CP v2

Tag: Baterijų kaupikliai

  • Miuncheno „Furo“ pritraukė 3,44 mln. eurų: žada iki 40 proc. mažinti pramonės baterijų sąskaitas

    Miuncheno „Furo“ pritraukė 3,44 mln. eurų: žada iki 40 proc. mažinti pramonės baterijų sąskaitas

    Investicija į baterijų valdymo programinę įrangą

    Miunchene įsikūrusi energetikos programinės įrangos bendrovė „Furo“ pranešė pritraukusi 3,44 mln. eurų investiciją. Lėšos bus skirtos platformos plėtrai, komandai auginti ir plėstis į daugiau Europos rinkų.

    Finansavimo etapui vadovavo JAV investuotojas TQ Ventures, taip pat prisidėjo Sandberg Bernthal Venture Partners, Neo ir CDTM Venture Capital. Įmonė siekia spręsti problemą, kurią aštrina atsinaujinančios energetikos plėtra ir itin svyruojančios elektros kainos.

    Kaip veikia „Furo“ sprendimas?

    „Furo“ kuria komercinių ir pramoninių baterijų kaupiklių valdymo bei optimizavimo programinę įrangą. Platforma prognozuoja elektros kainas ir orus iki 48 valandų į priekį, o remdamasi prognozėmis realiu laiku parenka, kada kaupti energiją, kada ją naudoti ir kada parduoti į tinklą.

    Įmonės teigimu, daug baterijų kaupiklių iki šiol valdomi pagal iš anksto nustatytas, nelanksčias taisykles, kurios neatsižvelgia į staigius kainų ir generacijos pokyčius. Tokiais atvejais dalis ekonominės naudos prarandama vien dėl netinkamai parinkto įkrovimo ar iškrovimo momento.

    „Mūsų klientai perka bateriją ne tam, kad turėtų technologiją, o tam, kad sumažintų elektros sąskaitą. Vienoje nepastoviausių elektros rinkų pasaulyje tai lemia programinė įranga, o ne įranga“, – sakė „Furo“ bendraįkūrėja Lena Sophia Voß.

    Kodėl pramonės baterijoms dabar tiek dėmesio?

    „Furo“ argumentuoja, kad spartėjantis energijos poreikio augimas, įskaitant duomenų centrų plėtrą ir didesnį elektros vartojimą, ypač smarkiai veikia energijai imlias pramonės įmones. Tokiose rinkose kaip Vokietija svarbų vaidmenį vaidina ir kainų nepastovumas bei tinklo mokesčiai, o įmonėms tampa vis brangiau turėti didelius vartojimo pikus.

    Baterijų kaupikliai leidžia sugerti perteklinę saulės ar vėjo energiją ir ją panaudoti tada, kai elektros kaina didesnė arba kai gamyba mažesnė. Vis dėlto pagrindinė vertė atsiranda tik tada, kai kaupiklis valdomas lanksčiai, atsižvelgiant į dinamišką kainodarą ir prognozuojamą situaciją rinkoje.

    „Furo“ teigia, kad jų klientai, naudodami optimizavimo platformą, gali sumažinti elektros sąnaudas iki 40 proc. Sprendimas dažniausiai diegiamas ne tiesiogiai galutiniams vartotojams, o per montuotojus, projektų vystytojus, kaupiklių gamintojus ir energetikos įmones.

    Pasak bendrovės, platformą naudoja daugiau nei 800 įmonių, o sprendimas pritaikytas veikti daugiau nei 6 000 objektų Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Sistema apima skirtingus etapus nuo įrenginio parinkimo iki turto eksploatacijos ir laisvos galios panaudojimo energetikos prekyboje.

    „Lena, Leonie ir Simon išskirtinai giliai supranta Europos energetikos rinką. Tai retas komandos ir rinkos atitikimo pavyzdys“, – sakė TQ Ventures partneris Schuster Tanger.

    „Furo“ įkurta 2025 metais, kai Lena Sophia Voß, Leonie Wagner ir Simon Wittner susipažino studijuodami bendroje magistro programoje CDTM centre, bendradarbiaujant LMU Miunchenui ir Miuncheno technikos universitetui. 2026 metais įmonė persivadino iš „Lumera Energy“ į „Furo“.

    Rugsėjo pradžioje bendrovė taip pat paskelbė apie partnerystę su Berlyne įsikūrusia LUOX Energy, kuri pristatoma kaip „Lumenaza“ galutinių vartotojų prekės ženklas. Partneriai ketina rinkai siūlyti bendrą sprendimą, skirtą komercinių ir pramoninių baterijų kaupiklių optimizavimui.

  • Rumunijoje startavo GEN-I Sonce baterijų kaupiklio statybos: 55 MW galia ir 220 MWh talpa

    Slovėnijos įmonė „GEN-I Sonce“ Rumunijoje pradėjo Gheorgheni baterijų energijos kaupimo sistemos statybas. Projektas numatytas 55 MW galios ir 220 MWh talpos, o bendrovė skelbia jau turinti žemės bei prisijungimo prie tinklo teises.

    Tokio masto kaupikliai laikomi vienu svarbiausių sprendimų, padedančių elektros sistemai suvaldyti atsinaujinančių išteklių gamybos svyravimus. Kai saulės ar vėjo gamyba staiga krenta, baterijos gali greitai atiduoti energiją, o perteklių sukaupti tada, kai jos daug.

    Partnerystė statyboms Rumunijoje

    „GEN-I Sonce“ projektą įgyvendina kartu su regiono EPC rangovu WALDEVAR Energy. Įmonės teigimu, partneris yra įgyvendinęs daugiau nei 3,5 GW įvairių energetikos projektų, todėl tikimasi greitesnės statybų eigos ir sklandesnio darbų koordinavimo.

    EPC rangovai paprastai atsako už visą grandinę nuo inžinerinių sprendinių iki pirkimų ir statybos darbų, o tokia schema mažina rizikas, kai projektai dideli ir turi griežtus prijungimo prie tinklo terminus. Baterijų parkų atveju tai apima ir valdymo sistemas, transformatorines bei saugos sprendimus.

    Kodėl kaupikliai tampa būtini?

    Baterijų energijos kaupimas Europoje sparčiai plečiasi, nes elektros rinkos vis dažniau susiduria su kainų šuoliais ir trumpalaikiais disbalansais. Didelės talpos kaupikliai leidžia teikti sistemines paslaugas, stabilizuoti dažnį ir mažinti poreikį brangiai įjungti rezervines elektrines.

    Rumunija pastaraisiais metais įvardijama kaip vienas perspektyviausių kaupimo projektų rinkų regione dėl augančios atsinaujinančios generacijos ir poreikio stiprinti tinklo lankstumą. „GEN-I Sonce“ pabrėžia, kad būtent šie veiksniai lemia spartinamą plėtrą šalyje.

  • Moldovos atsinaujinančios energetikos aukcionas: 7 vėjo parkai ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldovos atsinaujinančios energetikos aukcionas: 7 vėjo parkai ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldova per naujausią atsinaujinančios energetikos aukcioną atrinko septynis sausumos vėjo energetikos projektus, kurių bendra galia siekia 170 megavatų. Apie sprendimą paskelbė šalies Energetikos ministerija, pabrėždama, kad tikslas – didinti vietinę žaliąją generaciją ir mažinti sistemos pažeidžiamumą importui.

    Pagal paskelbtus rezultatus, konkurse laimėjusių pasiūlymų kainos buvo įvertintos intervale nuo 1,2398 iki 1,2528 lejaus už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Perskaičiavus pagal 2026 metais taikomą apytikrį Moldovos lejaus kursą, tai sudaro maždaug 0,064–0,065 euro už kilovatvalandę, nors galutinė vartotojams tenkanti kaina priklauso nuo sutarčių struktūros ir reguliavimo.

    Didžiausią portfelį šiame etape gavo konsorciumas „Lumina Noastra“, laimėjęs keturis projektus, kurių bendra galia siekia 54 megavatus. „Navitas Energy“ užsitikrino 40,5 megavato, o „Leafwind Energy“ ir „Oromaxmontaj“ bendra įmonė gavo 35 megavatų projektą.

    Dar 40,5 megavato remiamos galios numatyta grupei, kurią veda „Summa FIBA Enerji“, šį kiekį integruojant į 52 megavatų elektrinės projektą. Tai reiškia, kad dalis objekto galios gali veikti pagal aukciono paramos mechanizmą, o likusi dalis – kitomis rinkos sąlygomis, priklausomai nuo sutartinių sprendimų ir leidimų.

    Esminė aukciono sąlyga – kiekviena aikštelė privalo integruoti elektros energijos kaupimą baterijose. Nustatytas minimalus reikalavimas yra bent 0,25 megavatvalandės kaupimo už kiekvieną 1 megavatą vėjo galios, tad bendrai 170 megavatų portfeliui tai reikštų mažiausiai 42,5 megavatvalandės baterijų talpos.

    Komisija prioritetą teikė mažiausiai kainai, tačiau tik tarp pasiūlymų, kurie atitiko techninius kvalifikacijos kriterijus. Tokia atrankos logika tampa įprasta regione: vien tik žema kaina be techninio įgyvendinamumo įrodymų vis dažniau nebeužtikrina pergalės, nes tinklų pralaidumas ir balansavimo galimybės darosi kritinės.

    Investuotojams nustatytas 36 mėnesių terminas: per jį projektai turi būti pastatyti ir pradėti tiekti elektrą į tinklą nuo sprendimo oficialaus paskelbimo. Ministerija nurodė, kad kiekvienas konsorciumas turės įsteigti atskirą juridinį vienetą, kuris vykdys ilgalaikes elektros pirkimo sutartis ir sieks didelio reikalavimus atitinkančio gamintojo statuso.

    Šis aukcionas išskirtinis tuo, kad vėjo generacija nuo pat pradžių siejama su kaupimu, o tai padeda mažinti gamybos nepastovumo poveikį. Praktikoje baterijos leidžia greičiau reaguoti į vartojimo šuolius, švelninti generacijos svyravimus ir sumažinti poreikį brangiai balansavimo energijai, ypač kai tinklas yra mažas ir jautrus.

    Moldovos kontekste tai taip pat yra energetinio saugumo klausimas: didesnė vietinė gamyba kartu su kaupimu gali mažinti priklausomybę nuo importo ir gerinti sistemos stabilumą piko metu. Jei projektai bus įgyvendinti laiku, šalis gali greičiau priartėti prie Europos Sąjungos energetikos rinkų praktikos, kur atsinaujinančių išteklių plėtra vis dažniau planuojama kartu su lankstumo priemonėmis.

  • Kruonio elektrinę pasiekė pirmieji baterijų kaupikliai: „Ignitis“ iki 2027 metų žada 99 MW galią

    Kruonio elektrinę pasiekė pirmieji baterijų kaupikliai: „Ignitis“ iki 2027 metų žada 99 MW galią

    Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę pasiekė pirmoji baterijų energijos kaupimo įrangos siunta. Apie tai pranešė energetikos grupė „Ignitis“, pabrėždama, kad projektas turėtų sustiprinti elektros sistemos balansavimą ir lankstumą.

    Planuojama, kad iki 2027 metų Kruonyje veiksiantis baterijų parkas pasieks 99 megavatų galią, o energijos talpa bus beveik 200 megavatvalandžių. Numatyta įrengti 33 baterijų konteinerius ir 11 galios keitiklių sistemų, kurios leidžia kaupti energiją, kai jos gamyba didelė, ir atiduoti į tinklą, kai pasiūla sumažėja.

    „Ignitis“ skelbia, kad į Kruonio baterijų projektą jau investuota apie 10 mln. eurų, o bendras biudžetas viršija 46 mln. eurų. Bendrovės vertinimu, darbai šiuo metu yra maždaug 70 proc. užbaigti.

    Kaip tai keičia tinklo stabilumą

    Baterijų kaupikliai tampa svarbia infrastruktūros dalimi, augant vėjo ir saulės gamybai: jie padeda greitai reaguoti į generacijos šuolius ir kritimus. Toks lankstumas ypač aktualus Baltijos šalims po sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros sistema, kai vis daugiau balansavimo uždavinių sprendžiama regiono viduje.

    „Ignitis“ projektą Kruonyje sieja su platesne kaupimo plėtra: bendrovė vysto dar tris energijos kaupimo parkus Kelmėje, Mažeikiuose ir Kruonyje. Skelbiama, kad šie objektai planuojami greta jau veikiančių energetikos aktyvų, kad būtų paprasčiau prijungti prie tinklo ir efektyviau išnaudoti infrastruktūrą.

    Plėtra Kruonyje: penktasis agregatas

    Lygiagrečiai baterijų projektui tęsiama ir pačios Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtra. Pastaruoju metu pasiektas reikšmingas etapas, kai į Lietuvą pristatytas iš Austrijos pagamintas naujojo agregato darbinis ratas, pritaikytas konkrečiai elektrinės hidraulikai, siekiant didesnio efektyvumo.

    Atvežus transformatorių ir sukomplektavus pagrindinius komponentus, vyksta jų integracija į sistemą. „Ignitis“ anksčiau yra nurodžiusi, kad užbaigus plėtrą bendras Kruonio elektrinės lankstumo potencialas didės, o tai turėtų prisidėti prie didesnio patikimumo visame Baltijos energijos tinkle.

    „Mūsų portfelyje jau turime Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę su 900 MW įrengta žaliojo lankstumo galia, tai vienas didžiausių energijos kaupimo objektų Europoje“, – sakė „Ignitis“ vadovas Jonas Rimavičius.

    „Šiuo metu ją plečiame, statydami papildomą penktąjį 110 MW agregatą, kurį tikimasi paleisti 2026 metais. Po plėtros 1 GW elektrinė galės dirbti pilna apkrova apie 10 valandų ir suteikti maždaug 10 gigavatvalandžių kaupimo talpą“, – pridūrė jis.

    Pasak bendrovės, be Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtros vyksta ir trijų baterijų energijos kaupimo sistemų projektai Kruonyje, Kelmėje ir Mažeikiuose. Skelbiama, kad bendra šių baterijų projektų galia turėtų siekti 0,3 gigavato, o talpa – 0,6 gigavatvalandės.