitant kaštų mažinimą ar technologijų plėtrą, gali turėti netiesioginės įtakos ir mBank veiklos prioritetams.

    Įtampą didina ir perėmimo tema: „Commerzbank“ viešai skeptiškai vertina „UniCredit“ interesą bei siūlomą sandorio logiką. Bankas nurodo, kad integracijos planas esą išlieka nepakankamai aiškus, o įgyvendinimo rizikos būtų reikšmingos.

    „Pateiktas integracijos planas lieka neaiškus ir susijęs su didelėmis įgyvendinimo rizikomis“, – teigiama „Commerzbank“ pranešime.

    „UniCredit“ anksčiau siūlė už kiekvieną „Commerzbank“ akciją 0,485 naujos savo akcijos, o tai atitiko 30,80 euro įkainį už „Commerzbank“ akciją. „Commerzbank“ akcentuoja, kad būtų pasirengęs diskusijoms tik tuo atveju, jei būtų pasiūlyta patraukli premija akcininkams ir aiškiai įvardytas planas, suderinamas su banko verslo modeliu.

  • „Commerzbank“ žada didesnį pelną ir atleis 3 000 darbuotojų: atsakas į „UniCredit“ perėmimo planus

    „Commerzbank“ žada didesnį pelną ir atleis 3 000 darbuotojų: atsakas į „UniCredit“ perėmimo planus

    Vokietijos bankas „Commerzbank“ pranešė planuojantis atsisakyti dar 3 000 darbo vietų ir kartu smarkiai kelti pelno tikslus. Banko pertvarka įvardijama kaip tiesioginis atsakas į Italijos grupės „UniCredit“ siekį perimti kontrolę.

    Frankfurte įsikūręs kreditorius teigia, kad iki 2030 metų pajamos turėtų augti iki 16,8 mlrd. eurų, o grynasis pelnas pasiekti 5,9 mlrd. eurų. Tokiais skaičiais bankas bando įtikinti rinką, kad gali didinti vertę savarankiškai, be perėmimo.

    „Mūsų nauji tikslai atspindi ambicingą ir kartu patikimą augimą, o bet kokia alternatyva turi būti lyginama su tuo“, – sakė „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp.

    Numatomi atleidimai paliestų apie 8 proc. iš maždaug 38 000 banko darbuotojų. Pertvarkos kaštus „Commerzbank“ vertina apie 450 mln. eurų, o didesnį efektyvumą tikisi pasiekti ir plačiau taikydama dirbtinį intelektą procesų automatizavimui.

    „UniCredit“ šią savaitę pateikė oficialų savanorišką akcijų mainų pasiūlymą visoms „Commerzbank“ akcijoms. Pasiūlymu Vokietijos bankas įvertintas kiek mažiau nei 35 mlrd. eurų.

    „UniCredit“ į „Commerzbank“ dairėsi jau kurį laiką: 2024 metais įsigijo didelį akcijų paketą iš Vokietijos valstybės, o vėliau jį didino pirkdama rinkoje. Pasiekus ribą, kuri pagal Vokietijos perėmimų taisykles įpareigoja teikti formalų pasiūlymą, italų bankas tai ir padarė.

    Šiuo metu „UniCredit“ tiesiogiai valdo apie 26 proc. „Commerzbank“ akcijų, dar apie 4 proc. kontroliuojama per išvestines priemones. Situacija sukėlė nerimą tiek Frankfurte, tiek Berlyne, nes „Commerzbank“ yra antras pagal dydį privatus Vokietijos bankas ir svarbus finansavimo šaltinis šalies smulkiajam bei vidutiniam verslui.

    „Commerzbank“ teigia, kad perėmimas nėra būtinas, o „UniCredit“ planus vadina nepakankamai apibrėžtais ir keliančiais reikšmingų įgyvendinimo rizikų. Vis dėlto bankas palieka erdvės deryboms, jei akcininkams būtų pasiūlyta patraukli priemoka, o svarbiausi strategijos elementai būtų išsaugoti.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai rėmė „Commerzbank“ poziciją, pabrėždamas, kad šaliai reikia stiprių bankų, tačiau ne kiekvienas perėmimas yra pageidautinas. Žiniasklaidoje taip pat svarstoma, ar federalinė valdžia galėtų didinti savo dalį „Commerzbank“, kur dabar valdo apie 12 proc. akcijų.

    Bankas primena, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 913 mln. eurų grynojo pelno ir tai buvo geriausias ketvirčio rezultatas nuo 2011 metų. Šie skaičiai naudojami kaip argumentas, kad pertvarka ir griežtesni tikslai gali būti alternatyva perėmimui.