Tag: Baterijų saugyklos

  • „Return“ pritraukė 835 mln. eurų ir nuo 2027-ųjų Vokietijoje kasmet diegs bent 1 GW baterijų

    Amsterdame įsikūręs energijos kaupimo startuolis „Return“ užsitikrino 835 mln. eurų portfelinį finansavimą, skirtą didelės apimties baterijų saugykloms ir energijos lankstumo paslaugoms plėtoti.

    Kaip skelbia „EU-Startups“, finansavimą užtikrino „Deutsche Bank“ ir „Rabobank“, o jis bus nukreiptas į įmonės plėtrą Vokietijoje – vienoje didžiausių Europos elektros rinkų.

    Įmonė planuoja nuo 2027 metų Vokietijoje kasmet įrengti mažiausiai 1 GW baterijų energijos kaupimo pajėgumų. Tai turėtų padėti subalansuoti vėjo ir saulės elektrinių gamybos svyravimus ir palaikyti tinklo stabilumą.

    „Return“ pabrėžia, kad augant lankstumo poreikiui svarbu didinti ne tik fizinę baterijų infrastruktūrą, bet ir gebėjimą tokius projektus finansuoti mastu – todėl kartu vystomas ir vadinamasis virtualus lankstumo modelis.

    Planai Vokietijoje: investicijos ir pirmieji projektai

    „Return“ teigimu, nauja finansavimo struktūra turėtų sudaryti sąlygas nuo 2027 metų kasmet į Vokietijos baterijų saugyklų projektus investuoti nuo 750 mln. iki 1,2 mlrd. eurų – priklausomai nuo rinkos sąlygų.

    Pradinis finansavimo paketas apima tris projektus Vokietijoje, kurių bendra galia siekia 117 MW. Įmonė nurodo, kad darant prielaidą apie keturių valandų trukmės baterijas ir du pilnus įkrovimo-iškrovimo ciklus per dieną, šie objektai galėtų per metus atiduoti apie 341 640 MWh elektros.

    Toks kiekis, kaip teigiama, būtų prilyginamas maždaug 100 000 Vokietijos namų ūkių metiniam elektros suvartojimui.

    Įmonės finansavimas seka po ankstesnio, 2025 metais įvardyto 300 mln. eurų augimo kapitalo pritraukimo.

    Partnerystės su didžiosiomis energetikos bendrovėmis

    „Return“ pozicijas Vokietijos rinkoje sustiprino ir komerciniai susitarimai. Nurodoma, kad „ENGIE“ išplėtė partnerystę iki 400 MW sutartinės baterijų „lankstumo“ apimties, o „Centrica Energy“ pasirašė atskirą susitarimą, apimantį 100 MW.

    Už Vokietijos ribų bendrovė taip pat bendradarbiauja su tokiomis energetikos įmonėmis kaip „Vattenfall“, „Essent“ ir „Eneco“ kituose Europos rinkose.

    Pasak finansuotojų atstovų, baterijų saugyklos tampa svarbia energetikos transformacijos dalimi, nes padeda išnaudoti nepastovios atsinaujinančios generacijos pajamų potencialą ir užtikrinti elektros tinklo stabilumą.

    Virtualus lankstumo portfelis ir ilgalaikė plėtra

    „Return“ buvo įkurta 2021 metais, jos būstinė yra Amsterdame, o veikla apima kelias Europos energetikos rinkas. Įmonė vysto, valdo ir eksploatuoja didelio masto baterijų saugyklų infrastruktūrą.

    Bendrovė teigia turinti daugiau nei 8 GW aktyvų plėtros portfelį ir siekianti iki 2030 metų įgyvendinti daugiau nei 5 GW baterijų energijos kaupimo pajėgumų.

    Finansavimas taip pat siejamas su „Return“ kuriamu Virtualiu lankstumo portfeliu (VFP) – platforma, kuri sujungia kelių objektų baterijų pajėgumus į vieną virtualų portfelį. Toks modelis, pasak įmonės, leidžia energetikos bendrovėms naudotis lankstumo paslaugomis nevaldant atskirų baterijų objektų.

  • „Tauron“ įsigijo 28 MW energijos kaupiklį Jawore: 20 metų pajamų garantija ir startas 2027-aisiais

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ įsigijo parengtą įgyvendinti baterijų energijos kaupimo projektą BME Jawor. Numatyta įrenginio galia sieks 28,27 MW, o energijos talpa – 120 MWh, o komercinės veiklos pradžia planuojama 2027 metų vasarį.

    Įsigijimas apima projekto įgyvendinimui skirtą įmonę ir patį kaupiklį, kuris bus sukomplektuotas iš 40 konteinerinių baterijų modulių. Objektas bus statomas Jaworo teritorijoje, Valbžycho specialiojoje ekonominėje zonoje, o prie skirstomojo tinklo prijungtas per 110/20 kV pastotę.

    Svarbiausias projekto privalumas – iš anksto užsitikrintas pajamų srautas per pajėgumų rinkos mechanizmą. Skelbiama, kad BME Jawor turi kontraktą 2029–2045 metų laikotarpiui, todėl „Tauron“ gali tiksliau prognozuoti būsimą grąžą ir rizikas, susijusias su elektros kainų svyravimais.

    Kas keičiasi rinkoje?

    Didelės talpos baterijų kaupikliai Europoje vis dažniau tampa būtina elektros sistemos dalimi, ypač augant saulės ir vėjo gamybai. Kaupikliai leidžia greičiau subalansuoti tinklą, mažinti perkrovų riziką ir efektyviau panaudoti atsinaujinančių išteklių gamybą, kai ji viršija momentinį poreikį.

    Energetikos bendrovėms tai taip pat yra verslo modelis, paremtas ne vien prekyba elektra, bet ir lankstumo paslaugomis: galios rezervu, dažnio reguliavimu bei kitomis sistemos paslaugomis. Ilgesniam laikotarpiui sudaromi pajėgumų rinkos kontraktai šiems projektams tampa vienu iš pagrindinių finansavimo ir investicinių sprendimų argumentų.

    „Tauron“ strategijos kontekstas

    BME Jawor sandoris įvardijamas kaip žingsnis įgyvendinant „Tauron“ strateginę kryptį, orientuotą į naujus energetikos pajėgumus ir dekarbonizaciją. Grupė viešai deklaruoja siekį plėsti atsinaujinančius energijos išteklius, dujinius pajėgumus, energijos kaupimą, taip pat investuoti į vandenilio technologijas ir modernesnius šilumos sprendimus.

    Pasak bendrovės atstovų, energijos kaupikliai portfelyje turi augti tiek vystant nuosavus projektus, tiek įsigyjant gerai paruoštas investicijas. „Tauron“ teigimu, sprendimą pirkti BME Jawor lėmė projekto mastas, parengties lygis ir aiški ekonominė logika, įskaitant užtikrintą pajėgumų rinkos kontraktą.

  • PGE stato didžiausią Lenkijoje baterijų energijos saugyklą: 400 MW projektas startuos iki 2028 metų

    PGE stato didžiausią Lenkijoje baterijų energijos saugyklą: 400 MW projektas startuos iki 2028 metų

    Investicija prie Gryfino

    Lenkijos energetikos grupė PGE pranešė pasirašiusi sutartį dėl baterijų energijos kaupimo sistemos Magazyn Energii Gryfino statybos. Projektą įgyvendins dviejų Lenkijos įmonių konsorciumas: „SPEC BAU Polska“ ir „El Professional“, o paleidimas numatytas 2028 metų pabaigoje.

    Sutarties vertė viršija 1,14 mlrd. zlotų bruto, tai yra apie 260 mln. eurų. Už projekto įgyvendinimą ir priežiūrą atsakinga PGE dukterinė bendrovė PGE Energia Odnawialna.

    Galia, talpa ir ką tai keičia

    PGE nurodo, kad planuojamos sistemos galia sieks iki 400 MW, o minimali energijos talpa sudarys 800 MWh. Tai reikštų, kad įrenginys galėtų tiekti maksimalią galią maždaug 2 valandas, o pagrindinis tikslas būtų tinklo balansavimas ir greitas reagavimas į paklausos bei generacijos svyravimus.

    PGE teigimu, ši baterijų saugykla pagal įrengtą galią turėtų tapti didžiausia tokio tipo Lenkijoje ir būti svarbi nacionalinės elektroenergetikos sistemos saugumo dalis. Tokie projektai tampa itin aktualūs augant vėjo ir saulės elektrinių daliai, kai generacija labiau priklauso nuo oro sąlygų.

    „Žengiame į kitą baterijų energijos kaupimo plėtros etapą PGE grupėje. Gryfino energijos saugykla bus vienas iš svarbiausių elementų, didinančių Lenkijos elektros sistemos saugumą“, – sakė PGE vadovas Dariusz Lubera.

    Statyba ir vieta

    Skelbiama, kad objektas bus statomas Naujajame Čarnove (Nowe Czarnowo), šalia jau veikiančių PGE grupės energetikos aktyvų. Tokia lokacija paprastai leidžia greičiau prijungti įrenginius prie tinklo ir efektyviau išnaudoti esamą infrastruktūrą.

    Užsakymas apima projektavimą, įrangos tiekimą, statybą, montavimą, paleidimą ir perdavimą eksploatacijai iki raktų. Taip pat numatytas 36 mėnesių garantinis aptarnavimas, kuris baterijų saugykloms svarbus dėl ilgaamžiškumo, valdymo sistemų patikimumo ir eksploatacinių rodiklių užtikrinimo.

    Pastaraisiais metais baterijų energijos kaupimo projektai Europoje sparčiai daugėja, nes jie padeda mažinti elektros kainų svyravimus piko metu ir mažina poreikį dažniau įjungti lanksčias, bet brangesnes rezervines elektrines. PGE atvejis taip pat pabrėžia siekį daugiau darbų patikėti vietos rangovams ir kurti kompetencijas regiono rinkoje.

  • „PGE“ pasirašė sutartį dėl 800 MWh energijos kaupiklio: projektas Gryfine startuos iki 2028 metų

    Lenkijos energetikos grupė „PGE“ pranešė pasirašiusi sutartį dėl didelio masto baterijų energijos kaupiklio statybos Gryfine, šalia esamų grupės aktyvų Nowe Czarnowo teritorijoje. Projektą įgyvendins dviejų Lenkijos bendrovių konsorciumas „Spec Bau Polska“ ir „El Professional“.

    Planuojama, kad energijos kaupiklis, pavadintas Gryfino projektu, turės iki 400 MW galią ir ne mažesnę kaip 800 MWh talpą. „PGE“ teigimu, objektas turėtų būti pradėtas eksploatuoti 2028 metų pabaigoje.

    Sutarties vertė viršija 1 mlrd. zlotų; konvertuojant į eurus tai sudaro apie 270 mln. eurų. Projekto apimtis apima projektavimą, įrangos tiekimą, statybą, montavimą, paleidimą ir perdavimą eksploatacijai „iki rakto“, taip pat 36 mėnesių garantinį aptarnavimą.

    Kam reikalingas toks energijos kaupiklis?

    Didelio masto energijos kaupimo sistemos yra vienas svarbiausių sprendimų, padedančių elektros tinklams prisitaikyti prie augančios vėjo ir saulės elektrinių dalies. Kai gamyba iš atsinaujinančių išteklių viršija paklausą, energija gali būti sukaupta, o vėliau atiduota į tinklą piko valandomis ar trūkumo metu.

    400 MW galia reiškia, kad kaupiklis galėtų tiekti į tinklą elektros srautą, prilygstantį stambiai elektrinei, o 800 MWh talpa rodo, kiek energijos jis gali sukaupti. Paprastai tariant, toks pajėgumas leistų, esant maksimaliam iškrovimui, veikti maždaug 2 valandas, o tai ypač svarbu trumpalaikiams sistemos disbalansams ir kainų šuoliams amortizuoti.

    Tokie objektai taip pat prisideda prie elektros sistemos stabilumo, nes gali teikti dažnio reguliavimo ir rezervų paslaugas. Praktikoje tai reiškia greitesnį reagavimą į staigius gamybos ar vartojimo pokyčius ir mažesnę riziką, kad tinklui prireiks brangesnių avarinių sprendimų.

    Kas statys ir kaip vyks įgyvendinimas?

    „PGE“ nurodo, kad generalinį rangovą atrinko konkurso būdu, o pasirinktas konsorciumas sudarytas iš „Spec Bau Polska“ ir „El Professional“. Bendrovės akcentuoja, kad tai vienas didžiausių jų projektų, o pasirinkimas esą rodo augančias vietos rinkos kompetencijas įgyvendinant sudėtingą energetikos infrastruktūrą.

    Projektas numatytas kaip kompleksinis „iki rakto“ sprendimas, todėl rangovų atsakomybė apima ne tik statybą, bet ir visą technologinį parengimą, integraciją bei paleidimo darbus. Už investicijos įgyvendinimą ir priežiūrą atsakinga „PGE Energia Odnawialna“.

    Nors „PGE“ detaliai neįvardija naudojamos baterijų chemijos ar tiekėjų, Europoje didelio masto kaupikliams dažniausiai pasirenkamos ličio jonų technologijos dėl brandos, efektyvumo ir greito reagavimo. Pastaraisiais metais rinkoje stiprėja ir alternatyvūs sprendimai, tačiau didžiausi projektai iki šiol dažniausiai remiasi ličio jonų platformomis.

    Platesnis kontekstas: investicijos į tinklų lankstumą

    Didelio masto energijos kaupikliai Europoje sparčiai daugėja dėl kelių priežasčių: augančios atsinaujinančios generacijos, didėjančio poreikio balansuoti sistemą ir siekio mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro rezervų. Energetikos sektoriuje vis dažniau pabrėžiama, kad vien tik naujų vėjo ar saulės elektrinių nepakanka, jei lygiagrečiai neinvestuojama į tinklų pralaidumą ir lankstumą.

    „PGE“ Gryfino kaupiklis, sprendžiant iš planuojamos galios ir talpos, būtų vienas didesnių tokio tipo projektų regione. Tokios investicijos paprastai vertinamos kaip infrastruktūra, kuri leidžia efektyviau išnaudoti jau pastatytus atsinaujinančios energijos pajėgumus ir sumažinti energijos „išmetimą“ tada, kai tinklas nebesugeba priimti perteklinės gamybos.

    Eksploatacijos pradžia numatyta 2028 metų pabaigoje, todėl artimiausiais metais rinka stebės, kaip bus sprendžiami tiekimo grandinės, prijungimo prie tinklo ir reguliaciniai klausimai. Būtent jie dažnai lemia, ar ambicingi energijos kaupimo projektai įgyvendinami pagal grafiką.

  • 69 MW saulės parką Skarszevuose perėmė vokiečių investuotojai: plėtra ir 30 MWh baterija

    Lenkijos Pomeranijos vaivadijoje, Skarszevų savivaldybėje, vystomas fotovoltinės elektrinės projektas „Skarszewy I“ pakeitė savininką. Projektą „ready-to-build“ stadijoje bendrovė „Greenvolt“ pardavė Vokietijos investuotojui The Dillinger Group.

    Pagal pateiktą informaciją, planuojama įrengtoji saulės parko galia sieks 69 MW nuolatinės srovės (MWdc), o prijungimo prie tinklo galia – 56 MW kintamosios srovės (MWac). Skaičiuojama, kad pradiniu etapu parkas kasmet galėtų pagaminti apie 73,8 GWh elektros energijos.

    Numatyta plėtra ir energijos kaupimas

    Sandoris apima ir tolesnį projekto vystymą: „Greenvolt“ įsipareigojo teikti vystymo paslaugas pagal naują sutartį. Joje numatyta papildomai įrengti dar 20 MW saulės elektrinės galios ir baterijų energijos kaupimo sistemą.

    Planuojamas kaupiklis turėtų siekti 15 MW galios ir 30 MWh talpos, o išplėsta projekto dalis „ready-to-build“ etapą turėtų pasiekti 2027 metų antrąjį ketvirtį. Įgyvendinus plėtrą, prognozuojama metinė gamyba didėtų iki 93,8 GWh.

    Kada parkas turėtų pradėti veikti?

    Skarszevų projektui numatoma komercinės eksploatacijos pradžia 2028 metų pirmąjį ketvirtį. Tai atitinka bendrą tendenciją Europos rinkoje, kur nauji didesni saulės parkai vis dažniau planuojami kartu su baterijomis, kad būtų lengviau valdyti generacijos svyravimus ir didinti tinklo lankstumą.

    Energetikos rinkoje baterijų diegimas greta saulės elektrinių vertinamas kaip būdas didinti projekto vertę ir pajamų stabilumą: kaupimas leidžia dalį elektros patiekti tada, kai ji brangesnė, taip pat dalyvauti balansavimo ir kitose lankstumo paslaugų rinkose, jei tai leidžia reguliavimas.

    „Šis sandoris yra dar vienas žingsnis įgyvendinant mūsų turto rotacijos strategiją ir parodo mūsų gebėjimą nuosekliai atvesti aukštos kokybės projektus iki pažengusių etapų“, – sakė „Greenvolt“ vadovas João Manso Neto.

    „Džiaugiamės užbaigę teisių į 69 MW saulės parko projektą įsigijimą, su galimybe jį plėsti ir saulės, ir baterijų komponentais. Tai dera su mūsų plėtros Europoje kryptimi“, – sakė The Dillinger Group vadovas Simon Dillinger.