CP v2

Tag: Baudžiamasis kodeksas

  • Alžyro prezidentas po mirtinų gaisrų siekia grąžinti mirties bausmę padegėjams: kas keistųsi

    Alžyro prezidentas po mirtinų gaisrų siekia grąžinti mirties bausmę padegėjams: kas keistųsi

    Alžyro prezidentas Abdelmadjidas Tebboune po mirtinų miškų gaisrų šalies šiaurės rytuose pareiškė sieksiantis grąžinti mirties bausmę už tyčinį padegimą. Jo iniciatyva skelbiama tuo metu, kai valdžia praneša apie žuvusiuosius, dešimtis sužeistųjų ir vis dar aktyvius gaisrų židinius.

    Prezidentas taip pat paskelbė trijų dienų nacionalinį gedulą. Valdžios institucijų duomenimis, per gaisrus žuvo mažiausiai 12 žmonių, o dar kelios dešimtys nukentėjo.

    Gaisrų mastas ir aukos

    Vidaus reikalų ministras Saïdas Sayoudas patvirtino, kad daugiausia aukų užfiksuota Jijel, Béjaïa ir Tizi Ouzou provincijose. Iš viso 54 žmonės gydomi ligoninėse dėl nudegimų, šešių būklė įvardyta kaip kritinė.

    Alžyro civilinės saugos tarnyba skelbė, kad per parą buvo registruoti 193 gaisrai, o ryte aktyvūs išliko 46. Dėl liepsnų keliuose ruožuose buvo uždarytos svarbios magistralės, jungiančios rytinius regionus.

    Ką reiškia mirties bausmės grąžinimo planas?

    Alžyre mirties bausmė įstatymuose nėra panaikinta, tačiau nuo 1993 metų galioja jos taikymo moratoriumas, o nuosprendžiai praktiškai nevykdomi. Prezidentas nurodė iki rugsėjo 15 dienos parengti Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kurie leistų griežtinti atsakomybę padegėjams.

    Teisinėje praktikoje tai reikštų ne tik griežtesnes bausmes, bet ir politinį signalą, kad tyčiniai miškų gaisrų sukėlimai būtų prilyginami sunkiausiems nusikaltimams. Vis dėlto tokie pakeitimai paprastai sulaukia aštrių diskusijų dėl žmogaus teisių standartų, įrodymų vertinimo ir piktnaudžiavimo rizikų.

    Kodėl gaisrų sezonai darosi pavojingesni

    Miškų gaisrai šiaurinėje Alžyro dalyje vasaromis kartojasi, tačiau jų intensyvumą vis dažniau didina užsitęsusios sausros ir ekstremalūs karščiai. Šie veiksniai spartina augmenijos išdžiūvimą, o stiprus vėjas ir sudėtingas reljefas apsunkina gaisrų lokalizavimą.

    2023 metais liepos mėnesį gaisrai Béjaïa apylinkėse nusiaubė didelius miškų ir žemės ūkio plotus, sunaikino šimtus namų, o žuvusiųjų skaičius tuomet viršijo 30. Šių metų liepos mėnesį valdžia skelbė beveik 2 000 gaisrų visoje šalyje, o tai rodo augantį sezono intensyvumą.

    „Netektis yra didžiulė tragedija“, – sakė Abdelmadjidas Tebboune.

    Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, ar siūlomi Baudžiamojo kodekso pakeitimai bus pateikti ir kaip jie bus suderinti su moratoriumo praktika. Tuo pat metu civilinės tarnybos tęsia kovą su liepsnomis, o gyventojai raginami laikytis evakuacijos ir saugumo nurodymų regionuose, kuriuose gaisrai dar nevaldomi.

  • Lenkija uždraudė patostreamingą: prezidentas pasirašė įstatymą, gresia laisvės atėmimas

    Lenkija uždraudė patostreamingą: prezidentas pasirašė įstatymą, gresia laisvės atėmimas

    Lenkijoje baigta svarbi teisėkūros procedūra dėl vadinamojo patostreamingo – prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios numato baudžiamąją atsakomybę už tokio pobūdžio tiesiogines transliacijas internete. Įsigaliojimas numatomas artimiausiu metu, kai teisės aktas bus paskelbtas oficialiame leidinyje.

    Įstatymo priėmimas Seime įvyko praėjusį mėnesį, o dėl jo balsuota beveik vienbalsiai. Naujos nuostatos atsirado sujungus skirtingų politinių jėgų pateiktus siūlymus, todėl reguliavimui parlamente pavyko sutelkti platų palaikymą.

    Kada įsigalios nauja tvarka?

    Pagal įprastą tvarką teisės aktas įsigalioja praėjus 30 dienų nuo jo paskelbimo oficialiame leidinyje. Tai reiškia, kad realus draudimo taikymas praktikoje priklausys nuo paskelbimo datos, tačiau pokyčių tikimasi jau artimiausią mėnesį.

    Patostreamingu Lenkijoje siejama praktika, kai transliacijose sąmoningai demonstruojamas smurtas, žeminimas, pavojingi iššūkiai ar kitas socialiai žalingas turinys, neretai siekiant greitų pajamų iš aukų ar platformų monetizacijos. Pastaraisiais metais ši tema dažnai kėlė diskusijas dėl nepilnamečių apsaugos ir atsakomybės ribų skaitmeninėje erdvėje.

    Prezidentas įžvelgė spragų

    Nors prezidentas pasirašė pataisas, jis viešai atkreipė dėmesį į galimus reguliavimo trūkumus. Tarp jų minėtas nepakankamai aiškus patostreamingo apibrėžimas ir praktiniai klausimai, kaip užtikrinti atsakomybę, jei transliacijos vykdomos už Lenkijos ribų.

    „Matau teisėkūros trūkumų, ypač dėl sąvokų tikslumo ir įgyvendinimo galimybių, tačiau visuomenės apsaugai reikalingi sprendimai turi būti priimami“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Prezidentas taip pat paragino tęsti darbą, kad nuostatos būtų patikslintos ir prireikus sustiprintos. Tokia kryptis svarbi, nes skaitmeninis turinys dažnai platinamas per tarptautines platformas, o atsakomybės už turinį užtikrinimas reikalauja aiškių definicijų ir efektyvių įrankių.

    Kokios bausmės numatytos?

    Už pažeidimus numatytos griežtos sankcijos, o sunkiausios pasekmės siejamos su turiniu, kuriame pasirodo nepilnamečiai. Skelbiama, kad už nepilnamečių vaizdavimą tokio pobūdžio medžiagoje gali grėsti laisvės atėmimas iki 5 metų.

    Reguliavimas yra platesnio europinio konteksto dalis, kai vis daugiau dėmesio skiriama nepilnamečių apsaugai internete, platformų atsakomybei ir žalingo turinio mažinimui. Praktinis įstatymo efektyvumas priklausys nuo to, kaip tiksliai bus taikomos naujos normos ir kaip institucijos bendradarbiaus su transliacijų platformomis.

  • Turkijoje sulaikytas komikas Deniz Göktas: tyrimai dėl Islamo įžeidimo ir kritikos Erdoganui

    Turkijoje sulaikytas komikas Deniz Göktas: tyrimai dėl Islamo įžeidimo ir kritikos Erdoganui

    Turkijoje Stambulo oro uoste sulaikytas 32 metų komikas Deniz Göktas. Jis grįžo į šalį po to, kai internete išplito jo stand-up pasirodymo įrašas, o prokuratūra pradėjo kelis tyrimus dėl tariamo religinių vertybių įžeidimo ir prezidento Recepo Tayyipo Erdogano įžeidimo.

    Kaip pranešė Stambulo prokuratūra, pagrindinis tyrimas susijęs su įtarimais dėl „viešo religinių vertybių įžeidimo“. Institucija nurodė gavusi 185 skundus dėl komiko pasirodymo, o sulaikymas, pasak pareiškimo, įvyko liepos 2 dieną, kai jis atvyko į Stambulą.

    Kas sukėlė tyrimą?

    Pasirodymo įrašas, kurio trukmė siekia apie 90 minučių, „Youtube“ platformoje paskelbtas birželio 24 dieną. Nuo tada jis peržiūrėtas beveik 9 000 000 kartų, o socialiniuose tinkluose pradėjo plisti trumpi fragmentai, išprovokavę politinę ir visuomeninę reakciją.

    Turkijos žiniasklaida skelbė, kad komikas pasirodyme satyriškai komentavo politinius įvykius ir kritikavo skirtingas politines stovyklas, įskaitant kalinamą Stambulo merą Ekremą Imamoglu. Pastarojo sulaikymas anksčiau buvo išprovokavęs masines gatvių demonstracijas.

    Dar prieš sulaikymą dalis įrašų ištraukų, platintų platformoje X, Turkijoje buvo užblokuotos motyvuojant nacionaliniu saugumu ir viešąja tvarka. Netrukus po to prokurorai paskelbė apie atskirą tyrimą, teigdami, kad pasirodyme esama įžeidžiančių pasisakymų, galinčių sudaryti nusikalstamos veikos sudėtį.

    Ką numato įstatymai?

    Turkijoje prezidento įžeidimas yra kriminalizuotas pagal Turkijos baudžiamojo kodekso 299 straipsnį, o tokie tyrimai šalyje yra dažni ir apima ne tik politikus, bet ir žurnalistus, menininkus bei visuomenininkus. Šiuo atveju dar nėra aiškiai įvardyta, kuri konkreti pasirodymo dalis laikoma prezidento įžeidimu, tačiau pranešimuose minima, kad komikas prezidentą vadino diktatoriumi.

    Teisininkai paprastai pabrėžia, kad tokios bylos Turkijoje kelia klausimų dėl saviraiškos laisvės ribų, ypač kai satyra ar politinė kritika vertinama kaip baudžiamoji atsakomybė. Tai siejama su platesne pastarųjų metų tendencija, kai institucijos aktyviau imasi bylų prieš valdžią kritikuojančius asmenis, o tyrimai apima kultūros lauko atstovus, žiniasklaidą ir opozicijos politikus.

    Kas žinoma apie komiką?

    Turkijos žiniasklaida nurodo, kad Ankaroje gimęs Deniz Göktas stand-up karjerą pradėjo 2019 metais Stambulo komedijos klube „TuzBiber“. Vėliau jis pasirodė įvairiose vietose Europoje ir Jungtinėse Valstijose.

    Prieš grįždamas į Turkiją komikas X platformoje rašė, kad tuo metu atostogauja užsienyje. Vis dėlto jis nusprendė grįžti, suprasdamas, kad gali būti sulaikytas, o jo advokatas pranešė, kad teismas numatytas penktadienio rytą.

  • Vokietijoje „Mehrzweckeier“ veržiasi į metų jaunimo žodį: protestas prieš Merzą ar įžeidimas?

    Vokietijoje „Mehrzweckeier“ veržiasi į metų jaunimo žodį: protestas prieš Merzą ar įžeidimas?

    Vokietijoje prasidėję oficialūs 2026 metų jaunimo žodžio rinkimai netikėtai iškėlė vieną frazę, kuri jau dabar dominuoja siūlymuose. Leidėjas „Pons Langenscheidt“ patvirtina, kad tarp pateikiamų kandidatų išsiskiria žodis „Mehrzweckeier“ – naujadaras, kurio istorija susijusi ne su popkultūra, o su politiniais protestais.

    Terminas kilo iš šūkio, nukreipto prieš kanclerį Friedrichą Merzą, ir tapo internetinio pasipiktinimo simboliu po to, kai keli protestų epizodai peraugo į teisines procedūras. Pirmąkart platesnio dėmesio šūkis sulaukė, kai per demonstraciją Berlyne policija konfiskavo aštuoniolikmečio moksleivio plakatą su užrašu. Netrukus panašus atvejis fiksuotas ir Gysene, kur prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimo politikų šmeižimo ir įžeidimo.

    Kaip protesto frazė tapo trendu

    Būtent teisėsaugos reakcija, o ne pats šūkis, paspartino jo išplitimą socialiniuose tinkluose. Internete pasirodė įrašai ir vaizdai su protesto užrašu, o dalis aktyvistų ėmė provokuoti ir simboliniais veiksmais skaitmeninėje erdvėje, pavyzdžiui, pervadinant CDU būstines žemėlapiuose. Taip žodis „Mehrzweckeier“ iš nišinio politinio juoko virto masiškai kartojamu memu.

    Friedrichas Merzas interviu žiniasklaidai teigė, kad pastaruoju metu patiria neregėto masto asmenines atakas.

    „Jei pažiūrite, kas apie mane platinama, kaip esu puolamas ir menkinamas, nė vienam kancleriui anksčiau neteko to iškęsti“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Interneto bendruomenės tuo metu ėmė siūlyti naujadarą teikti oficialiam jaunimo žodžio balsavimui, o tai dar labiau padidino jo matomumą. Tokie rinkimai Vokietijoje kasmet tampa viešos diskusijos veidrodžiu: į finalą neretai patenka terminai, atspindintys metų nuotaikas, kartų konfliktus ar socialinių tinklų kalbą.

    Kas yra Baudžiamojo kodekso 188 straipsnis

    Diskusijos dėl žodžio „Mehrzweckeier“ neatsiejamos nuo Baudžiamojo kodekso 188 straipsnio, numatančio atsakomybę už politikų įžeidimą, šmeižimą ar garbės ir orumo žeminimą. 2021 metais šis reguliavimas buvo sugriežtintas, įtraukiant įžeidimą ir sudarant sąlygas kai kuriais atvejais pradėti procesą net ir be nukentėjusiojo skundo.

    Pastaraisiais metais, remiantis viešai aptariamais duomenimis, tokių tyrimų ir baudų skaičius augo, todėl klausimas tapo ne tik teisinis, bet ir politinis. Kritikai teigia, kad valstybė neturėtų suteikti politikams didesnės apsaugos nei paprastiems piliečiams, o šalininkai pabrėžia, kad viešojo gyvenimo veikėjai vis dažniau tampa koordinuotų patyčių ir dezinformacijos taikiniais.

    Riba tarp satyros ir įžeidimo?

    Vokietijos politinėje erdvėje nuomonės išsiskiria. Dalis CDU ir CSU atstovų svarsto, ar nereikėtų grįžti prie tvarkos, kai bylos dėl įžeidimo pradedamos tik pateikus skundą, kaip buvo iki 2021 metų pakeitimų. Kiti politikai, įskaitant socialdemokratus, laikosi pozicijos, kad speciali apsauga būtina, nes viešos atakos prieš politikus kenkia demokratiniam procesui ir atgraso žmones nuo dalyvavimo politikoje.

    Ši įtampa atsispindi ir jaunimo žodžio rinkimuose: kandidatai dažnai tampa ne vien kalbos, bet ir visuomenės „temperatūros“ matuokliu. Vieniems „Mehrzweckeier“ yra satyros forma ir protesto ženklas, kitiems – paprastas įžeidimas, kurį normalizuojant nyksta pagarba viešajai diskusijai.

    Siūlymai 2026 metų jaunimo žodžiui renkami iki birželio vidurio, vėliau sudaromas dešimtukas, o galutinis nugalėtojas tradiciškai skelbiamas rudenį. Iki tol „Mehrzweckeier“ veikiausiai ir toliau bus naudojamas kaip lakmuso popierėlis, parodantis, kur Vokietijoje šiandien brėžiama žodžio laisvės riba.

  • Kyšis valdininkui: kodėl tai nusikaltimas ir kokios baudos ar laisvės atėmimas gresia

    Kyšis valdininkui: kodėl tai nusikaltimas ir kokios baudos ar laisvės atėmimas gresia

    Pakruojo rajono savivaldybės administracija ragina gyventojus nespręsti kasdienių reikalų siūlant kyšius valstybės ar savivaldybės tarnautojams. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie bandymai ne tik nepadeda, bet ir sukuria papildomų teisinių problemų.

    Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą atsakomybė taikoma abiem pusėms: tiek tam, kas kyšį siūlo ar duoda, tiek tam, kas jo reikalauja ar priima. Teisinėje praktikoje kyšininkavimu laikomas naudos siūlymas, žadėjimas, davimas, priėmimas ar reikalavimas, kai siekiama, kad būtų atliktas neteisėtas veiksmas ar „paspartintas“ sprendimas.

    Kas laikoma kyšiu?

    Kyšiu gali būti laikomi ne tik pinigai, bet ir bet kokia kita turtinė ar neturtinė nauda: dovanos, paslaugos, nuolaidos, apmokėtos pramogos ar kitos „padėkos“, siejamos su tarnautojo sprendimu. Esminis požymis yra tikslas paveikti pareigūno veiksmus ar neveikimą, pažeidžiant nustatytą tvarką.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad rizikingos situacijos dažniausiai kyla tada, kai gyventojai bando „susitarti“ dėl greitesnio aptarnavimo, palankesnio sprendimo, baudos „sutvarkymo“ ar procedūrų apeinant eilę. Tokiais atvejais net ir „simbolinė dovana“ gali būti vertinama kaip neteisėtas atlygis.

    Kokia atsakomybė gresia?

    Už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas gali grėsti bauda, areštas arba laisvės atėmimas, priklausomai nuo veikos aplinkybių ir padarinių. Praktikoje vertinama, ar kyšis buvo tik siūlomas, ar realiai perduotas, taip pat kokį sprendimą juo siekta paveikti.

    Savivaldybė pabrėžia, kad kyšis nėra išeitis net ir tada, kai situacija atrodo „smulki“ ar „kasdienė“. Tokie veiksmai ilgainiui silpnina pasitikėjimą institucijomis, iškreipia paslaugų teikimo principus ir didina teisinę riziką pačiam gyventojui.

    Kur pranešti apie korupciją?

    Pakruojo rajono savivaldybės administracija teigia netoleruojanti kyšininkavimo ir ragina apie kyšio reikalavimą, paėmimą ar susitarimą dėl kyšio paėmimo pranešti nedelsiant. Esant skubiai situacijai siūloma skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

    Taip pat raginama kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą telefonu 0 5 266 3333. Pranešant svarbu kuo tiksliau nurodyti aplinkybes: kada ir kur įvyko incidentas, kas dalyvavo, kokia nauda buvo siūloma ar reikalauta ir kokiu klausimu.