CP v2

Tag: Baskų kraštas

  • Ispanijoje iki šiol veikia 1893 metų gondolinis tiltas: per Nervioną perkelia automobilius per 90 s

    Ispanijoje iki šiol veikia 1893 metų gondolinis tiltas: per Nervioną perkelia automobilius per 90 s

    Šiaurės Ispanijoje, Baskų krašte, tarp Portugalete ir Getxo miestų iki šiol veikia viena neįprasčiausių susisiekimo konstrukcijų Europoje – gondolinis Biskajos tiltas. Tai hibridas, sujungiantis kabančio tilto principą ir lynų kelio mechaniką, todėl vietoj įprastos važiuojamosios dalies čia juda pakabinama platforma.

    Platforma kabo ant plieninių lynų ir plaukia virš Nerviono upės beveik krantinės lygyje, o judėjimą užtikrina vežimėlis, riedantis viršutiniu tilto tarpatramiu. Tokia schema leidžia išlaikyti laivybai reikalingą aukštį, kartu išvengiant stačių įvažiavimo rampų, kurios tankiai užstatytoje teritorijoje būtų buvusios nepraktiškos.

    Kaip veikia gondolinis tiltas?

    Virš upės 45 metrų aukštyje įrengtu tarpatramiu juda daugiaašis vežimėlis, o po juo prikabinta transporto gondola. Atvykus prie kranto platforma stabilizuojama, kad pėstieji ir automobiliai galėtų įvažiuoti tiesiai iš gatvės, be papildomų užvažiavimų ar rampų.

    Šiandien gondola vienu reisu gali perkelti iki 6 lengvųjų automobilių ir apie 200 keleivių. Persikėlimas trunka maždaug 90 sekundžių, o reisai vyksta reguliariai, įprastai kas 8 minutes, todėl konstrukcija praktiškai atlieka ir kelto funkciją.

    Pramonės bumas paskatino unikalų sprendimą

    XIX amžiaus pabaigoje Bilbao regiono pramonė augo itin sparčiai, o geležies rūdos ir jūrinių krovinių srautai lėmė intensyvią laivybą Nerviono žiotyse. Dėl to žemas tradicinis tiltas būtų trukdęs laivams, o pakeliamas ar pasukamas sprendimas būtų buvęs sudėtingas bei mažiau patikimas esant dideliam eismui.

    Projektą parengė ispanų architektas Alberto Palacio, o inžinerinius sprendimus padėjo įgyvendinti prancūzų inžinierius Ferdinandas Arnodinas. Tilto atidarymas įvyko 1893 metų liepos 28 dieną, o objektas laikomas seniausiu pasaulyje gondoliniu tiltu, iki šiol naudojamu be ilgamečių pertrūkių.

    Kuo išskirtinė konstrukcija ir kodėl ji saugoma?

    Tilto konstrukciją laiko keturios 61 metro aukščio geležinės bokštinės atramos, o viršutinis tarpatramis siekia 160 metrų. Pagrindiniai nešančieji lynai įtvirtinti masyviuose inkaruose, kurie nuo bokštų nutolę apie 110 metrų, taip paskirstant apkrovas ir užtikrinant stabilumą.

    Iš pradžių sistemą varė garo mašina, tačiau 1901 metais ji pakeista elektriniu varikliu, o vėliau tiltas ne kartą modernizuotas. 1999 metais atnaujintas vežimėlis gavo naują elektrinių variklių sistemą, o dabartinė gondola yra jau penktoji per visą eksploatacijos istoriją.

    Technikos istorikų vertinimu, gondoliniai tiltai tapo svarbiu pramonės epochos inžinerijos etapu, tačiau XX amžiuje daugelis jų buvo nugriauti dėl karų, augančių transporto srautų ar pakeisti tuneliais bei klasikiniais tiltais. Šiandien pasaulyje yra išlikę tik 8 tokio tipo tiltai, o Biskajos tiltas išsiskiria tuo, kad yra seniausias ir ilgiausiai nepertraukiamai eksploatuojamas.

    Dėl išskirtinio funkcijos ir architektūros derinio 2006 metais tiltas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip reikšmingas pramoninis paminklas. Tai taip pat laikomas pirmuoju Ispanijos pramonės paveldo objektu, gavusiu tokį tarptautinį įvertinimą.

  • Prancūzijos paplūdimiuose daugėja portugališkųjų galerių: kuo pavojingi jų įkandimai

    Pietvakarių Prancūzijos pakrantėje šią vasarą fiksuojamas išskirtinis portugališkųjų galerių, dar vadinamų Physalia physalis, antplūdis. Akvitanijos pakrantėje, ypač Baskų krašte, gelbėtojai ir vietos tarnybos registruoja vis daugiau įgėlimų, o dalis paplūdimių laikinai uždaromi dėl rizikos poilsiautojams.

    Vietos institucijų duomenimis, Baskų krašte užfiksuota daugiau nei 1 100 įgėlimų atvejų. Dėl to kai kuriose vietose keliamos raudonos vėliavos ir ribojamas maudymasis net ir esant geroms oro sąlygoms, nes didžiausia grėsmė kyla vandenyje.

    Kas yra portugališkoji galerа?

    Nors iš pirmo žvilgsnio ji primena medūzą, portugališkoji galerа nėra viena medūza. Tai sifonoforas, kelių tarpusavyje susijusių organizmų kolonija, veikianti kaip vienas gyvis ir prisitaikiusi plūduriuoti vandens paviršiuje.

    Virš vandens dažniausiai matomas melsvas, želė primenantis plūduras, paprastai siekiantis apie 10–30 centimetrų. Tačiau pavojingiausia dalis yra po vandeniu esantys čiuptuvai, kurie gali nusidriekti iki maždaug 30 metrų ir dažnai lieka nepastebimi.

    Kuo pavojingas įgėlimas?

    Portugališkosios galeros čiuptuvai padengti geliančiomis ląstelėmis, kurios kontaktuodamos su oda suleidžia nuodus. Įgėlimas dažnai apibūdinamas kaip staigus, rykštės smūgį primenantis skausmas, po kurio seka intensyvus deginimas ir odos sudirginimas.

    Sunkesniais atvejais gali pasireikšti stiprus skausmas, pykinimas, raumenų spazmai, galvos svaigimas ar kvėpavimo sutrikimai, todėl gali prireikti skubios medicininės pagalbos. Pavojus didėja vaikams, alergiškiems žmonėms ir tais atvejais, kai įgėlimų būna keli arba jie apima didelį odos plotą.

    „Jei žmogų stipriai sugelia toliau nuo kranto, skausmas gali būti toks intensyvus, kad jis nebesugebės grįžti atgal ir gali pradėti skęsti“, – sakė Prancūzijos jūrinių tyrimų instituto IFREMER mokslininkė Elvire Antajan.

    Kodėl jų tiek daug ir ką daryti paplūdimyje?

    Mokslininkai pabrėžia, kad šios rūšies pasirodymas tam tikrais metų laikais nėra neįprastas, tačiau šią vasarą dėmesį traukia dažnis ir mastas, kuriuo galeros išmetamos į krantą. Tyrėjai vertina, ar situaciją lemia vėjai, srovės ir bangavimas, o taip pat stebi, ar ilgalaikėje perspektyvoje prie tokių reiškinių gali prisidėti klimato kaitos nulemti pokyčiai.

    Specialistai primena, kad net į krantą išmesta portugališkoji galerа gali išlikti pavojinga, nes čiuptuvai gali gelti ir po kurio laiko. Pastebėjus į vandenį ar krantą išmestus melsvus plūdurus, rekomenduojama jų neliesti, laikytis gelbėtojų nurodymų ir, pajutus stipresnius simptomus po įgėlimo, nedelsti kreiptis į medikus.

  • Baskų kraštas per 15 metų perpus sumažino mirtingumą nuo storosios žarnos vėžio: kas suveikė?

    Baskų kraštas per 15 metų perpus sumažino mirtingumą nuo storosios žarnos vėžio: kas suveikė?

    Per 15 metų mirčių perpus mažiau

    Baskų krašte įgyvendinta storosios žarnos vėžio ankstyvosios patikros programa siejama su ryškiu rezultatu – 50–69 metų amžiaus grupėje mirtingumas sumažėjo maždaug perpus. Tai rodo Ispanijoje atliktas didelės apimties stebimasis tyrimas, aprėpęs ilgą laikotarpį ir didelę gyventojų imtį.

    Tyrime vertinta, kaip keitėsi sergamumo ir mirtingumo rodikliai po to, kai regione buvo pradėta organizuota patikra. Autoriai fiksavo, kad ryškesnis lūžis pasimatė praėjus maždaug trejiems metams nuo programos starto, o tendencija išliko vėlesniais metais.

    Remiantis tyrimo duomenimis, 50–69 metų grupėje mirtingumas sumažėjo nuo 39,7 iki 19,8 mirties atvejo 100 000 gyventojų, tai yra 50,1 proc. bendras kritimas. Visos populiacijos mastu rodiklis taip pat mažėjo – nuo 32,8 iki 23,1 mirties atvejo 100 000 gyventojų.

    Per 2004–2024 metų laikotarpį tyrėjai suskaičiavo 438 134 mirties atvejus dėl visų priežasčių, o 16 298 jų siejo su storosios žarnos vėžiu. Tyrime taip pat pateikiamas vertinimas, kad be ankstyvosios patikros sistemos mirtingumas 50–69 metų grupėje galėjo būti 46,2 proc. didesnis.

    Kas suveikė: paprastas testas ir aiški tvarka

    Programos pagrindas – išmatų imunocheminis testas, skirtas aptikti slapto kraujo pėdsakus, kurie gali būti ankstyvas vėžio ar ikivėžinių pakitimų signalas. Šis tyrimas yra neinvazinis, todėl lengviau pasiekiamas didesnei gyventojų daliai ir tinkamas masinei patikrai.

    Baskų krašte testas siūlomas kas dvejus metus 50–69 metų vyrams ir moterims, neturintiems simptomų. Gavus teigiamą rezultatą, atliekama kolonoskopija, kuri leidžia patvirtinti diagnozę ir, jei reikia, pašalinti pakitimus.

    Per stebėtą laikotarpį programa leido nustatyti 4 892 storosios žarnos vėžio atvejus. Tyrėjai nurodo, kad 70,8 proc. navikų buvo aptikti I ir II stadijose, kai gydymo efektyvumas paprastai yra didesnis, o taikomos priemonės dažnai mažiau agresyvios.

    Ekspertai pabrėžia ir kitą organizuotos patikros privalumą: ji padeda aptikti būkles, kurios dar nėra vėžys, bet gali juo tapti. Tokiais atvejais laiku pašalinti polipai gali sumažinti riziką, kad ateityje išsivystys piktybinis navikas.

    Ką svarbu žinoti vertinant rezultatus

    Tyrimo autoriai akcentuoja, kad tai stebimasis tyrimas, todėl jis parodo ryšį tarp patikros programos įdiegimo ir mirtingumo mažėjimo, bet neįrodo priežastinio ryšio taip griežtai, kaip atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai. Vis dėlto didelė imtis, ilgas stebėjimo laikotarpis ir aiškus pokytis po programos starto sustiprina argumentą, kad patikra turėjo reikšmingą vaidmenį.

    Viešosios sveikatos požiūriu tokie duomenys dažnai vertinami kaip pagrindas plėsti organizuotas patikros programas: jos veikia ne tik per gydymą, bet ir per ankstyvą nustatymą, kai liga dar nepasiekusi pažengusių stadijų. Praktikoje tai gali reikšti mažesnį mirčių skaičių ir mažesnę naštą sveikatos sistemai.

    Storosios žarnos vėžys išlieka viena dažniausių onkologinių ligų Europoje, o ankstyvas nustatymas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gydymo sėkmę. Baskų krašto pavyzdys rodo, kad nuosekliai organizuota patikra, aiškus siuntimo kelias ir pakankama aprėptis gali duoti apčiuopiamą rezultatą per palyginti trumpą laiką.

    Galutinis programų efektyvumas priklauso ir nuo žmonių įsitraukimo: kuo daugiau tikslinės amžiaus grupės gyventojų reguliariai dalyvauja, tuo didesnė tikimybė aptikti ligą dar iki simptomų. Būtent todėl tokios priemonės dažnai laikomos vienu svarbiausių ilgalaikių sprendimų mažinant mirtingumą nuo šios ligos.

  • Po 134 metų griūva Ispanijos plieno simbolis: „Tubos Reunidos“ skelbia nemokumą ir stabdo akcijas

    Po 134 metų griūva Ispanijos plieno simbolis: „Tubos Reunidos“ skelbia nemokumą ir stabdo akcijas

    Ispanijos Baskų krašto Álavos provincijoje veikianti besiūlių plieninių vamzdžių gamintoja „Tubos Reunidos“ pradėjo nemokumo procedūrą. Bendrovės valdyba apie tai informavo Ispanijos vertybinių popierių rinkos priežiūros instituciją ir teismą Vitorijoje-Gasteise, nurodydama, kad nebegali vykdyti artėjančių finansinių įsipareigojimų.

    Įmonė skelbia susidūrusi su maždaug 263 mln. eurų skola. Dar 2023 metais bendrovė dirbo pelningai, tačiau pastaraisiais metais finansiniai rezultatai smarkiai pablogėjo, o paskutiniai skelbiami metai užfiksavo 82,5 mln. eurų nuostolį.

    Kodėl pritrūko oro?

    „Tubos Reunidos“ specializuojasi besiūlių plieninių vamzdžių gamyboje energetikos ir petrochemijos sektoriams, todėl yra jautri tiek pasaulinei paklausai, tiek prekybos politikai. Papildomą spaudimą, anot pranešimų, sukėlė JAV tarifai plienui ir aliuminiui, kurie apsunkino eksporto sąlygas ir pablogino kainodarą.

    Vis dėlto problemos, rinkos vertinimu, buvo ir struktūrinės: po 2023 metų piko smuko pajamos, Europoje išliko aukštos energijos ir darbo sąnaudos, o pigesnė konkurencija iš Kinijos darė spaudimą maržoms. Plieno sektoriuje tai ypač skausminga, nes užsakymų ciklai nepastovūs, o sutartys dažnai sudaromos fiksuotomis kainomis.

    Investuotojų pasitikėjimą atspindėjo ir akcijų kaina: per 12 mėnesių ji krito nuo 0,57 euro iki 0,14 euro. Po pranešimo apie nemokumą prekyba bendrovės akcijomis buvo sustabdyta, o procesą toliau prižiūrės teismo paskirtas administratorius.

    Darbuotojų nerimas ir atleisti planai

    Bendrovėje dirba beveik 1 300 darbuotojų, dalis jų šią savaitę rengė protestus Orduñoje, Amurijuje ir Bilbao, reikalaudami aiškumo dėl gamyklų ateities. Darbuotojai baiminasi, kad nemokumo procesas gali baigtis gamybos mažinimu ar restruktūrizacija, kuri paliestų šeimų pajamas regione.

    Įmonė buvo pasiūliusi kolektyvinių atleidimų programą, kuri būtų palietusi 242 darbuotojus, tačiau keturios profesinės sąjungos šį planą atmetė. Tokiose derybose paprastai kertasi du interesai: įmonės siekis mažinti fiksuotas sąnaudas ir darbuotojų reikalavimas išsaugoti darbo vietas bei aiškias garantijas.

    Tiriama valstybės paskola

    Nemokumo fone atgijo ir diskusijos dėl valstybės remtos paskolos, suteiktos per COVID-19 pandemiją per Ispanijos valstybinį pramonės rėmimo fondą SEPI. Ši finansinė parama šiuo metu yra teisminės peržiūros akiratyje, tiriant įtarimus, kad sprendimų priėmimą galėjo paveikti netinkami politiniai ryšiai.

    Byloje, kaip skelbiama, tiriama, ar tarpininkai ir politikos veikėjai galėjo daryti įtaką paskolos suteikimo greičiui ar sąlygoms mainais į galimus neteisėtus mokėjimus. Galutinės išvados kol kas nepadarytos, o tyrimas tebėra vykdomas.

    Ekspertai pabrėžia, kad Europos metalų pramonė šiuo metu patiria dvigubą spaudimą: trumpuoju laikotarpiu ją veikia prekybos ribojimai ir paklausos svyravimai, o ilguoju laikotarpiu – energijos kainos, konkurencija ir būtinybė investuoti į mažesnės taršos gamybą. Tokiose sąlygose net istorinės įmonės tampa pažeidžiamos, jei finansinė pagalvė per plona.