CP v2

Tag: Barselonos autonominis universitetas

  • Sakaroje aptiktas 4 400 metų kapas: dvi koplyčios ir reljefai, išlaikę ryškias spalvas

    Sakaroje aptiktas 4 400 metų kapas: dvi koplyčios ir reljefai, išlaikę ryškias spalvas

    Radiniui vadovavo ispanų ir egiptiečių misija

    Sakaroje, į pietvakarius nuo Kairo esančiame senoviniame nekropolyje, ispanų ir egiptiečių archeologų komanda aptiko išskirtinį V dinastijos pabaigos laikotarpio kapą. Tyrėjai pabrėžia ne tik radinio mastą, bet ir neįprastai gerą išlikimą, įskaitant reljefų spalvas.

    Kasinėjimus vykdė tarptautinė misija, kuriai vadovavo Egiptologas Josepas Cervelló, o darbai siejami su Barselonos autonominiu universitetu ir Egipto Senienų aukščiausiąja taryba. Egipto Turizmo ir senienų ministerija patvirtino, kad kapas datuojamas Senojo Egipto laikotarpiu.

    Kam priklausė kapas ir kuo jis išsiskiria

    Pranešama, kad tai mastaba su dviem laidojimo koplyčiomis, susieta su aukšto rango pareigūnu Yunmenu, tarnavusiu faraono Džedkarės Isesio valdymo metu. Šaltiniuose taip pat nurodoma, kad čia turėjo būti palaidotas ir jo tėvas Itis, laikomas žemesnio rango pareigūnu.

    Kapavietė aptikta vadinamojoje Marietto nekropolio dalyje, šiaurinėje Sakaroje. Egipto institucijos akcentuoja, kad dviejų koplyčių struktūra ir užrašai suteikia naujų duomenų apie administracinį elitą V dinastijos pabaigoje.

    Reljefai su kasdienybės scenomis ir spalvomis

    Tarp ryškiausių radinio elementų minimi kokybiškai iškalti architravo fragmentai ir laidojimo tekstai, pritaikyti konkrečiam asmeniui bei jo pareigoms. Archeologų teigimu, tokia detalė leidžia tiksliau atkurti tuometinių titulų ir pareigybių sistemą.

    Reljefuose vaizduojamos žemdirbystės veiklos, aukų nešimo procesijos, taip pat asilai ir kiti gyvūnai. Egipto ministerija pabrėžia, kad dalis scenų išsaugojo originalias spalvas, o tai tokiam senam laikotarpiui yra itin retas ir moksliškai vertingas atvejis.

    Ką šis atradimas gali pakeisti Sakaroje

    Tyrėjai šį dvigubą kapą sieja ir su socialinės padėties kaita, kai provincijos pareigūno sūnus galėjo pakilti karališkosios administracijos hierarchijoje. Manoma, kad noras dalytis laidojimo erdve su tėvu gali atspindėti tiek šeimos statusą, tiek to meto religines bei socialines nuostatas.

    Ta pati Sakaroje esanti teritorija žinoma nuo XIX amžiaus archeologinių darbų, tačiau, kaip nurodo misija, iki šiol nebuvo nuosekliai dokumentuota. Dabartiniai tyrimai siekia atkurti nekropolio topografiją ir suprasti jį kaip aktyviai veikusią erdvę, kurioje vyko kulto ritualai ir nuolatinės statybos.

    Komanda praneša, kad analizuojant žemėlapius ir atstatant vietovės planą pavyko identifikuoti iki šiol nežinotą mastabą, o šalia aptikta užuominų apie dar dvi galimas kapavietes. Archeologai tikisi prie jų grįžti per būsimus kasinėjimų sezonus.

  • Sakaroje aptiktas 4 400 metų senumo kapas: reljefai ir spalvos išliko beveik nepakitę

    Sakaroje aptiktas 4 400 metų senumo kapas: reljefai ir spalvos išliko beveik nepakitę

    Ispanijos ir Egipto archeologų misija Sakaroje, į pietvakarius nuo Kairo, aptiko išskirtinį V Senosios karalystės dinastijos laikų kapą, datuojamą maždaug prieš 4 400 metų. Mokslininkai pabrėžia ne tik radinio mastą, bet ir neįprastai gerą dekoracijų būklę, nes dalis reljefų išlaikė originalias spalvas.

    Kasimus koordinavo Barselonos autonominis universitetas kartu su Egipto Senienų aukščiausiąja taryba, o apie atradimą informavo Egipto Turizmo ir senienų ministerija. Kapo kompleksas priskiriamas vėlyvajam V dinastijos laikotarpiui, faraono Džedkarės Isesio valdymo metams.

    Archeologų teigimu, tai mastaba su dviem laidojimo koplyčiomis, skirta aukšto rango pareigūnui Junmenui ir jo tėvui Ičiui, kuris ėjo kuklesnes pareigas. Tokia dviguba struktūra, pasak tyrėjų, gali atspindėti socialinį kilimą, kai sūnus, pakilęs centrinėje administracijoje, siekė bendro laidojimo likimo su tėvu.

    Kas išliko kape?

    Ministerijos ir universiteto pateikta informacija rodo, kad kape išliko aukštos kokybės architravas bei laidotuvių tekstai, pritaikyti konkretiems savininkų titulams ir pareigoms. Ypatingai išskiriamos sienų scenos, kuriose vaizduojami žemės ūkio darbai ir aukojimo procesijos.

    Reljefuose aptinkami ir gyvūnų atvaizdai, įskaitant asilus, o ikonografija leidžia tiksliau rekonstruoti to meto kasdienybę. Tyrėjai akcentuoja, kad tokios detalės suteikia papildomų duomenų apie V dinastijos pabaigos meną, architektūrą ir administracinį gyvenimą.

    Kodėl Sakara vėl stebina?

    Sakara laikoma viena svarbiausių Egipto nekropolių, kur skirtingais laikotarpiais buvo statomi laidojimo kompleksai, vyko ritualai ir nuolat dirbo amatininkai. Nors teritorija žinoma nuo XIX amžiaus tyrimų, dalis plotų iki šiol nebuvo nuosekliai dokumentuoti, todėl nauji radiniai vis dar atsiranda ten, kur, atrodytų, viskas jau ištirta.

    Šio sezono tyrimai buvo nukreipti į platesnį nekropolio „miesto“ supratimą, atkuriant gatvių, aikščių ir judėjimo maršrutų logiką. Analizuojant žemėlapius ir reljefą, komanda aptiko anksčiau nežinotą mastabą, o netoliese identifikavo požymių, galinčių rodyti dar mažiausiai du galimus objektus ateities kasinėjimams.

    „Didžiausia staigmena buvo ne pats kapas, o jo puošybos turtingumas ir tai, kiek daug scenų išliko taip aiškiai, lyg jos būtų sukurtos vakar“, – sakė ekspedicijos vadovas egiptologas Josepas Cervelló.

    Archeologai tikisi, kad tolimesni tyrimai padės tiksliau įvertinti šios Sakaroje esančios zonos topografiją ir suprasti, kaip nekropolis veikė kaip gyva erdvė, kur žmonės lankė artimųjų kapus, nešė aukas ir ilgus metus tęsė statybos darbus.