Norvegijos kontinentiniame šelfe naftos ir gamtinių dujų gavyba vis dažniau lenkia naujų telkinių atradimus, todėl šalies energetikos sektoriui siunčiamas aiškus perspėjimas: be papildomų investicijų kritimas gali būti staigus. Naujausiose Norvegijos šelfo institucijos prognozėse teigiama, kad po 2030 metų gavybos kreivė gali pasvirti žemyn greičiau, nei tikėtasi.
Skaičiai rodo ilgalaikę tendenciją: per kelis dešimtmečius išgauta ir pristatyta apie 9 mlrd. standartinių kubinių metrų naftos ekvivalento, o likę ištekliai vertinami maždaug 7 mlrd. šios apimties. Apie pusė potencialo dar nėra atrasta, tačiau tam reikalingi brangūs žvalgybos darbai ir technologiniai sprendimai, ypač sudėtingesnėse teritorijose.
Institucija pateikia kelis raidos scenarijus iki 2050 metų, o pesimistiškiausiu atveju naftos ir dujų gavyba gali priartėti prie minimalaus lygio. Lūžis siejamas su tuo, kad didžiausi telkiniai, tarp jų Troll ir Johan Sverdrup, artėja prie natūralios brandos fazės, kai didžiausi gavybos kiekiai lieka praeityje.
„Sprendimai, kuriuos priimame šiandien, nulems Norvegijos šelfo trajektoriją keliems dešimtmečiams. Pastarųjų metų atradimai per maži, kad pakeistų gavybą iš eksploatuojamų telkinių“, – sakė jūrinių naujų projektų vadovė Kjersti Dahle.
Dalis senųjų telkinių, tokių kaip Ekofisk, Oseberg ar Statfjord, veikė ilgiau, nei buvo planuota, nes gavybą pavyko pratęsti diegiant naujas technologijas ir papildomus gręžinius. Tačiau naujesniuose telkiniuose erdvės panašiam efektui mažiau, nes modernūs metodai dažnai būna pritaikomi iškart, todėl vėliau galimybių „išspausti“ papildomą apimtį lieka mažiau.
Papildomą riziką kuria tai, kad daugiau kaip 90 atrastų telkinių dar laukia galutinio sprendimo dėl plėtros. Dalis jų yra nedideli ir ekonomiškai prasmingi tik tada, jei prijungiami prie esamos infrastruktūros, tačiau uždelsus kyla grėsmė, kad pagrindiniai mazgai bus išjungiami, o tuomet prieiga prie šių išteklių gali būti prarasta negrįžtamai.
Trumpuoju laikotarpiu situaciją iliustruoja ir operaciniai duomenys: birželį vidutinė naftos gavyba siekė apie 1,823 mln. barelių per dieną, o visų skystųjų angliavandenilių produkcija buvo apie 2,021 mln. barelių per dieną. Tai reikštų mažėjimą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, ir primena, kad svyravimai gali sutapti su laikotarpiais, kai Europai svarbus tiekimo stabilumas.
Norvegijos žaliava Europos rinkoje vertinama dėl geografinio artumo perdirbimo gamykloms ir mažesnės priklausomybės nuo ilgesnių jūrinių maršrutų. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje vis labiau akcentuojama dilema: kaip suderinti naujas žvalgybos investicijas su energetikos transformacija, klimato įsipareigojimais ir augančiu poreikiu mažinti emisijas.
Dalis neatrastų išteklių, kaip teigiama, yra vietovėse, apie kurias turima mažai geologinių duomenų, o didžiausias potencialas siejamas su Barenco jūra. Norint išlaikyti gavybą po 2030 metų, reikėtų intensyvesnių tyrimų, aukštesnės rizikos projektų ir pažangių technologijų, įskaitant DI taikymą duomenų analizei bei telkinių modeliavimui, tačiau tai didina kaštus ir reikalauja politinio bei reguliacinio aiškumo.
Ekonominė reikšmė taip pat išlieka didžiulė: mažesnė gavyba paprastai reiškia mažesnes biudžeto pajamas ir spaudimą darbo rinkai, ypač regionuose, susijusiuose su jūrine pramone. Todėl artimiausi metai Norvegijoje gali tapti apsisprendimo laikotarpiu, ar šalis bandys maksimaliai išnaudoti likusį šelfo potencialą, ar gavybos mažėjimą priims kaip neišvengiamą perėjimo prie kitokio energetikos modelio dalį.
