CP v2

Tag: Baterijų parkai

  • Italijoje prasidėjo baterijų aukso karštinė: paraiškų 300 GW, o tinkle – spūstys ir spekuliacija

    Italijoje prasidėjo baterijų aukso karštinė: paraiškų 300 GW, o tinkle – spūstys ir spekuliacija

    Kodėl baterijos staiga tapo auksu?

    Italijoje sparčiai augant saulės ir vėjo elektrinių gamybai, elektros sistema vis dažniau susiduria su paradoksu: gyventojų sąskaitos išlieka didelės, tačiau didmeninėje rinkoje kai kada atsiranda valandų, kai elektra atpinga iki itin žemų kainų ar net tampa neigiama.

    Tai lemia atsinaujinančių išteklių specifika: energija pagaminama tada, kai šviečia saulė ar pučia vėjas, o ne tada, kai jos labiausiai reikia tinklui. Tokiose situacijose vis didesnę vertę įgauna energijos kaupimas.

    Didelės baterijų sistemos, vadinamos BESS, leidžia sugerti perteklinę elektrą ir ją grąžinti į tinklą vėliau, kai kainos aukštesnės arba kai sistemoje trūksta galios. Dėl to baterijos tapo strateginiu infrastruktūros elementu, o investuotojų dėmesys joms primena aukso karštinę.

    Italija šiame procese išsiskiria itin didelėmis ambicijomis, tačiau kartu ryškėja ir kita medalio pusė: projektų paraiškų apimtys gerokai lenkia realias galimybes prisijungti prie tinklo.

    Italija: 300 GW paraiškų ir ribota pažanga

    Italijos perdavimo sistemos operatorė Terna iki 2025 metų pabaigos buvo gavusi apie 300 GW prašymų prijungti aukštos ir ypač aukštos įtampos kaupimo projektus. Vis dėlto leidimus buvo gavusi tik dalis projektų, o realiai statyboms pasirengusių baterijų apimtys buvo dar kuklesnės.

    Tuo pat metu šalyje jau įdiegti kaupimo pajėgumai augo, tačiau Terna vertinimu iki 2030 metų Italijai gali reikėti apie 72 GWh kaupimo talpos. Ilgesnėje perspektyvoje, ruošiantis 2040 metų scenarijams, šis poreikis gali dar didėti.

    Dideli paraiškų skaičiai nebūtinai reiškia, kad visi projektai bus pastatyti. Energetikos rinkoje vis dažniau kalbama apie išankstinę vietų tinkle rezervaciją, kai teisė prisijungti prie tinklo pati savaime tampa verte, kurią galima parduoti ar perleisti.

    Europos Komisija pastaraisiais metais ne kartą pabrėžė, kad prie tinklo laukimo eilės didėja visoje Europoje, o spartesnis atsinaujinančios energetikos diegimas be lygiagretaus tinklų ir kaupimo plėtros didina sistemos įtampas.

    Vokietija rodo dar didesnį mastą

    Panašios tendencijos ryškėja ir Vokietijoje, kur paraiškų mastas tapo dar įspūdingesnis. Tinklo operatoriai 2025 metais sulaukė dešimčių tūkstančių paraiškų didelėms baterijų sistemoms, tačiau realiai veikiančių projektų apimtys išliko palyginti nedidelės.

    Vokietijos reguliuotojai taip pat perspėjo, kad dalis paraiškų gali dubliuotis, kai tas pats vystytojas tą patį projektą registruoja skirtinguose tinklo taškuose ir tik vėliau apsisprendžia, kur statyti.

    Tokioje aplinkoje rinkoje atsiranda naujas reiškinys: prekiaujama ne pačiomis baterijomis, o galimybe ateityje turėti prijungimą. Tai leidžia anksti sukurti projekto vertę, net jei statybos dar neprasidėjo.

    Dėl to energijos kaupimas vis dažniau traktuojamas kaip atskira turto klasė, kurią aktyviai vertina fondai ir bankai, ieškantys ilgalaikių, prognozuojamų pajamų srautų.

    Kai atkeliauja bankai, keičiasi taisyklės

    Didėjantis finansuotojų aktyvumas siejamas su tuo, kad baterijų projektams lengviau pritaikyti struktūrizuotus pajamų modelius. Vienas dažniausių instrumentų yra tolling tipo sutartys, kai baterijos savininkas išnuomoja dalį pajėgumų už fiksuotą mokestį ir taip sumažina priklausomybę nuo rinkos svyravimų.

    Energetikos sandorių praktikoje tai reiškia, kad dalis pajamų tampa kontraktuota, o pinigų srautai labiau prognozuojami. Tokia struktūra paprastai padidina projektų patrauklumą skoliniam finansavimui.

    Vis dėlto rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad šis augimas turi ir šešėlinę pusę. Kadangi parengti projektą dokumentuose kainuoja gerokai mažiau nei jį pastatyti, vertė gali būti sukuriama dar iki realių investicijų į įrangą.

    „Tai didelis arbitražas: perki, kai pigiau, parduodi, kai brangiau. Net nekaldamas nė vienos vinies, viską išvystai popieriuje ir sukuri vertę“, – sakė finansų sandorių konsultantas Stefano Endrizzi.

    Italija pradeda stabdyti tariamus projektus

    Europos Komisija savo rekomendacijose dėl prijungimo prie tinklo yra pripažinusi spekuliacinių paraiškų problemą, kuri ilgina eiles ir mažina sistemos efektyvumą. Tarp minimų priežasčių įvardijamas tinklo pajėgumų kaupimas, kelios paraiškos tam pačiam projektui ir atvejai, kai prisijungimas blokuojamas siekiant vėliau parduoti teises.

    Kaip galimos priemonės minimi brandos kriterijai, terminai, sankcijos ir finansiniai užstatai, kurių netenkama, jei projektas neįgyvendinamas.

    Italija 2026 metais ėmėsi koreguoti taisykles, siekdama mažinti vadinamąjį virtualų tinklo užimtumą. Reformos logika paprasta: pajėgumai turi atitekti realiai pažengusiems ir leidimus turintiems projektams, o ankstyvose stadijose esantys planai gali prarasti rezervaciją.

    Tačiau rinkos dalyviai įspėja, kad griežtesnės garantijos gali netiesiogiai didinti rinkos koncentraciją, nes smulkesniems vystytojams tampa sunkiau ilgai išlaikyti projektą be didelio kapitalo.

    Brangsta žemė ir auga konkurencija

    Didėjant susidomėjimui baterijomis, saulės ir vėjo energetika, auga konkurencija dėl žemės ir tinklo prijungimų. Italijos žemės ūkio rinkos vertinimai rodo, kad atsinaujinančių projektų plėtra kai kuriose vietovėse pastebimai kelia žemės kainas.

    Energetikos projektų konsultantai teigia matantys atvejus, kai žemės vertė šiaurinėje Italijoje reikšmingai išauga vien dėl to, kad sklypas tampa patrauklus energijos infrastruktūrai.

    Šiandienos rinkoje žemės vertė vis dažniau priklauso ne vien nuo to, ką galima joje užauginti. Ji priklauso ir nuo to, ar šalia yra pajėgūs tinklai, ar įmanoma užsitikrinti prijungimą ir vietą ateities elektros sistemoje.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad tolesnė atsinaujinančių išteklių plėtra Europoje vis labiau remsis dviem dalykais: tinklų modernizavimu ir kaupimo plėtra, nes be jų didelio masto žaliosios generacijos integracija tampa brangi ir neefektyvi.

  • Lenkijoje startuoja 600 MW BESS statybos: 2,4 GWh projektas žada tapti didžiausiu šalyje

    Energetikos projektų plėtotoja „Greenvolt Power“ pradėjo didelio baterijų energijos kaupimo parko (BESS) statybas Mazovijos vaivadijoje, Zbuczyn valsčiuje, netoli Siedlcų. Bendrovė skelbia, kad objektas turės 600 MW galią ir 2,4 GWh naudingojo kaupimo talpą, o komercinį darbą planuojama pradėti iki 2027 metų pabaigos.

    Toks santykis reiškia, kad maksimalia galia įrenginys galėtų dirbti apie keturias valandas. Praktikoje tai leidžia kaupti elektrą tuomet, kai jos rinkoje daug ir ji pigesnė, o išleisti į tinklą – kai paklausa didesnė, taip stabilizuojant kainas ir mažinant svyravimus.

    Kaip bus prijungtas prie tinklo

    Projekto elektros tinklo infrastruktūrą įgyvendins rangovai P&Q ir Onde. P&Q atsakinga už prijungimą prie Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus Polskie Sieci Elektroenergetyczne tinklo 400 kV įtampos lygiu.

    Numatyta pastatyti 400/110 kV transformatorių pastotę ir pakloti 400 kV bei 110 kV kabelines linijas. Onde vykdys dalį pastotės statybos ir su ja susijusius statybos bei elektrotechnikos darbus, reikalingus BESS veiklai.

    Kokia technologija pasirinkta

    Baterijų technologiją tieks „BYD Energy Storage“. Projektas numato 210 baterijų konteinerių ir 105 transformatorių konteinerius su galios keitikliais, kurie užtikrina baterijų sąveiką su elektros tinklu ir leidžia greitai reaguoti į sistemos poreikius.

    Pagal projektinę informaciją, teritorija užims 5,23 hektaro. Apie 30 proc. ploto planuojama palikti biologiškai aktyvią, kad galėtų augti augalija ir būtų mažinamas poveikis aplinkai.

    Platesnis kaupimo bumas regione

    „Greenvolt Power“ Lenkijoje jau plečia energijos kaupimo portfelį: anksčiau pradėtas eksploatuoti 200 MW galios ir 800 MWh talpos projektas Turośń Kościelna vietovėje, o Ełko projekte, taip pat 200 MW ir 800 MWh, komercinis startas numatomas 2027 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Bendrovei pradėjus eksploatuoti Siedlcų, Turośń Kościelna ir Ełko objektus, jų bendra galia siektų 1 GW, o talpa – 4 GWh. Įmonė taip pat nurodo, kad 2026 metų birželio pabaigoje jos projektų portfelis Lenkijoje apėmė apie 2,4 GW bendros galios energijos kaupimo projektus.

  • MOL Vengrijoje įjungė 37,4 MW saulės elektrinę ir baterijas: kiek energijos tai duos pramonei

    MOL investicija Vengrijoje

    Vengrijos energetikos ir naftos chemijos grupė MOL pradėjo eksploatuoti naują saulės elektrinę Algyő vietovėje. Jos įrengtoji galia siekia 37,4 MWp, o kartu įdiegtas energijos kaupimo sprendimas – 20 MW galios baterijų sistema, kurios talpa 40 MWh.

    Pasak bendrovės, šis derinys leidžia stabiliau naudoti pačios pasigamintą elektrą ir mažina priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Tokios investicijos pramonėje dažniausiai siejamos su elektros kainų svyravimų rizikos mažinimu ir veiklos kaštų optimizavimu.

    Ką reiškia 37,4 MWp ir 40 MWh?

    MOL skaičiuoja, kad metinė šios elektrinės generacija prilygsta maždaug 22 500 namų ūkių metiniam elektros suvartojimui regiono mastu. Praktikoje pramonei svarbiausia ne tik bendra pagaminama energija, bet ir tai, kiek jos galima sunaudoti vietoje, sumažinant pirkimą iš tinklo.

    40 MWh talpos baterijos leidžia sukaupti dalį dieną pagamintos energijos ir ją panaudoti vėliau, kai gamyba sumažėja arba kai elektros kaina rinkoje yra aukštesnė. 20 MW galia rodo, kokiu greičiu energija gali būti įkraunama ir iškraunama, tai ypač svarbu pikinėms apkrovoms ir momentiniams poreikiams.

    Platesnis saulės elektrinių ir baterijų portfelis

    MOL nurodo, kad šiuo metu Vengrijoje eksploatuoja 9 saulės elektrinių parkus, kurių bendra galia siekia 405 MW. Taip pat valdoma 80 MWh bendros talpos energijos kaupimo infrastruktūra.

    Iki 2030 metų bendrovė planuoja Vengrijoje išplėsti energijos kaupimą iki 500 MWh. Toks tikslas atitinka visame regione matomą tendenciją, kai saulės ir vėjo generacija vis dažniau papildoma baterijomis, kad būtų galima efektyviau valdyti gamybos nepastovumą ir vartojimo pikus.

    Be Vengrijos, MOL vykdo saulės energetikos projektus Kroatijoje, kur šiuo metu veikia 10 MW bendros galios elektrinės, o planuojama plėtra turėtų didinti portfelį iki 23 MW. Įmonė skelbia, kad bendras grupės fotovoltinių įrenginių pajėgumas regione jau pasiekė 415 MWp.

    Grupė taip pat veikia Lenkijoje – ten valdo apie 460 degalinių. MOL viešai deklaruoja siekį spartinti augimą, o energetikos projektai tampa viena iš priemonių didinti atsparumą kainų šuoliams ir stiprinti savarankiškumą energijos srityje.

  • Zarasuose pristatys elektros kaupiklių parką: ką tai keis gyventojams ir elektros kainoms?

    Zarasuose pristatys elektros kaupiklių parką: ką tai keis gyventojams ir elektros kainoms?

    2026 metais rugpjūčio 19 dieną 17.00 valandą Zarasų rajono savivaldybės mažojoje salėje Zarasuose vyks planuojamo elektros energijos kaupiklių parko projekto pristatymas. Susitikime numatyta apžvelgti projekto idėją, vietą, galimus techninius sprendimus ir atsakyti į gyventojų klausimus.

    Tokie kaupiklių parkai paprastai kuriami tam, kad elektros sistema galėtų lanksčiau reaguoti į vartojimo šuolius ir nepastovią saulės bei vėjo elektrinių generaciją. Kai gamyba viršija poreikį, energija sukaupiama, o piko metu atiduodama atgal į tinklą.

    Praktikoje tai dažniausiai reiškia didelės talpos baterijų sprendimus, kurie per sekundes gali stabilizuoti tinklo dažnį ir padėti išvengti sutrikimų. Kuo daugiau atsinaujinančios energetikos prijungiama prie tinklo, tuo svarbesnis tampa būtent toks lankstumas.

    Gyventojams aktualiausi klausimai paprastai susiję su vietos parinkimu, triukšmu, sauga ir poveikiu kraštovaizdžiui. Projektų vystymas Lietuvoje įprastai siejamas su poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos procedūromis, taip pat viešinimu ir galimybe teikti pastabas.

    Organizatoriai skelbia, kad pristatyme numatyta projekto apžvalga, o vėliau vyks klausimų ir atsakymų sesija. Į susitikimą kviečiami visi, kuriems aktuali planuojama plėtra ir jos galimos pasekmės vietos bendruomenei.

    Informaciją apie pristatymą pateikė UAB „Energy Unlimited“.

  • „Onde“ pasirašė 27 mln eurų sutartį dėl energijos kaupimo sistemos: darbus planuoja 2026–2027 metais

    Lenkijos bendrovė „Onde“ pasirašė sutartį su specialios paskirties įmone, priklausančia R.Power grupei, dėl energijos kaupimo sistemos projekto parengimo ir statybos darbų Lenkijoje. Sutarties vertė siekia apie 27 mln eurų (be mokesčių), o darbus numatoma vykdyti 2026–2027 metais.

    Viešai neskelbiama nei planuojama energijos kaupimo sistemos galia, nei tiksli vieta. Tokia praktika rinkoje nėra reta, nes projektai dažnai vystomi konkurencinėje aplinkoje, o techniniai parametrai galutinai patvirtinami vėlesniuose etapuose, derinant prijungimo ir eksploatavimo sąlygas.

    Energijos kaupimas tampa būtinybe

    Energijos kaupimo projektų paklausa regione sparčiai auga dėl didėjančios saulės ir vėjo elektrinių dalies elektros sistemoje. Kai gamyba iš atsinaujinančių išteklių yra didelė, o vartojimas mažesnis, tinklams prireikia lankstumo, kad būtų išvengta ribojimų ar priverstinio generacijos mažinimo.

    Baterijų tipo energijos kaupimo sistemos paprastai naudojamos dažnio ir įtampos reguliavimui, balansavimui, taip pat energijos perkėlimui į brangesnes valandas. Praktikoje tai reiškia, kad kaupimas tampa viena iš priemonių, leidžiančių efektyviau integruoti atsinaujinančią energetiką ir mažinti tinklo perkrovas.

    „Onde“ kontekstas: pajamų kritimas ir nuostolis

    Ši sutartis „Onde“ svarbi ir įmonės veiklos kontekste. Bendrovės pajamos 2026 metų pirmąjį ketvirtį siekė 98,7 mln zlotų, tai yra apie 23 mln eurų, kai prieš metus jos buvo didesnės.

    Įmonė taip pat fiksavo grynąjį nuostolį, kuris sudarė 4,5 mln zlotų, arba apie 1 mln eurų. Nors nuostolis, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo, statybos ir energetikos infrastruktūros sektoriuje rezultatams didelę įtaką daro projektų cikliškumas, terminų slinkimas ir kainų svyravimai.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad baterijų kaupimo plėtra artimiausiais metais išliks viena aktyviausių energetikos infrastruktūros krypčių. Daugumoje projektų investuotojams svarbiausi veiksniai yra tinklo prijungimo sąlygos, galimybės dalyvauti balansavimo ir sisteminių paslaugų rinkose bei aiškūs ilgalaikiai atsiperkamumo modeliai.

  • Ukraina baterijų energijos kaupiklius pripažino kritine infrastruktūra: ką tai keičia tinklui

    Ukraina baterijų energijos kaupiklius pripažino kritine infrastruktūra: ką tai keičia tinklui

    Naujas statusas energetikoje

    Ukrainos Ministrų kabinetas nacionalinės kritinės infrastruktūros sąrašą papildė elektros energijos kaupimo įrenginiais, tarp jų ir didelės galios baterijų sistemomis. Apie sprendimą viešai informavo Ukrainos Energetikos ministerija, pabrėždama, kad jis tiesiogiai susijęs su energetikos sistemos atsparumu.

    Kritinės infrastruktūros statusas reiškia, kad šie objektai tampa prioritetiniai valstybės apsaugos ir atsparumo planuose. Praktikoje tai gali apimti griežtesnius saugumo reikalavimus, papildomas fizinės apsaugos priemones ir aiškesnį koordinavimą su civiline sauga.

    Kodėl svarbūs būtent kaupikliai

    Energetikos kaupikliai tampa vienu svarbiausių tinklo stabilumo įrankių, ypač kai generacija ir vartojimas greitai svyruoja. Didelės baterijų sistemos leidžia greitai subalansuoti dažnį, mažinti avarinių atjungimų riziką ir palaikyti elektros tiekimą sutrikimų metu.

    Karinių atakų sąlygomis decentralizuoti sprendimai įgauna dar didesnę reikšmę, nes mažina priklausomybę nuo pavienių stambių objektų. Kaupimas padeda lanksčiau perskirstyti energiją, užtikrinti rezervą kritiniams vartotojams ir greičiau atkurti tiekimą.

    Skaičiai ir plėtros kryptis

    Ukraina jau yra įdiegusi elektros energijos kaupimo sistemas, kurių bendra galia viršija 500 megavatų. Reguliuotojai taip pat yra pateikę technines sąlygas papildomai įrengti dar 1 000 megavatų kaupimo galios.

    Tokia dinamika atitinka platesnę tendenciją, kai baterijų projektai vertinami ne tik kaip komerciniai, bet ir kaip strateginiai tinklo patikimumo elementai. Kritinės infrastruktūros statusas gali paspartinti leidimų, apsaugos ir infrastruktūrinės integracijos procesus.

    „Didelės apimties baterijų energijos kaupimo įrenginiai padeda elektros sistemai veikti stabiliau, greičiau reaguoti į paklausos svyravimus ir mažina avarinių atjungimų riziką“, – sakė Ukrainos pirmasis vicepremjeras ir energetikos ministras Denysas Šmyhalis.

    Pasak jo, sprendimo tikslas yra užtikrinti maksimaliai įmanomą tokių objektų apsaugą. Energetikos institucijos pabrėžia, kad stiprinant tinklo atsparumą svarbios ir kitos priemonės, įskaitant objektų fortifikavimą bei operatyvų reagavimą į incidentus.

  • Indija paleido milžinišką baterijų parką: 180 MW sistema žada proveržį žalioje energetikoje

    Indija paleido milžinišką baterijų parką: 180 MW sistema žada proveržį žalioje energetikoje

    Indijoje pradėta eksploatuoti vienas didžiausių šalyje baterijų energijos kaupimo projektų. Tai 180 MW galios ir 360 MWh talpos baterijų energijos kaupimo sistema, skirta padėti subalansuoti elektros tinklą sparčiai augant atsinaujinančiai gamybai.

    Apie projekto įgyvendinimą paskelbė „Xiamen Kehua Digital Energy Tech Co., Ltd.“ – įmonė, tiekianti tinklą formuojančius sprendimus, kurie leidžia kaupikliams aktyviau prisidėti prie tinklo stabilumo. Indijoje tokio masto vadinamosios atskiros baterijų sistemos laikomos svarbiu žingsniu plečiant saulės ir vėjo elektrinių dalį bendrame energijos balanse.

    Kam reikalingas toks mastas?

    360 MWh talpa reiškia, kad įrenginys gali tiekti 180 MW galią maždaug dvi valandas, kai to labiausiai reikia, pavyzdžiui, vakare, sumažėjus saulės generacijai. Tokie projektai padeda mažinti svyravimus, palaikyti dažnį ir įtampą, o tai ypač svarbu tinklui, kuriame daug nepastovios generacijos.

    Didelio masto baterijos dažnai naudojamos ir avarinėms situacijoms suvaldyti, nes gali reaguoti per labai trumpą laiką. Praktikoje tai reiškia mažesnę trikdžių ir didelio masto elektros tiekimo sutrikimų riziką, ypač regionuose, kur infrastruktūra patiria dideles apkrovas.

    Tinklą formuojanti technologija

    Projekte taikomi tinklą formuojantys sprendimai, kurie leidžia kaupimo sistemoms veikti ne tik kaip energijos „sandėliui“, bet ir kaip aktyviam tinklo stabilumo elementui. Tokia kryptis pasaulyje vis dažniau minima kaip būtina, kai atsinaujinantys šaltiniai tampa dominuojantys.

    „Xiamen Kehua Digital Energy Tech Co., Ltd.“ nurodė, kad projektui buvo tiekiami 192 galios keitikliai, kurių vieneto galia siekia 1,25 MW, ir kad įranga pritaikyta darbui karštame klimate. Įmonė akcentavo atitiktį Indijos Centrinės elektros institucijos (CEA) reikalavimams, kurie apima tinklo funkcijas, tokias kaip greitas dažnio reguliavimas ir įtampos kontrolė.

    „Ši sistema palaiko pagrindines tinklo funkcijas, įskaitant greitą dažnio reguliavimą ir įtampos kontrolę“, – teigė „Xiamen Kehua Digital Energy Tech Co., Ltd.“.

    Indijos tikslai ir rinka

    Indija yra išsikėlusi tikslą iki 2030 metų pasiekti 500 GW ne iš iškastinio kuro gaunamos elektros galios. Dideli baterijų projektai laikomi vienu iš greičiausių būdų suvaldyti nepastovios gamybos problemą ir sumažinti poreikį laikyti rezervą iš taršių, brangių piko elektrinių.

    Šalia jau įgyvendinamų projektų planuojami ir dar didesni kaupimo sprendimai, įskaitant projektus Radžastane. Rinkos tendencija aiški: augant saulės ir vėjo generacijai, energijos kaupimas tampa ne papildomu pasirinkimu, o būtina tinklo modernizacijos dalimi.

  • „Energa“ spartina energijos kaupimo plėtrą: 467 MWh baterijų ir nauji hibridiniai parkai Lenkijoje

    „Energa“ spartina energijos kaupimo plėtrą: 467 MWh baterijų ir nauji hibridiniai parkai Lenkijoje

    Didelė baterijų ir hibridų programa

    Lenkijos energetikos grupė „Energa“ pradėjo plataus masto pirkimų procesą, kuriuo siekia įdiegti baterijų energijos kaupimo sprendimus savo žaliosios energetikos portfelyje. Kartu paskelbtas generalinio rangovo konkursas naujo tipo hibridinėms elektrinėms, kuriose derinamos saulės, vėjo ir kaupimo technologijos.

    Įmonė nurodo, kad pirkimų procedūras planuojama užbaigti iki 2026 metų trečiojo ketvirčio. Tokie terminai rodo, kad projektai orientuojami ne į pilotinius bandymus, o į greitą pramoninį mastą.

    467 MWh kaupimo ir daugiau kaip 100 MW prijungimo

    Plėtros planuose numatyta bendra 467 megavatvalandžių energijos kaupimo talpa, o prijungimo prie tinklo galia turėtų viršyti 100 megavatų. Tai reikšmingas šuolis, turint omenyje, kad baterijų parkai Europoje vis dažniau projektuojami kaip priemonė stabilizuoti tinklą ir sumažinti atsinaujinančios energijos ribojimus.

    Pagal planą „Energa Green Development“ diegs penkias kaupimo sistemas šalia jau veikiančių saulės elektrinių Vąbrzeźno, Działdowo, Barczewo ir Płońsko vietovėse. Dar vienas projektas numatytas Sompolno atsinaujinančių išteklių komplekse, kur vėjo ir saulės generacija bus papildyta baterijų sprendimu.

    Kodėl hibridizacija tampa būtinybe?

    „Energa“ akcentuoja, kad hibridinės jėgainės ir baterijos padeda apsaugoti atsinaujinančią generaciją nuo ekonominių nuostolių. Kai perteklinė elektra sukaupiama didžiausios gamybos metu ir atiduodama į tinklą paklausos pike, sumažėja vietiniai tinklo pralaidumo „kamščiai“.

    Toks lankstumas leidžia rečiau taikyti priverstinį gamybos ribojimą, kuris tampa vis dažnesnis sparčiai augant saulės ir vėjo daliai. Praktikoje tai reiškia didesnį pagamintos žaliosios energijos panaudojimą, stabilesnes pajamas projektų valdytojams ir atsparesnį nacionalinės energetikos sistemos darbą.

    Be kaupimo projektų, konkurso sąlygose taip pat numatyta statyti apie 100 megavatų saulės elektrinių pajėgumų papildomose savivaldybėse be subsidijų. Tokia kryptis signalizuoja, kad rinkos sąlygomis vystomi projektai Lenkijoje tampa vis labiau įmanomi, ypač kai jie derinami su lankstumą užtikrinančiomis baterijomis.