CP v2

Tag: Baterijų technologijos

  • Baterijų medžiagų kūrėja „Nexeon“ pritraukė 116,7 mln. eurų: ką žada JK Nacionalinis turto fondas

    Baterijų medžiagų kūrėja „Nexeon“ pritraukė 116,7 mln. eurų: ką žada JK Nacionalinis turto fondas

    Investicija į baterijų grandinę

    Didžiojoje Britanijoje, Oksfordšyre įsikūrusi baterijų technologijų bendrovė „Nexeon“ užbaigė investicijų etapą, kuriame pritraukė apie 116,7 mln. eurų. Didžiausią dalį skyrė JK Nacionalinis turto fondas, įsipareigojęs investuoti maždaug 61,4 mln. eurų.

    Prie etapo prisidėjo ir nauji investuotojai, tarp jų Korėjos plėtros bankas bei „Honda Xcelerator Ventures“. Bendrovė teigia, kad lėšos bus nukreiptos į veiklos plėtrą Jungtinėje Karalystėje, tiekimo grandinės stiprinimą, darbo vietų kūrimą ir augimo spartinimą.

    „Ši investicija yra stiprus mūsų technologijos įvertinimas ir patvirtinimas, kad galime prisidėti prie naujos kartos ličio jonų baterijų. Nacionalinio turto fondo parama rodo strateginę mūsų darbo svarbą, stiprinant Jungtinės Karalystės pozicijas pasaulinėje baterijų tiekimo grandinėje“, – sakė „Nexeon“ vadovas Scottas Brownas.

    Kuo išsiskiria silicio anodas?

    „Nexeon“, įkurta 2006 metais, kuria pažangias silicio pagrindu pagamintas anodo medžiagas ličio jonų baterijoms. Silicis laikomas viena perspektyviausių grafito alternatyvų, nes teoriškai gali sukaupti daugiau ličio, o tai atveria kelią didesniam energijos tankiui.

    Bendrovė skelbia, kad jos silicio anodo sprendimai gali reikšmingai padidinti elementų energijos tankį, todėl atsiranda galimybė projektuoti mažesnes ir potencialiai pigesnes baterijas. Praktikoje tai ypač aktualu elektromobiliams, kur siekiama didesnio nuvažiuojamo atstumo ir greitesnio įkrovimo, neauginant baterijos masės.

    „Nexeon“ pabrėžia turinti daugiau kaip 290 patentų ir partnerių portfelį, apimantį baterijų elementų gamybą bei automobilių pramonę. Bendrovės teigimu, jos medžiagos pritaikomos skirtingiems ličio jonų elementų formatams, įskaitant cilindrinius, prizminius ir vadinamuosius maišelio tipo elementus.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas turėtų paspartinti plėtros ir komercializavimo darbus, o Nacionalinio turto fondo finansavimas padės vystyti bandomąją gamybos infrastruktūrą Jungtinėje Karalystėje. Tai taip pat turėtų sustiprinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas bei išplėsti gamybos technologijų komandą, kuriant aukštos kvalifikacijos darbo vietas.

    „Tai dar viena pergalė pažangiosios gamybos sektoriui: investicija padės kurti kvalifikuotas darbo vietas ir išlaikyti baterijų pramonę inovacijų priešakyje“, – sakė pramonės ministras Blairas McDougallas.

    Investicijų etapas išryškina ir platesnę tendenciją: valstybės vis aktyviau dalyvauja strateginių technologijų finansavime, ypač ten, kur kalbama apie energetinį saugumą ir kritines tiekimo grandines. Baterijų medžiagos, gamybos pajėgumai ir technologinė nuosavybė tampa vienu svarbiausių konkurencingumo klausimų Europoje ir Azijoje.

    „Nexeon“ taip pat nurodo neseniai Pietų Korėjos Gunsane pradėjusi veikti silicio ir anglies medžiagų masinės gamybos aikštelė skirta ličio jonų baterijų našumui gerinti. Bendrovė skelbia, kad ši gamykla yra gavusi ISO 9001:2015 sertifikavimą.

    „Tokios bendrovės kaip „Nexeon“ rodo britiškų inovacijų stiprybę. Jei rimtai žiūrime į augimą, turime rimtai žiūrėti ir į sąlygas, kad verslai galėtų startuoti, augti ir sėkmingai plėstis čia, Jungtinėje Karalystėje“, – sakė iždo kancleris Johnas Healey.

  • „Geely“ žada 1 000 km įkrovimu: kietojo elektrolito baterija gali atsidurti „Volvo“

    „Geely“ žada 1 000 km įkrovimu: kietojo elektrolito baterija gali atsidurti „Volvo“

    Kinijos automobilių koncernas „Geely“ skelbia pradedantis kietojo elektrolito baterijų bandymų etapą realiomis sąlygomis, o technologija ateityje gali pasiekti ir „Volvo“ elektrinius modelius. Bendrovė nurodo, kad pilotiniai bandymai per skirtingus grupės prekės ženklus planuojami nuo 2027 metų.

    „Geely“ teigimu, naujos kartos elementų energijos tankis gali siekti apie 500 Wh/kg, t. y. maždaug dvigubai daugiau nei dalies šiandien naudojamų sprendimų celių lygiu. Toks šuolis teoriškai leistų su tuo pačiu svoriu sutalpinti daugiau energijos arba sumažinti baterijos masę išlaikant panašią talpą.

    Didžiausias pažadas – nuvažiuojamas atstumas: „Geely“ kalba apie daugiau nei 1 000 kilometrų vienu įkrovimu. Vis dėlto rinkai tai dar negarantuoja greito proveržio, nes bandomoji programa nėra tas pats, kas masinė gamyba ir tiekimo grandinių paruošimas milijonams automobilių.

    „Prototipus sukurti lengva, o gamybos mastelio didinimas yra labai sunkus“, – sakė Elonas Muskas, komentavęs, kodėl naujas technologijas ypač sunku paversti plačiai prieinamais produktais.

    Kietojo elektrolito baterijos paprastai siejamos ne tik su didesniu energijos tankiu, bet ir su potencialiai geresniu saugumu, nes vietoj skysto elektrolito naudojamos kitos cheminės ir konstrukcinės schemos. Teoriškai tai gali mažinti užsidegimo riziką po smūgio ir didinti atsparumą perkaitimui, nors realus saugumo lygis priklauso nuo konkrečios chemijos, aušinimo ir gamybos kokybės.

    „Geely“ taip pat mini ilgaamžiškumą: orientacinė rida gali siekti apie 965 000 kilometrų. Toks skaičius svarbus ne tik privatiems vairuotojams, bet ir komerciniams parkams, nes ilgesnis baterijos tarnavimo laikas mažina eksploatacijos kaštus ir didina likutinę transporto priemonės vertę.

    Ekspertai pabrėžia, kad kietojo elektrolito baterijų komercializaciją dažniausiai stabdo keli praktiniai iššūkiai: stabilus veikimas plačiame temperatūrų diapazone, elementų degradacijos kontrolė, gamybos kaina ir patikimumas dideliu mastu. Dėl to 2027 metų pilotas labiau rodo ketinimą technologiją išbandyti kelyje, o ne pažadą, kad ji netrukus taps standartu visiems pirkėjams.

    „Geely“ valdo platų prekės ženklų portfelį, tarp jų – „Volvo“, „Polestar“, „Lotus“, „Smart“, „Zeekr“, „Lynk & Co“ ir kitus. Kurie modeliai ir kokiose rinkose pirmieji gaus naują bateriją, kol kas neatskleidžiama, tačiau logiška, kad brangesnių segmentų automobiliai gali būti palankesnė starto vieta dėl didesnės maržos ir galimybės absorbuoti naujos technologijos kainą.

    Jei „Geely“ pavyktų realiai pasiekti deklaruojamus rodiklius, tai galėtų reikšmingai pakeisti elektromobilių konkurenciją: ilgesnis nuotolis sumažintų įkrovimo infrastruktūros spaudimą, o geresnis energijos tankis leistų gamintojams rinktis tarp didesnės talpos ar lengvesnių automobilių. Tačiau galutinį verdiktą lems ne laboratoriniai skaičiai, o tai, kaip baterijos veiks kasdienėje eksploatacijoje ir kiek jos kainuos masinėje gamyboje.