CP v2

Tag: BASF

  • Vokietijos chemijos sektorių gali supurtyti BASF ir „Evonik“ fuzija: ką tai keistų Europai?

    BASF žengia fuzijos link

    Vokietijos chemijos milžinė BASF pateikė oficialų siūlymą konkurentei „Evonik“ pradėti derybas dėl galimos fuzijos. Jei sandoris įvyktų, rinkoje atsirastų itin didelis žaidėjas, kuris, vertinant pagal viešai minimus skaičius, būtų tarp didžiausių chemijos grupių pasaulyje.

    Skelbiama, kad bendra tokios grupės rinkos vertė galėtų viršyti 60 mlrd. eurų, o metinės pajamos siektų apie 75 mlrd. eurų. Tokia konsolidacija signalizuotų, kad Europos chemijos pramonė vis aktyviau ieško masto ekonomijos ir kaštų mažinimo būdų.

    „Evonik“ spaudžia restruktūrizacija

    „Evonik“ pastaruoju metu viešai kalba apie restruktūrizaciją, kuri apimtų gamybos apimčių mažinimą Vokietijoje. Taip pat numatyta iki šių metų pabaigos atsisveikinti su maždaug 2 800 darbuotojų.

    Visame pasaulyje „Evonik“ dirba apie 31 000 žmonių, todėl bet koks struktūrinis pokytis gali turėti įtakos ne tik Vokietijos, bet ir platesnėms Europos tiekimo grandinėms. Tokios naujienos rinkoje paprastai interpretuojamos kaip ženklas, kad įmonei vienai gali būti sunku greitai atkurti konkurencingumą.

    Akcininkų vaidmuo ir rinkos reakcija

    BASF informavo pagrindinį „Evonik“ akcininką RAG Stiftung, valdantį apie 44 proc. įmonės akcijų, ir, kaip skelbiama, siekia gauti pritarimą deryboms. Tokiais atvejais būtent stambieji akcininkai dažnai tampa lemiamu faktoriumi, nulemsiančiu, ar derybos įgaus realų pagreitį.

    Investuotojų reakcija buvo greita: „Evonik“ akcijų kaina Frankfurto biržoje šoktelėjo apie 7,90 proc. iki 19,50 euro, o BASF akcijos smuko apie 3,31 proc. iki 50,57 euro. Tokia dinamika neretai rodo, kad rinka labiau tiki nauda įsigyjamai ar silpnesnei pusei, o pirkėjos atveju vertina rizikas, susijusias su integracija, skola ir sinergijų įgyvendinimu.

    Jei BASF ir „Evonik“ fuzijos scenarijus būtų realizuotas, tai galėtų reikšti griežtesnę konkurenciją globaliu mastu ir kartu naują etapą Europos chemijos pramonės konsolidacijoje. Vis dėlto galutinį rezultatą lems derybų eiga, akcininkų sprendimai ir reguliuotojų požiūris į tokio masto sandorį.

  • Reinas vėl seklėja iki kritinės ribos: brangsta krovinių gabenimas ir stringa Vokietijos pramonė

    Užsitęsusi karščio banga ir sausra Europoje vėl nuleido Reino vandens lygį iki kritinių ribų, o tai tiesiogiai brangina ir lėtina krovinių gabenimą viena svarbiausių žemyno vidaus vandens arterijų. Dėl seklumos laivai priversti plukdyti mažesnius krovinius, o dalį logistikos tenka perplanuoti, kad būtų išvengta tiekimo grandinių trikdžių.

    Reinas yra esminė pramoninės Vokietijos logistikos grandis, ypač kai kalbama apie didelius birių krovinių srautus. Šiuo maršrutu įmonės gabena anglį, naftos produktus, cheminę žaliavą ir kitus pramonės poreikiams svarbius krovinius, todėl bet koks pralaidumo sumažėjimas greitai persiduoda į gamybos kaštus.

    „Kai vandens lygis krenta, laivai negali plaukti pilnai pakrauti, todėl tam pačiam kiekiui pervežti reikia daugiau reisų, o tai didina kainą ir ilgina pristatymo laiką“, – teigiama „Bloomberg“ apžvalgoje.

    Vandens kelių problemos ypač juntamos didžiuosiuose pramonės centruose Reino baseine. Skelbiama, kad Duisburge veikianti „Thyssenkrupp“ gamykla buvo priversta sustabdyti savo stumiamųjų baržų eksploatavimą ir pereiti prie išorinių vežėjų, kurių laivai geriau pritaikyti darbui seklumoje.

    Tuo metu chemijos milžinė „BASF“ didino naudojamų laivų skaičių, nes dėl mažesnės grimzlės apribojimų kiekvienas reisas perveža gerokai mažiau krovinio nei įprastai. Tokie sprendimai padeda išlaikyti tiekimą, tačiau didina logistikos sąnaudas, kurios vėliau gali atsispindėti galutinių produktų kainose.

    Ši situacija atgaivina ir platesnę diskusiją apie klimato rizikas Europos ekonomikai. Dažnėjant ekstremaliems karščiams ir sausroms, vidaus vandenų transportas tampa mažiau prognozuojamas, o įmonėms tenka investuoti į alternatyvius maršrutus, lankstesnes atsargas ir logistikos diversifikavimą.

    Papildomų iššūkių kelia ir tai, kad dalis alternatyvų šiemet ribotos: pranešama apie remontus viename svarbių krovininių geležinkelio maršrutų dešiniajame Reino krante. Tai reiškia, kad perskirstyti srautus iš upių transporto į geležinkelius gali būti sudėtingiau, o pasirinkimų langas siaurėja.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vien Reino seklėjimas infliaciją Vokietijoje paprastai didina ribotai, tačiau poveikis gali sustiprėti, jei tuo pačiu metu sausra kelia ir maisto kainas. Tokia kombinacija didina riziką, kad kainų spaudimas išsilaikys ilgiau, ypač energijai ir pramonei jautriuose sektoriuose.

    Karščiai ir sausra šią vasarą paliečia ne tik logistiką. Pietų Europoje fiksuojamas poveikis žemės ūkiui: pavyzdžiui, Italijoje dėl labai aukštų temperatūrų pieninių karvių produktyvumas mažėja, o tai kelia papildomų iššūkių pieno perdirbėjams ir kai kurių tradicinių produktų gamintojams.

  • Pramonė pavydi gynybos sektoriaus SAFE mechanizmo: „Mes irgi kare“ – tik šįkart prekybos

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose verslo ir politikos atstovai diskutavo, kodėl Europos Sąjunga geba greitai sutelkti finansavimą gynybai, tačiau lėčiau reaguoja į pramonės konkurencingumo krizę. Pramonės lyderiai ragino sprendimus priimti greičiau, o biurokratines kliūtis mažinti taip pat ryžtingai, kaip tai daroma saugumo srityje.

    Diskusijų kontekste dažnai minėtas SAFE mechanizmas – Europos Sąjungos planas iki 2030 metų gynybos pajėgumams stiprinti suteikti iki 150 milijardų eurų palankiomis sąlygomis finansavimo. Verslo atstovai teigė, kad panašaus tempo ir masto instrumentų reikia ir civilinei pramonei, kuri spaudžiama augančių kaštų bei globalios konkurencijos.

    SAFE pavyzdys ir pramonės lūkesčiai

    „Bosch“ grupės vadovas Lenkijoje Rafałas Rudzińskis akcentavo, kad automobilių sektorius Europoje patiria struktūrinį sukrėtimą, o konkurencinė kova vis dažniau primena prekybos karą. Jo teigimu, be stiprios gamybos bazės Europa rizikuoja prarasti technologinį svorį, o sprendimų vilkinimas kainuos darbo vietas ir investicijas.

    „Atsiprašau, bet mes irgi kare. Tai prekybos karas“, – sakė Rafałas Rudzińskis.

    Jis priminė, kad paraleliai Briuselyje jau ne vienerius metus diskutuojama apie pramonės spartinimo iniciatyvas, kurių tikslas – greitesni leidimai, aiškesnės taisyklės ir investicijų skatinimas. Pramonės atstovų vertinimu, ilgai trunkantys procesai mažina Europos patrauklumą, ypač kai JAV ir Azijos šalys taiko agresyvesnes subsidijų ir pramonės politikos priemones.

    Lenkijos ir Vokietijos bendradarbiavimas

    Vokietijos ambasadorius Lenkijoje Miguelis Bergeris teigė, kad dabartinių geopolitinių grėsmių akivaizdoje Varšuva ir Berlynas vis geriau supranta, jog alternatyvos glaudesniam bendradarbiavimui nėra. Jis pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas yra saugumas, o gynybos pramonė tampa sritimi, kurioje reikalingi praktiniai bendri projektai.

    Bergerio vertinimu, Europos ekonomikai spaudimą daro keli išoriniai veiksniai vienu metu, įskaitant JAV prekybos politikos griežtinimą ir didėjančią įtampą pasaulinėse rinkose. Jis taip pat atkreipė dėmesį į silpnesnes Vokietijos augimo prognozes, kurios dar labiau išryškina poreikį koordinuoti veiksmus Europoje.

    Lenkijos vystymo ir technologijų viceministras Michałas Baranowskis pabrėžė, kad reali Lenkijos ir Vokietijos partnerystės ašis yra įmonės, kurios naudojasi bendrosios rinkos teikiamais privalumais. Jo teigimu, politinis sutarimas reikalingas tam, kad verslas gautų aiškias paskatas investuoti, tačiau gynybos srityje valstybės kartu susiduria ir su spaudimu stiprinti nacionalines pramonės grandines.

    Energetika, reguliavimas ir inovacijos

    Pramonės atstovai akcentavo, kad konkurencingumą pirmiausia silpnina energijos kainos ir reguliacinė našta. „BASF“ vadovė Lenkijoje Katarzyna Byczkowska teigė, kad chemijos sektorius Europoje traukiasi: mažėja pajėgumai, uždaromos gamyklos, o tai persiduoda kitoms šakoms – nuo farmacijos iki energetikos ir žemės ūkio.

    „Šiandien reguliaciniam prisitaikymui išleidžiame du kartus daugiau nei tyrimams ir plėtrai“, – sakė Katarzyna Byczkowska.

    Farmacijos sektoriaus atstovai pabrėžė, kad Europai būtinas stabilus teisinis režimas, ypač intelektinės nuosavybės srityje, ir greitesnės sprendimų grandinės. „Bayer“ atstovė Lyndsay Sullivan nurodė, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą yra esminė sąlyga išlaikyti aukštos pridėtinės vertės gamybą, o sveikatos sistemos spaudimas dėl senėjančios visuomenės tik didės.

    „Deutsche Bank“ Lenkijos vadovas Tomaszas Kowalskis pažymėjo, kad dalis įmonių resursų šiandien skiriama ne plėtrai, o taisyklių interpretavimui ir atitikties užtikrinimui. Banko vertinimu, Europos finansų sistema turi pajėgumų finansuoti investicijas, tačiau investuotojams reikia aiškių ir nekintančių rėmų, kad rizika būtų prognozuojama.

    Diskusijoje taip pat nuskambėjo argumentas, kad Europa turi savitą stiprybę – gebėjimą sujungti pažangias technologijas su brandžia pramonės baze. Ekspertai pabrėžė, jog tai gali tapti pranašumu ir dirbtinio intelekto taikymuose, kai konkurencinę vertę kuria ne vien modeliai, o pramoniniai duomenys, infrastruktūra ir gebėjimas sprendimus diegti realiose gamybos grandinėse.