Tag: Barackas Obama

  • 39-erių senatorius Jonas Ossoffas po pergalės Džordžijoje minimas tarp demokratų favoritų 2028-iesiems

    Zdecydowane zwycięstwo Jona Ossoffa w wyborach połówkowych w Georgii wywołało polityczne trzęsienie ziemi w Waszyngtonie. Skuteczna kampania i ostra retoryka wobec administracji sprawiły, że 39-letni senator z dnia na dzień stał się jednym z głównych faworytów Demokratów do wyścigu o Biały Dom w 2028 roku.

    Zdecydowana obrona mandatu w Georgii

    Jon Ossoff odniósł gładkie zwycięstwo nad republikańskim kontrkandydatem, Mikiem Collinsem, w jednym z kluczowych dla Partii Demokratycznej starć wyborczych. Urzędujący senator zgromadził ponad 2,4 miliona głosów, co przełożyło się na imponujące poparcie na poziomie 58,9 procent. To wynik, który znacząco umacnia jego pozycję, biorąc pod uwagę specyfikę tego regionu.

    Georgia była jednym z głównych celów strategicznych Partii Republikańskiej w tych wyborach połówkowych. Fotel Ossoffa znajdował się na celowniku konserwatystów przede wszystkim dlatego, że zaledwie dwa lata wcześniej, w 2024 roku, stan ten poparł Donalda Trumpa w wyborach prezydenckich. Mimo tego politycznego wiatru w oczy, kampania Demokraty zdołała zneutralizować zagrożenie ze strony Collinsa, którego Ossoff w trakcie debaty wielokrotnie punktował za kontrowersyjne wpisy w mediach społecznościowych.

    Sukces ten nie jest jednak wyłącznie zasługą udanego marketingu politycznego. W czasie swojej pierwszej kadencji Ossoff dał się poznać jako twardy, pragmatyczny śledczy. Jako przewodniczący jednej z podkomisji senackich prowadził głośne, dwupartyjne dochodzenia m.in. w sprawie korupcji i przemocy w więzieniach federalnych oraz fatalnych warunków bytowych rodzin wojskowych. Ponadto stał się twarzą popularnej, ponadpodziałowej ustawy mającej na celu całkowity zakaz handlowania akcjami giełdowymi przez członków Kongresu, co pozwoliło mu zyskać uznanie u wyborców niezależnych i umiarkowanych.

    Ostra krytyka urzędującej administracji

    Podczas wieczoru wyborczego Jon Ossoff wygłosił porywające przemówienie, w którym nie szczędził ostrych słów pod adresem obecnego lokatora Białego Domu. Senator bezkompromisowo zaatakował Donalda Trumpa, określając go mianem „odchodzącego prezydenta” (ang. lame duck) i oskarżając o wykorzystywanie stanowiska do osobistych korzyści finansowych oraz podważanie gospodarczych fundamentów kraju.

    „Wspólnie potwierdziliśmy, że naszym zadaniem jest nie tylko powstrzymanie niegodziwości jednego prezydenta, ale także uleczenie pęknięć, które kryją się pod spodem” – mówił Ossoff do zgromadzonego tłumu wyborców. Demokrata podkreślił również, że naród amerykański jednoznacznie odrzucił „deprawację, korupcję i niekompetencję”, czyniąc ze swojego wystąpienia nie tylko mowę triumfalną, ale i swoisty manifest polityczny na nadchodzące lata.

    Wiarygodność Ossoffa w walce z korupcją ma silne fundamenty w jego przeszłości zawodowej. Zanim w 2021 roku wszedł do wielkiej polityki, przez blisko dekadę kierował Insight TWI – renomowaną, londyńską firmą producencką specjalizującą się w dziennikarstwie śledczym. Jego produkcje dokumentalne obnażały przestępczość zorganizowaną, korupcję urzędników państwowych oraz zbrodnie wojenne m.in. w Afryce i na Bliskim Wschodzie. Ten nietypowy dla polityka życiorys sprawia, że jego oskarżenia o nadużycia władzy brzmią dla Amerykanów niezwykle autentycznie.

    Wyścig o Biały Dom. Ossoff na czele stawki

    Sukces w Georgii i zebranie ponad 100 milionów dolarów na kampanię błyskawicznie przełożyły się na polityczne notowania 39-latka w kontekście wyborów prezydenckich w 2028 roku. Z danych rynków prognostycznych, takich jak Polymarket, wynika, że szanse Ossoffa na zdobycie nominacji Partii Demokratycznej wzrosły w ciągu zaledwie jednego dnia o 9 punktów procentowych, osiągając poziom 24 procent.

    Jego ogólne szanse na zwycięstwo w wyścigu prezydenckim szacowane są obecnie na 18 procent (wzrost z 10,5 proc.). Tym samym senator z Georgii wyprzedził dotychczasowych faworytów lewego skrzydła i partyjnego establishmentu. Wyprzedza o cztery punkty procentowe kongresmenkę z Nowego Jorku, Alexandrię Ocasio-Cortez, oraz znacząco dystansuje gubernatora Kalifornii Gavina Newsoma, którego notowania po słabszym okresie spadły z dawnych 40 do zaledwie 15 procent.

    Nowy Barack Obama? Siła młodego pokolenia

    Najmłodszy członek wyższej izby amerykańskiego Kongresu, po raz pierwszy wybrany w słynnej dogrywce wyborczej w 2021 roku (został wówczas najmłodszym senatorem Demokratów od czasów Joe Bidena w 1972 roku oraz pierwszym żydowskim senatorem w historii Georgii), coraz częściej przyciąga uwagę analityków ze względu na swój styl uprawiania polityki. Amerykańscy komentatorzy otwarcie porównują go do Baracka Obamy. Podobnie jak były prezydent, Ossoff jest niezwykle sprawnym mówcą, który potrafi łączyć progresywne postulaty z centrowym przekazem, co pozwala mu zjednywać sobie umiarkowany elektorat.

    Jego polityczne korzenie sięgają głęboko do tradycji walki o prawa obywatelskie. Jako nastolatek Ossoff odbył staż pod okiem legendarnego kongresmena Johna Lewisa, który stał się jego mentorem. Ta relacja dała mu potężną wiarygodność i poparcie wśród czarnoskórych społeczności Południa. Doskonałe wykształcenie zdobyte na prestiżowym Uniwersytecie Georgetown oraz London School of Economics dopełnia wizerunku nowoczesnego, świetnie przygotowanego lidera na trudne czasy.

    W erze, w której amerykańska scena polityczna zdominowana jest przez polityków w podeszłym wieku, 39-letni senator stanowi wyraźny kontrast i uosabia pokoleniową zmianę. Choć sam zainteresowany w przeszłości wielokrotnie ucinał spekulacje i zaprzeczał swoim ambicjom prezydenckim, jego bezpardonowe ataki na Donalda Trumpa i gigantyczne zaplecze finansowe sprawiają, że naturalnie wkracza na pierwszy plan amerykańskiej polityki krajowej.

  • Mirė feministinio judėjimo ikona Gloria Steinem: kaip jos tekstai ir „Ms.“ pakeitė Ameriką

    Mirė feministinio judėjimo ikona Gloria Steinem: kaip jos tekstai ir „Ms.“ pakeitė Ameriką

    JAV feministinio judėjimo ikona, rašytoja ir žurnalistė Gloria Steinem mirė sulaukusi 92 metų. Apie jos mirtį pranešta iš jos artimos aplinkos ir fondo komunikacijos, nurodant, kad ji mirė savo namuose Niujorke.

    Tiksli mirties priežastis viešai neįvardyta. Pastaraisiais dešimtmečiais G. Steinem buvo kalbėjusi apie anksčiau patirtą krūties vėžį ir trišakio nervo neuralgiją – itin skausmingą neurologinę būklę.

    Kelias į įtaką per žurnalistiką

    G. Steinem gimė 1934 metų kovo 25 dieną Toledo mieste, Ohajo valstijoje. Plačiai žinoma ji tapo 1963 metais, kai slapta įsidarbino „Playboy“ klube ir parengė tiriamąjį pasakojimą apie moterų darbo sąlygas.

    Vėliau ji įsitvirtino kaip politinė autorė ir redaktorė, prisidėjusi prie Niujorko žurnalo „New York“ kūrimo. 1969 metais publikuotas tekstas apie moterų išlaisvinimo judėjimą ją pavertė viena atpažįstamiausių antrosios feminizmo bangos figūrų JAV.

    „Ms.“ ir organizacijos, pakeitusios viešą darbotvarkę

    1972 metais G. Steinem tapo viena iš žurnalo „Ms.“ bendraįkūrėjų, o leidinys greitai tapo svarbia platforma temoms, kurios ilgai buvo stumiamos į užribį. Į viešą diskusiją plačiau atėjo kalbos apie smurtą artimoje aplinkoje, seksualinį priekabiavimą ir reprodukcines teises.

    Ji taip pat prisidėjo prie Nacionalinio moterų politinio kaukazo kūrimo, kurio tikslas buvo didinti moterų atstovavimą politikoje. Vėlesniais metais ji dalyvavo steigiant „Ms. Foundation for Women“ ir Moterų žiniasklaidos centrą, stiprinusį moterų balsą viešojoje erdvėje.

    Knygos, apdovanojimai ir prieštaringi epizodai

    G. Steinem parašė ne vieną plačiai cituotą knygą, tarp jų „My Life on the Road“, taip pat esė rinkinius, kuriuose derino asmeninę patirtį ir politinę analizę. 2013 metais JAV prezidentas Barackas Obama jai įteikė Prezidento laisvės medalį – vieną aukščiausių civilinių apdovanojimų šalyje.

    Jos viešojoje biografijoje netrūko ir kritikos: 1998 metais ji sulaukė prieštaringų vertinimų dėl nuomonės teksto, kuriame gynė tuometį prezidentą Billą Clintoną, kilus kaltinimams dėl netinkamo elgesio. Vis dėlto net ir kritikai pripažino, kad jos įtaka moderniam lygybės judėjimui JAV išliko sunkiai paneigiama.

    Pastaraisiais metais G. Steinem ir toliau pasisakė už moterų teises, LGBTQ bendruomenę ir lygybės politiką, o iki pat pabaigos tęsė rašymą. Ji buvo pabrėžusi bendruomeniškumo svarbą, o jos iniciatyvos, susijusios su diskusijų vakarais namuose, turėjo būti tęsiamos ir jai mirus.

    „Glorios beveik šimtas metų Žemėje buvo prasmingi, o dėl lygybės ji dirbo iki pat pabaigos“, – sakoma artimųjų ir fondo pareiškime.

  • Barackas Obama paskelbė 2026 metų vasaros grojaraštį: jame – duoklė Glenui Hansardui

    Barackas Obama paskelbė 2026 metų vasaros grojaraštį: jame – duoklė Glenui Hansardui

    Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė savo tradicinį 2026 metų vasaros muzikos grojaraštį ir jį pradėjo kūriniu, skirtu šią savaitę žuvusiam airių atlikėjui Glenui Hansardui. Politikas socialiniuose tinkluose rašė atrinkęs dainas, kurių klausėsi šią vasarą, o pirmąja paminėjo kūrinį, kurį mėgsta jis ir Michelle Obama.

    „Grojaraštis prasideda daina, kurią su Michelle labai mėgstame – Glenu Hansardo kūriniu. Jis buvo puikus muzikantas, šią savaitę tragiškai miręs“, – sakė Barackas Obama.

    Pasak įrašo, Obamos pasirinkimas – daina Song Of Good Hope iš 2012 metais išleisto Hansardo solinio debiuto „Rhythm And Repose“. Buvęs prezidentas taip pat užjautė muzikanto artimuosius, pabrėždamas, kad mintimis yra su jo šeima.

    Glenas Hansardas buvo vienas ryškiausių šiuolaikinės airių muzikos vardų: grupės The Frames lyderis, dueto The Swell Season narys, taip pat filmo Once dainos Falling Slowly bendraautoris ir atlikėjas. Už šį kūrinį kūrėjai buvo įvertinti „Oskaru“.

    Žiniasklaida pranešė, kad 56 metų Hansardas žuvo per motociklo avariją. Ši netektis plačiai aptarta muzikos bendruomenėje, o Obamos vieša duoklė tapo vienu matomiausių pagarbos gestų, iškart patraukusių gerbėjų dėmesį.

    Platus žanrų spektras

    Kaip ir ankstesniais metais, Obamos grojaraštyje persipina kelių kartų muzika: nuo roko ir folko iki R&B bei hiphopo. Greta naujesnių įrašų sąraše atsirado ir plačiai atpažįstami klasikiniai kūriniai, kurie dažnai tampa šių rinkinių ašimi.

    Tarp paminėtų vardų – Nina Simone, The Beatles, Neilas Youngas, Marvinas Gaye, Davidas Bowie, Buena Vista Social Club ir A Tribe Called Quest. Toks derinys išlaiko Obamos grojaraščiams būdingą kryptį: vienu metu pasiūlyti ir naujų atradimų, ir patikrintų dainų, kurios daugeliui siejasi su konkrečiais laikotarpiais.

    Į sąrašą pateko ir naujesni kūriniai bei šiuolaikiniai atlikėjai, tarp jų – The Strokes, Vince Staples, Doechii, SZA ir Kelela. Tokie pasirinkimai kasmet sukelia diskusijų bangą, nes Obamos rekomendacijos neretai veikia kaip papildomas dėmesio šaltinis tiek jau žinomiems, tiek kylantiems muzikantams.

    Kodėl jo sąrašai taip aptariami?

    Barackas Obama kultūrines rekomendacijas viešina ne vienerius metus: dalijasi ne tik vasaros grojaraščiais, bet ir skaitymo sąrašais. Tai tapo savotiška tradicija, kurią kasmet seka tiek gerbėjai, tiek muzikos industrijos atstovai.

    Vis dėlto nuo pat pradžių viešojoje erdvėje kartojasi klausimas, ar buvęs prezidentas šiuos sąrašus sudaro pats. 2023 metais jis šias abejones atmetė ir teigė, kad muziką renkasi asmeniškai, o spėliones, esą tai daro jauni padėjėjai, pavadino netiksliomis.

    „Žmonės tiki, kad knygas ir filmus renku pats, bet dėl grojaraščių kažkodėl mano, kad tai padarė koks nors dvidešimtmetis praktikantas. Ne. Ši muzika yra mano planšetėje“, – sakė Barackas Obama.

  • Čikagoje atidarytas Obamos prezidentinis centras: žvaigždės scenoje ir užuominos Trumpui

    Čikagoje atidarytas Obamos prezidentinis centras: žvaigždės scenoje ir užuominos Trumpui

    Čikagoje ketvirtadienį įvyko Baracko Obamos prezidentinio centro atidarymo ceremonija, į kurią susirinko buvę JAV lyderiai, visuomenės veikėjai ir pramogų pasaulio žvaigždės. Renginys buvo transliuotas internetu, o dalyvavimas jame buvo tik su kvietimais.

    Scenoje pasirodė Bruce Springsteen, Stevie Wonder, Christina Aguilera, Bono, Common ir John Legend. Organizatoriai akcentavo, kad tai buvo ne tik kultūrinė programa, bet ir simbolinis centro pristatymas miestui, su kuriuo B. Obama sieja savo politinės karjeros pradžią.

    B. Obama priminė į Čikagą atvykęs 1985 metais kaip bendruomenės organizatorius ir pabrėžė, kad centro negalėjo įsivaizduoti kitoje vietoje. Jis priminė, kad netoliese susipažino su Michelle Obama, čia augo jų šeima, o pirmieji politiniai žingsniai taip pat buvo žengti pietinėje miesto dalyje.

    Į ceremoniją atvyko buvę JAV prezidentai Joe Bidenas, George’as W. Bushas ir Billas Clintonas, taip pat buvusios pirmosios ponios Jill Biden, Laura Bush ir Hillary Rodham Clinton. Scenoje pasirodė ir buvusi viceprezidentė Kamala Harris, o dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas renginyje nedalyvavo.

    Vasario mėnesį D. Trumpas socialiniuose tinkluose kritikavo projektą, kurio vertė siekia apie 740 mln. eurų, pavadindamas jį nesėkme. Ceremonijos metu jo pavardė viešai nebuvo minima, tačiau tiek Barackas, tiek Michelle Obama savo kalbose leido suprasti, kad kalba apie dabartinį politinį klimatą ir senas dezinformacijos kampanijas.

    Ryškiausiai nuskambėjo Michelle Obama pasisakymas, kai ji priminė melagingus teiginius apie vyro kilmę ir teisę būti amerikiečiu, kuriuos JAV politikoje ilgą laiką maitino vadinamoji gimimo sąmokslo teorija. Ji taip pat kalbėjo apie visuomenės susipriešinimą ir nuovargį nuo konfliktų, teigdama, kad naujasis centras turi tapti vieta bendruomenei susitikti ir kurti pokytį.

    „Kaip absurdiška net įsivaizduoti, kad tu būtum palūžęs nuo spaudimo“, – sakė Michelle Obama.

    Barackas Obama savo kalboje akcentavo charakterio, sąžiningumo, integralumo, gerumo ir pareigos jausmo svarbą. Jis dėkojo ne tik Demokratų partijai, bet ir politiniams oponentams, pabrėždamas, kad demokratijai reikalingos bendros taisyklės ir pagarba institucijoms.

    „Kiekvienas šiandien čia esantis prezidentas, kad ir kokie skirtingi būtume, stengėsi laikytis vertybių, kuriomis tikėjo Johnas McCainas ir Mittas Romney ne mažiau nei aš“, – sakė Barackas Obama.

    Kas įrengta centre?

    Beveik 20 akrų teritoriją užimantis kompleksas įsikūrė Jackson Parke, Čikagos pietinėje dalyje, netoli vietų, kuriose B. Obama gyveno ir pradėjo politinę veiklą. Skelbiama, kad centras per metus turėtų pritraukti daugiau nei 1 000 000 lankytojų.

    Komplekso ašis yra muziejus, pasakojantis apie pirmojo juodaodžio JAV prezidento ir pirmosios ponios politinę bei asmeninę istoriją. Teritorijoje taip pat veikia Čikagos viešosios bibliotekos padalinys, įrengti sporto aikštynai, vaikų žaidimų erdvės, sporto centras ir poilsio zona.

    Lankytojams numatyta galimybė pamatyti natūralaus dydžio Ovaliojo kabineto rekonstrukciją. Muziejuje taip pat eksponuojamos dalis Michelle Obama dėvėtų vakarinių suknelių, o kai kuriose ekspozicijose lankytojams leidžiama liesti audinių pavyzdžius, siekiant perteikti asmeniškesnį pasakojimo sluoksnį.

    Obama fondo atstovas Josh Harris, pristatydamas erdves, pabrėžė, kad centras kuriamas kaip vieta, kur istorija derinama su praktiniais bendruomenės poreikiais. Jo teigimu, tikslas yra ne vien prisiminti prezidentavimo laikotarpį, bet ir paskatinti žmones įsitraukti į pokyčius savo aplinkoje.

  • Čikagoje atidaromas Baracko Obamos prezidentinis centras: į ceremoniją renkasi ryškiausios žvaigždės

    Čikagoje atidaromas Baracko Obamos prezidentinis centras: į ceremoniją renkasi ryškiausios žvaigždės

    Čikagoje birželio 18 dieną atidaromas Baracko Obamos prezidentinis centras – naujas kultūros ir bendruomenės traukos taškas miesto pietinėje dalyje, Jackson Parke. Į kvietimus gavusių svečių ceremoniją atvyksta ryškūs muzikos ir pramogų pasaulio vardai, o renginys transliuojamas tiesiogiai.

    Organizatoriai skelbia, kad atidaryme dalyvaus Bruce Springsteen, Stevie Wonder, Bono, Christina Aguilera, taip pat keli buvę Jungtinių Valstijų prezidentai. Tikimasi, kad kalbas sakys pats Barackas Obama ir buvusi pirmoji ponia Michelle Obama.

    Renginys išsiskiria ir platesne žvaigždžių programa: tarp paskelbtų dalyvių minimi Common, Jennifer Hudson, Mark Hamill, Eddie Vedder, John Legend, Marc Anthony ir grupė The Roots. Atidarymas įvardijamas kaip simbolinis startas centrui, kuris sieks būti ne vien muziejumi, bet ir aktyvia viešąja erdve vietos bendruomenei.

    Projektas, kurio vertė siekia apie 740 milijonų eurų, jau anksčiau sulaukė politinių komentarų. Dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas į svečių sąrašą neįtrauktas, o šių metų vasarį socialiniuose tinkluose centrą pavadino „visiška katastrofa“.

    Kas veiks Obamos centre?

    Be muziejaus, pasakojančio apie Baracko Obamos politinį kelią ir asmeninę istoriją, komplekse įrengta Čikagos viešosios bibliotekos filialo erdvė. Taip pat numatytos sporto ir laisvalaikio zonos, įskaitant krepšinio aikšteles, vaikų žaidimų erdves bei atletikos centrą.

    Obamos fondo atstovai pabrėžia, kad teritorija kuriama kaip vieta susitikimams, edukacijai ir bendruomeninėms iniciatyvoms, o ne tik ekspozicijų lankymui. Skelbiama, kad kompleksas turėtų pritraukti daugiau nei 1 000 000 lankytojų per metus.

    „Ši vieta yra saugi erdvė ateiti ir apmąstyti istorinius įvykius, bet kartu susiburti kaip bendruomenei ir galvoti, kokį pokytį galite sukurti savo rajone“, – sakė Obamos fondo viešojo įsitraukimo viceprezidentas Joshas Harrisas.

    Muziejuje lankytojams žadama galimybė užeiti į tikro dydžio Ovalinio kabineto rekonstrukciją. Tarp eksponatų – ir dalis Michelle Obama dėvėtų vakarinių suknelių, kurios pristatomos kaip svarbi pirmosios ponios viešojo įvaizdžio ir JAV politinės kultūros dalis.