Tag: Baterijų kaupikliai

  • Uzbekistane baigiamas 232 mln. eurų vėjo parkas su baterijomis – pirmasis toks Vidurinėje Azijoje

    Uzbekistane baigiamas 232 mln. eurų vėjo parkas su baterijomis – pirmasis toks Vidurinėje Azijoje

    Vakarų Uzbekistane prie pabaigos artėja 232 mln. eurų vertės vėjo energetikos projektas, kuriame elektros gamyba derinama su didelės talpos baterijų kaupikliais – tai pirmas toks sprendimas Vidurinėje Azijoje.

    Kaip rašo „Euronews“, „Nukus 2“ objekte jau dirba 25 iš 26 vėjo turbinų, o baterijų sistema dar pereina paleidimo ir saugos patikras.

    Tokia kombinacija sprendžia vis aktualesnį klausimą elektros tinklams: vėjo ir saulės gamyba priklauso nuo oro, o vartojimas kinta pagal visai kitą ritmą, todėl reikia priemonių pasiūlai ir paklausai subalansuoti.

    Projektas vystomas Karakalpakstane – autonominėje respublikoje šiaurės vakarų Uzbekistane – ir, pasak projekto vadovybės, pradėjęs veikti visu pajėgumu galėtų patenkinti daugiau nei 300 tūkst. žmonių elektros poreikius.

    Nuo vėjo turbinų iki energijos kaupimo

    „Nukus 2“ projektą įgyvendina Saudo Arabijos energetikos bendrovė ACWA. Objektą sudaro 200 megavatų galios vėjo parkas ir baterijų sistema, galinti sukaupti 100 megavatvalandžių elektros.

    Spalio 26 dieną skelbta, kad statybų pažanga siekė 94,2 proc. Vėjo parkas elektrą pradėjo tiekti dar rugpjūtį, o baterijų paleidimas vyksta etapais, nes keliami papildomi priešgaisrinės ir saugos reikalavimai.

    Pasak projekto direktoriaus Sardorbek Mahmudov, baterijos numatytos trumpalaikei pagalbai, kai vėjo gamyba sumažėja arba vartojimas staigiau padidėja.

    Jo vertinimu, priklausomai nuo paklausos, baterijų sistema galėtų tiekti elektrą maždaug tris–keturias valandas, tačiau reali trukmė priklausys nuo to, kokia galia bus imama iš kaupiklių.

    Projektas taip pat apima 44 kilometrų naują perdavimo liniją ir esamos elektros infrastruktūros atnaujinimą, kad objektas būtų prijungtas prie Uzbekistano nacionalinio tinklo.

    Finansavimas ir 25 metų sutartis

    Projektas įgyvendinamas per vietinę vystotojo įmonę ACWA Beruniy Wind. 2025 metų rugsėjį Azijos plėtros bankas (ADB) ir jo administruojamas fondas pasirašė maždaug 46 mln. eurų paskolų paketą.

    Tarp kitų finansuotojų minimi Azijos infrastruktūros investicijų bankas (AIIB), Nyderlandų plėtros bankas FMO, „Standard Chartered“ ir Saudo Arabijos EXIM. AIIB atskirai yra patvirtinęs apie 67 mln. eurų finansavimą.

    ADB taip pat suteikė valstybės garantuojamą kredito garantiją, skirtą sumažinti finansinę riziką ir paskatinti konkurenciją konkurso metu.

    Projekto komercinis pagrindas – 25 metų elektros pirkimo sutartis, pasirašyta 2024 metų kovą po konkurso. Pagal ją Uzbekistano tinklo operatorius pirks vėjo parke pagamintą elektrą.

    Darbo vietos ir aplinkosauginiai įsipareigojimai

    Statybos, projekto vadovybės teigimu, suteikė darbo galimybių Karakalpakstane: darbų piko metu projekte dirbo apie 750–800 žmonių, iš jų daugiau nei 400 – vietos darbuotojai ir specialistai.

    Projekto socialinė vadybininkė Tarana Jafarova nurodė, kad darbuotojai buvo samdomi iš netoliese esančių bendruomenių, o numatytos ir procedūros skundams nagrinėti bei kompensacijoms žmonėms, kuriuos paveikė statybos.

    Taip pat atlikti aplinkos vertinimai identifikavo galimą poveikį žemės naudojimui ir laukinei gyvūnijai, todėl numatytos poveikio mažinimo ir stebėsenos priemonės.

    Pasak ADB, visiškai pradėjęs veikti vėjo parkas per metus turėtų pagaminti beveik 728 000 megavatvalandžių elektros. Vystytojas siekia baterijų sistemos paleidimą užbaigti iki 2026 metų lapkričio pabaigos.

  • Stokholmo „Green Voltis“ pritraukė 13,5 mln. eurų DI valdomai baterijų kaupiklių prekybai

    Stokholmo „Green Voltis“ pritraukė 13,5 mln. eurų DI valdomai baterijų kaupiklių prekybai

    Stokholme įsikūręs startuolis „Green Voltis“ pritraukė 13,5 mln. eurų investiciją, kad galėtų valdyti ir prekiauti elektros energijos baterijų kaupimo pajėgumais Europos rinkose, pasitelkdamas dirbtinį intelektą.

    Apie A serijos finansavimo raundą pranešė „EU-Startups“ – vieninteliu investuotoju tapo „Lochpine Capital“.

    Įmonė dirba su atskirais baterijų kaupikliais ir projektais, kuriuose atsinaujinanti energetika derinama su kaupimu. Pasak pačios bendrovės, daugiau nei 1,2 GWh pajėgumų jau yra pagal sutartis ir veikia.

    „Green Voltis“ teigia, kad rinkoje situacija darosi vis sudėtingesnė: nauji atsinaujinančių šaltinių pajėgumai apsunkina tinklo balansavimą, o kainos skirtinguose elektros prekybos segmentuose juda kas 15 minučių, todėl prognozuoti pajamas ir finansuoti projektus tampa sunkiau.

    Kaip veikia „Green Voltis“ platforma

    Bendrovė buvo įkurta 2024 metais. Jos įkūrėjai – generalinis direktorius ir vienas bendraįkūrėjų Martinas Kievitas, taip pat Ali Shi ir Gino Zhang.

    „Green Voltis“ save pristato kaip DI pagrįstą platformą, kuri optimizuoja atsinaujinančios energijos ir kaupimo turto veiklą skirtingose rinkose ir skirtingais laikotarpiais. Bendrovė tvirtina, kad taip siekia pakeisti rankinę prekybą ir fragmentuotus energijos valdymo įrankius autonomine optimizavimo sistema.

    Įmonė nurodo, kad apima visą kelią nuo prisijungimo prie tinklo iki prekybos: komanda rūpinasi „hot commissioning“ ir papildomų paslaugų kvalifikavimo procesais, kad projektai kuo greičiau pradėtų generuoti pajamas.

    Startuolis turi energijos valdymo sistemą „Chronos“, kuri, kaip teigiama, sukurta Švedijoje, sertifikuota pagal tinklo kodeksus ir palaiko „grid-forming“ veikimą. Prekybai naudojamas agentas „Aether AI“, paremtas laiko eilučių modeliais, prognozuoja kainas ir paskirsto pajamas bei pajėgumus kelioms rinkoms vienu metu.

    Planai – plėtra ir kryptis į duomenų centrus

    „Green Voltis“ taip pat siūlo komercines struktūras, kurios, bendrovės teigimu, gali padėti projektų savininkams lengviau pritraukti finansavimą – minimi pajamų pasidalijimo, „tolling“ ir pajamų „grindų“ modeliai.

    Startuolis skelbia turintis rinkos prieigą (arba ją diegiantis) 10 Europos šalių, o valdomas turtas, pasak įmonės, nuosekliai pranoksta „Clean Horizon“ indeksą, kuris įvardijamas kaip nepriklausomas baterijų kaupimo pajamų etalonas.

    Be baterijų, bendrovė siekia pritaikyti tas pačias galimybes ir DI infrastruktūrai. Įmonės teigimu, pagrindiniuose Europos duomenų centrų centruose prisijungimo prie tinklo gali tekti laukti septynerius–dešimt metų, o kai kurios valstybės jau ima reikalauti, kad nauji duomenų centrai prisidėtų prie tinklo lankstumo.

    Per „Power-to-Compute“ kryptį „Green Voltis“ planuoja veikti kaip tarpinė „DI energijos infrastruktūros“ grandis tarp tinklo ir skaičiavimo pajėgumų: duomenų centrus valdyti kaip lankstų, tinklui palankų turtą, kad energija būtų prieinama greičiau.

    Įmonė nurodo turinti apie 120 MW „powered land“ projektų pipeline Šiaurės šalyse ir ketina bendradarbiauti su skaičiavimo infrastruktūros operatoriais.

    Gautas 13,5 mln. eurų finansavimas, pasak „Green Voltis“, bus skirtas plėsti „Aether AI“ ir „Chronos“ tyrimus bei plėtrą, augti svarbiausiose Europos rinkose ir vystyti „Power-to-Compute“ verslą.

  • „Linkener“ pritraukė 7,5 mln. eurų: plės energijos valdymo platformą ir DI sprendimus

    „Linkener“ pritraukė 7,5 mln. eurų: plės energijos valdymo platformą ir DI sprendimus

    Ispanijoje veikiantis energetikos technologijų startuolis „Linkener“ pritraukė 7,5 mln. eurų investiciją, kurią vedė Klima Energy Transition Fund, priklausantis „Alantra“ energetikos transformacijos fondui. Prie finansavimo etapo prisidėjo ir esamas akcininkas GoHub Ventures.

    Bendrovė kuria išmanią energijos valdymo sistemą SIGE, kuri, pasitelkdama nuotolinio skaitiklių nuskaitymo technologiją, leidžia įmonėms stebėti ir analizuoti suvartojimą. Tikslas – suteikti daugiau aiškumo, kur ir kada „dingsta“ energija, bei padėti priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus.

    Platforma klientams padeda sujungti suvartojimo duomenis, skaitmeninti ir tikrinti sąskaitas, vertinti tiekimo sutarčių sąlygas bei gauti įspėjimus apie nukrypimus. Tokie įrankiai ypač aktualūs, kai kainos svyruoja, o sutarčių ir reguliavimo reikalavimai tampa vis sudėtingesni.

    Greta programinės įrangos „Linkener“ vykdo ir energijos taupymo projektus: įmonė skelbia įgyvendinusi daugiau nei 400 saulės elektrinių ir baterijų kaupiklių diegimų Ispanijoje. Pasak bendrovės, ji aptarnauja daugiau kaip 2 000 klientų ir valdo apie 10 000 energijos tiekimo taškų, apimančių 1,7 TWh metinį suvartojimą.

    Kas keisis po investicijos

    „Linkener“ teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas produkto plėtrai ir DI taikymui energijos duomenų valdyme. Įmonė planuoja automatizuoti energijos informacijos ir sąskaitų apdorojimą, greičiau aptikti anomalijas bei identifikuoti sąnaudų optimizavimo galimybes.

    „Šis finansavimo etapas leis mums paspartinti labai suskaidyto sektoriaus transformaciją, kuriame energijos valdymas vis dar remiasi prieš 40 metų įprastomis praktikomis“, – sakė „Linkener“ vadovas José Ignacio Ruiz.

    „Norime, kad įmonės turėtų patikimus duomenis ir technologijas, padedančias suprasti, kiek jos išleidžia energijai, numatyti kaštus ir priimti geresnius sprendimus“, – pridūrė jis.

    Rinka, kurią stumia kainos ir skaitmenizacija

    Bendrovė mato didžiausią potencialą paslaugų sektoriuje, kur suvartojimo stebėsena ir kontrolė, jos vertinimu, gali generuoti iki 20 proc. sutaupymą. Praktikoje tai dažnai reiškia greitesnį nuokrypių pastebėjimą, tiksliau parinktą tarifą ir mažesnius nuostolius dėl neefektyvių procesų.

    Investicija taip pat skirta augimui per įsigijimus: „Linkener“ planuoja įsigyti ir integruoti papildančius verslus, produktus ar kompetencijas. Taip įmonė sieks praplėsti sprendimų portfelį ir sustiprinti technologinę bei komercinę plėtrą.

  • Miuncheno „Furo“ pritraukė 3,44 mln. eurų: žada iki 40 proc. mažinti pramonės baterijų sąskaitas

    Miuncheno „Furo“ pritraukė 3,44 mln. eurų: žada iki 40 proc. mažinti pramonės baterijų sąskaitas

    Investicija į baterijų valdymo programinę įrangą

    Miunchene įsikūrusi energetikos programinės įrangos bendrovė „Furo“ pranešė pritraukusi 3,44 mln. eurų investiciją. Lėšos bus skirtos platformos plėtrai, komandai auginti ir plėstis į daugiau Europos rinkų.

    Finansavimo etapui vadovavo JAV investuotojas TQ Ventures, taip pat prisidėjo Sandberg Bernthal Venture Partners, Neo ir CDTM Venture Capital. Įmonė siekia spręsti problemą, kurią aštrina atsinaujinančios energetikos plėtra ir itin svyruojančios elektros kainos.

    Kaip veikia „Furo“ sprendimas?

    „Furo“ kuria komercinių ir pramoninių baterijų kaupiklių valdymo bei optimizavimo programinę įrangą. Platforma prognozuoja elektros kainas ir orus iki 48 valandų į priekį, o remdamasi prognozėmis realiu laiku parenka, kada kaupti energiją, kada ją naudoti ir kada parduoti į tinklą.

    Įmonės teigimu, daug baterijų kaupiklių iki šiol valdomi pagal iš anksto nustatytas, nelanksčias taisykles, kurios neatsižvelgia į staigius kainų ir generacijos pokyčius. Tokiais atvejais dalis ekonominės naudos prarandama vien dėl netinkamai parinkto įkrovimo ar iškrovimo momento.

    „Mūsų klientai perka bateriją ne tam, kad turėtų technologiją, o tam, kad sumažintų elektros sąskaitą. Vienoje nepastoviausių elektros rinkų pasaulyje tai lemia programinė įranga, o ne įranga“, – sakė „Furo“ bendraįkūrėja Lena Sophia Voß.

    Kodėl pramonės baterijoms dabar tiek dėmesio?

    „Furo“ argumentuoja, kad spartėjantis energijos poreikio augimas, įskaitant duomenų centrų plėtrą ir didesnį elektros vartojimą, ypač smarkiai veikia energijai imlias pramonės įmones. Tokiose rinkose kaip Vokietija svarbų vaidmenį vaidina ir kainų nepastovumas bei tinklo mokesčiai, o įmonėms tampa vis brangiau turėti didelius vartojimo pikus.

    Baterijų kaupikliai leidžia sugerti perteklinę saulės ar vėjo energiją ir ją panaudoti tada, kai elektros kaina didesnė arba kai gamyba mažesnė. Vis dėlto pagrindinė vertė atsiranda tik tada, kai kaupiklis valdomas lanksčiai, atsižvelgiant į dinamišką kainodarą ir prognozuojamą situaciją rinkoje.

    „Furo“ teigia, kad jų klientai, naudodami optimizavimo platformą, gali sumažinti elektros sąnaudas iki 40 proc. Sprendimas dažniausiai diegiamas ne tiesiogiai galutiniams vartotojams, o per montuotojus, projektų vystytojus, kaupiklių gamintojus ir energetikos įmones.

    Pasak bendrovės, platformą naudoja daugiau nei 800 įmonių, o sprendimas pritaikytas veikti daugiau nei 6 000 objektų Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Sistema apima skirtingus etapus nuo įrenginio parinkimo iki turto eksploatacijos ir laisvos galios panaudojimo energetikos prekyboje.

    „Lena, Leonie ir Simon išskirtinai giliai supranta Europos energetikos rinką. Tai retas komandos ir rinkos atitikimo pavyzdys“, – sakė TQ Ventures partneris Schuster Tanger.

    „Furo“ įkurta 2025 metais, kai Lena Sophia Voß, Leonie Wagner ir Simon Wittner susipažino studijuodami bendroje magistro programoje CDTM centre, bendradarbiaujant LMU Miunchenui ir Miuncheno technikos universitetui. 2026 metais įmonė persivadino iš „Lumera Energy“ į „Furo“.

    Rugsėjo pradžioje bendrovė taip pat paskelbė apie partnerystę su Berlyne įsikūrusia LUOX Energy, kuri pristatoma kaip „Lumenaza“ galutinių vartotojų prekės ženklas. Partneriai ketina rinkai siūlyti bendrą sprendimą, skirtą komercinių ir pramoninių baterijų kaupiklių optimizavimui.

  • Rumunijoje startavo GEN-I Sonce baterijų kaupiklio statybos: 55 MW galia ir 220 MWh talpa

    Slovėnijos įmonė „GEN-I Sonce“ Rumunijoje pradėjo Gheorgheni baterijų energijos kaupimo sistemos statybas. Projektas numatytas 55 MW galios ir 220 MWh talpos, o bendrovė skelbia jau turinti žemės bei prisijungimo prie tinklo teises.

    Tokio masto kaupikliai laikomi vienu svarbiausių sprendimų, padedančių elektros sistemai suvaldyti atsinaujinančių išteklių gamybos svyravimus. Kai saulės ar vėjo gamyba staiga krenta, baterijos gali greitai atiduoti energiją, o perteklių sukaupti tada, kai jos daug.

    Partnerystė statyboms Rumunijoje

    „GEN-I Sonce“ projektą įgyvendina kartu su regiono EPC rangovu WALDEVAR Energy. Įmonės teigimu, partneris yra įgyvendinęs daugiau nei 3,5 GW įvairių energetikos projektų, todėl tikimasi greitesnės statybų eigos ir sklandesnio darbų koordinavimo.

    EPC rangovai paprastai atsako už visą grandinę nuo inžinerinių sprendinių iki pirkimų ir statybos darbų, o tokia schema mažina rizikas, kai projektai dideli ir turi griežtus prijungimo prie tinklo terminus. Baterijų parkų atveju tai apima ir valdymo sistemas, transformatorines bei saugos sprendimus.

    Kodėl kaupikliai tampa būtini?

    Baterijų energijos kaupimas Europoje sparčiai plečiasi, nes elektros rinkos vis dažniau susiduria su kainų šuoliais ir trumpalaikiais disbalansais. Didelės talpos kaupikliai leidžia teikti sistemines paslaugas, stabilizuoti dažnį ir mažinti poreikį brangiai įjungti rezervines elektrines.

    Rumunija pastaraisiais metais įvardijama kaip vienas perspektyviausių kaupimo projektų rinkų regione dėl augančios atsinaujinančios generacijos ir poreikio stiprinti tinklo lankstumą. „GEN-I Sonce“ pabrėžia, kad būtent šie veiksniai lemia spartinamą plėtrą šalyje.

  • Moldovos atsinaujinančios energetikos aukcionas: 7 vėjo parkai ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldovos atsinaujinančios energetikos aukcionas: 7 vėjo parkai ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldova per naujausią atsinaujinančios energetikos aukcioną atrinko septynis sausumos vėjo energetikos projektus, kurių bendra galia siekia 170 megavatų. Apie sprendimą paskelbė šalies Energetikos ministerija, pabrėždama, kad tikslas – didinti vietinę žaliąją generaciją ir mažinti sistemos pažeidžiamumą importui.

    Pagal paskelbtus rezultatus, konkurse laimėjusių pasiūlymų kainos buvo įvertintos intervale nuo 1,2398 iki 1,2528 lejaus už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Perskaičiavus pagal 2026 metais taikomą apytikrį Moldovos lejaus kursą, tai sudaro maždaug 0,064–0,065 euro už kilovatvalandę, nors galutinė vartotojams tenkanti kaina priklauso nuo sutarčių struktūros ir reguliavimo.

    Didžiausią portfelį šiame etape gavo konsorciumas „Lumina Noastra“, laimėjęs keturis projektus, kurių bendra galia siekia 54 megavatus. „Navitas Energy“ užsitikrino 40,5 megavato, o „Leafwind Energy“ ir „Oromaxmontaj“ bendra įmonė gavo 35 megavatų projektą.

    Dar 40,5 megavato remiamos galios numatyta grupei, kurią veda „Summa FIBA Enerji“, šį kiekį integruojant į 52 megavatų elektrinės projektą. Tai reiškia, kad dalis objekto galios gali veikti pagal aukciono paramos mechanizmą, o likusi dalis – kitomis rinkos sąlygomis, priklausomai nuo sutartinių sprendimų ir leidimų.

    Esminė aukciono sąlyga – kiekviena aikštelė privalo integruoti elektros energijos kaupimą baterijose. Nustatytas minimalus reikalavimas yra bent 0,25 megavatvalandės kaupimo už kiekvieną 1 megavatą vėjo galios, tad bendrai 170 megavatų portfeliui tai reikštų mažiausiai 42,5 megavatvalandės baterijų talpos.

    Komisija prioritetą teikė mažiausiai kainai, tačiau tik tarp pasiūlymų, kurie atitiko techninius kvalifikacijos kriterijus. Tokia atrankos logika tampa įprasta regione: vien tik žema kaina be techninio įgyvendinamumo įrodymų vis dažniau nebeužtikrina pergalės, nes tinklų pralaidumas ir balansavimo galimybės darosi kritinės.

    Investuotojams nustatytas 36 mėnesių terminas: per jį projektai turi būti pastatyti ir pradėti tiekti elektrą į tinklą nuo sprendimo oficialaus paskelbimo. Ministerija nurodė, kad kiekvienas konsorciumas turės įsteigti atskirą juridinį vienetą, kuris vykdys ilgalaikes elektros pirkimo sutartis ir sieks didelio reikalavimus atitinkančio gamintojo statuso.

    Šis aukcionas išskirtinis tuo, kad vėjo generacija nuo pat pradžių siejama su kaupimu, o tai padeda mažinti gamybos nepastovumo poveikį. Praktikoje baterijos leidžia greičiau reaguoti į vartojimo šuolius, švelninti generacijos svyravimus ir sumažinti poreikį brangiai balansavimo energijai, ypač kai tinklas yra mažas ir jautrus.

    Moldovos kontekste tai taip pat yra energetinio saugumo klausimas: didesnė vietinė gamyba kartu su kaupimu gali mažinti priklausomybę nuo importo ir gerinti sistemos stabilumą piko metu. Jei projektai bus įgyvendinti laiku, šalis gali greičiau priartėti prie Europos Sąjungos energetikos rinkų praktikos, kur atsinaujinančių išteklių plėtra vis dažniau planuojama kartu su lankstumo priemonėmis.

  • Kruonio elektrinę pasiekė pirmieji baterijų kaupikliai: „Ignitis“ iki 2027 metų žada 99 MW galią

    Kruonio elektrinę pasiekė pirmieji baterijų kaupikliai: „Ignitis“ iki 2027 metų žada 99 MW galią

    Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę pasiekė pirmoji baterijų energijos kaupimo įrangos siunta. Apie tai pranešė energetikos grupė „Ignitis“, pabrėždama, kad projektas turėtų sustiprinti elektros sistemos balansavimą ir lankstumą.

    Planuojama, kad iki 2027 metų Kruonyje veiksiantis baterijų parkas pasieks 99 megavatų galią, o energijos talpa bus beveik 200 megavatvalandžių. Numatyta įrengti 33 baterijų konteinerius ir 11 galios keitiklių sistemų, kurios leidžia kaupti energiją, kai jos gamyba didelė, ir atiduoti į tinklą, kai pasiūla sumažėja.

    „Ignitis“ skelbia, kad į Kruonio baterijų projektą jau investuota apie 10 mln. eurų, o bendras biudžetas viršija 46 mln. eurų. Bendrovės vertinimu, darbai šiuo metu yra maždaug 70 proc. užbaigti.

    Kaip tai keičia tinklo stabilumą

    Baterijų kaupikliai tampa svarbia infrastruktūros dalimi, augant vėjo ir saulės gamybai: jie padeda greitai reaguoti į generacijos šuolius ir kritimus. Toks lankstumas ypač aktualus Baltijos šalims po sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros sistema, kai vis daugiau balansavimo uždavinių sprendžiama regiono viduje.

    „Ignitis“ projektą Kruonyje sieja su platesne kaupimo plėtra: bendrovė vysto dar tris energijos kaupimo parkus Kelmėje, Mažeikiuose ir Kruonyje. Skelbiama, kad šie objektai planuojami greta jau veikiančių energetikos aktyvų, kad būtų paprasčiau prijungti prie tinklo ir efektyviau išnaudoti infrastruktūrą.

    Plėtra Kruonyje: penktasis agregatas

    Lygiagrečiai baterijų projektui tęsiama ir pačios Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtra. Pastaruoju metu pasiektas reikšmingas etapas, kai į Lietuvą pristatytas iš Austrijos pagamintas naujojo agregato darbinis ratas, pritaikytas konkrečiai elektrinės hidraulikai, siekiant didesnio efektyvumo.

    Atvežus transformatorių ir sukomplektavus pagrindinius komponentus, vyksta jų integracija į sistemą. „Ignitis“ anksčiau yra nurodžiusi, kad užbaigus plėtrą bendras Kruonio elektrinės lankstumo potencialas didės, o tai turėtų prisidėti prie didesnio patikimumo visame Baltijos energijos tinkle.

    „Mūsų portfelyje jau turime Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę su 900 MW įrengta žaliojo lankstumo galia, tai vienas didžiausių energijos kaupimo objektų Europoje“, – sakė „Ignitis“ vadovas Jonas Rimavičius.

    „Šiuo metu ją plečiame, statydami papildomą penktąjį 110 MW agregatą, kurį tikimasi paleisti 2026 metais. Po plėtros 1 GW elektrinė galės dirbti pilna apkrova apie 10 valandų ir suteikti maždaug 10 gigavatvalandžių kaupimo talpą“, – pridūrė jis.

    Pasak bendrovės, be Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtros vyksta ir trijų baterijų energijos kaupimo sistemų projektai Kruonyje, Kelmėje ir Mažeikiuose. Skelbiama, kad bendra šių baterijų projektų galia turėtų siekti 0,3 gigavato, o talpa – 0,6 gigavatvalandės.