Tag: Bartas De Weveris

  • Protestai Briuselyje virto riaušėmis: vandens patrankos, dujos ir pyktis dėl kainų

    Protestai Briuselyje virto riaušėmis: vandens patrankos, dujos ir pyktis dėl kainų

    Penktadienį Briuselyje per plataus masto protestus prieš brangstantį pragyvenimą ir planuojamą biudžeto griežtinimą įvyko susirėmimai tarp policijos ir dalies protestuotojų. Belgijos sostinėje pareigūnai minią vaikiė vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis, o miesto centre kurį laiką tvyrojo chaosas.

    Incidentai kilo šalia profesinių sąjungų organizuotos darbuotojų eitynių dienos, į kurią, policijos teigimu, susirinko apie 30 000 žmonių. Įtampa pastarosiomis dienomis augo ir dėl moksleivių bei studentų protestų, kuriuos, pasak vietos žiniasklaidos ir pareigūnų, iš dalies įkvėpė panašūs judėjimai kaimyninėje Prancūzijoje.

    Policija skelbė, kad prie centrinės Briuselio geležinkelio stoties grupė kaukėtų jaunuolių, daugiausia vilkinčių juodai, mėtė akmenis ir petardas. Pranešta ir apie padegimus, tarp jų – padegtą miesto dviračių bei elektrinių paspirtukų krūvą.

    Susirėmimai vyko po įtemptos savaitės Lježo mieste, kur valdžia buvo apribojusi viešus susibūrimus. Ten per ankstesnius neramumus buvo sulaikyta daugiau nei 200 žmonių, o dalis pareigūnų patyrė sužalojimų.

    Kas kursto socialinę įtampą?

    Profesinės sąjungos Briuselyje siekė sutelkti dešimtis tūkstančių žmonių, kai vyriausybė derasi dėl kitų metų biudžeto ir ieško, kur mažinti išlaidas. Belgija, kaip ir kai kurios kitos euro zonos valstybės, susiduria su didelės viešosios skolos ir deficito problemomis, todėl politinėje darbotvarkėje dominuoja taupymo bei pajamų didinimo priemonės.

    Profesinių sąjungų atstovai pabrėžė, kad riaušininkai su jų akcija nėra susiję, o pagrindinis profesinių sąjungų žygis miesto centre praėjo taikiai. Pasak jų, didžiausią nepasitenkinimą kelia tai, kad didėjančios kasdienės išlaidos aplenkia gyventojų pajamas, o siūlomi sprendimai dažnai pirmiausia paliečia viešąsias paslaugas.

    „Situacija blogėja vis sparčiau, žmonėms jau gana. Kaip mokytojai, taip ir mokiniai mato, kad sąlygos prastėja“, – sakė profesinių sąjungų atstovas Lucas Toussaintas.

    „Dirbu, bet vis tiek neišsiverčiu“, – sakė į Briuselį iš Namuro atvykusi vieniša mama ir socialinė darbuotoja Marie Gobert.

    Ji teigė, kad pabrango mokyklos išlaidos, viešasis transportas ir traukinių bilietai, o neapibrėžtumas dėl būsimų priemonių kelia nerimą. Profesinės sąjungos tuo metu ragina didinti mokesčius daugiausiai uždirbantiems, o ne mažinti finansavimą tokioms sritims kaip sveikatos apsauga ar švietimas.

    Moksleivių protestai ir politinis spaudimas

    Moksleiviai Belgijos prancūzakalbėje bendruomenėje pastaruoju metu rengė demonstracijas prieš švietimo biudžeto apkarpymus. Ši banga sutapo su platesnėmis diskusijomis Europoje, kur aukštesnės palūkanų normos ir lėtesnis ekonomikos augimas verčia vyriausybes ieškoti, kaip subalansuoti viešuosius finansus nepabloginant socialinės padėties.

    Protestų diena tapo dar vienu epizodu virtinėje streikų, nukreiptų prieš vyriausybės planuojamas taupymo priemones. Premjeras Bartas De Weveris su koalicijos partneriais derasi dėl sprendimų paketo, kuriuo siekiama per artimiausius metus sutaupyti apie 10 mlrd. eurų.

    „Jaučiasi socialinė įtampa, visur kaupiasi pyktis. Švietimo sistema ardoma, o kai jauni žmonės nori pasisakyti, jų niekas negirdi“, – sakė Gobert.

  • Bendras streikas Belgijoje: į Briuselį išėjo iki 70 000, protestuoja prieš pensijų ir atlyginimų reformas

    Bendras streikas Belgijoje: į Briuselį išėjo iki 70 000, protestuoja prieš pensijų ir atlyginimų reformas

    Antradienį Belgijoje įvyko bendras streikas, kurį paskelbė trys didžiausios šalies profesinių sąjungų konfederacijos. Briuselio gatvėmis, skirtingais vertinimais, žygiavo apie 40 000–70 000 žmonių, reikalavusių stabdyti, jų teigimu, socialines garantijas silpninančias reformas.

    Pagrindiniai protestuotojų akcentai buvo pensijų reforma, perkamoji galia ir automatinė atlyginimų indeksacija. Profesinės sąjungos tvirtina, kad planuojami pokyčiai daliai darbuotojų blogintų sąlygas ir mažintų užtikrintumą dėl pajamų senatvėje.

    Kas kelia daugiausia įtampos?

    Belgijoje automatinė atlyginimų indeksacija tradiciškai siejama su infliacija ir laikoma viena iš priemonių, padedančių darbuotojams išlaikyti perkamąją galią kainoms kylant. Protesto organizatoriai teigė, kad bet kokie bandymai riboti šį mechanizmą ilgainiui smogtų namų ūkių pajamoms.

    Demonstracija vyko tuo metu, kai visuomenėje auga jautrumas energetikos kainoms ir pragyvenimo išlaidoms. Profesinės sąjungos pabrėžia, kad reformos turi būti derinamos su realiomis kainų tendencijomis, o didžiausia našta neturėtų tekti dirbantiesiems.

    Sutrikęs transportas ir atšaukti skrydžiai

    Streikas palietė viešąjį transportą: daugelyje maršrutų visoje šalyje eismas vyko retesniu grafiku. Keliautojams ir kasdien į darbą vykstantiems žmonėms tai reiškė ilgesnį laukimą ir mažesnį reisų skaičių.

    Ryškiausias poveikis aviacijai fiksuotas Šarlerua oro uoste, kur tą dieną buvo atšaukti visi suplanuoti skrydžiai. Tokia praktika per didesnius streikus Belgijoje įprasta, nes sutrinka antžeminis aptarnavimas ir saugumo patikros grandys.

    Protestai tęsiasi jau pusantrų metų

    Nacionalinė demonstracija tapo dalimi platesnės profesinių sąjungų kampanijos, kuri, jų teigimu, vyksta jau apie pusantrų metų. Ji nukreipta prieš valdančiosios koalicijos kursą, kurį kritikai sieja su socialinių išmokų ir darbo santykių „griežtinimu“.

    Protestų kontekste dažnai minimas ir Belgijos ministro pirmininko Barto De Weverio vadovaujamas kabinetas, dėl kurio reformų krypties visuomenėje kyla aštrios diskusijos. Profesinės sąjungos ragina Vyriausybę grįžti prie derybų ir ieškoti kompromiso.

    Ši demonstracija buvo mažesnė nei kovo 12 dieną vykęs mitingas Briuselyje, kai, skaičiuota, susirinko apie 80 000–100 000 žmonių. Vis dėlto ir dabartinis dalyvių skaičius rodo, kad socialinė įtampa dėl reformų Belgijoje išlieka didelė.