CP v2

Tag: Baudžiamasis procesas

  • Siaubinga 13 mėn. Isabellos mirtis JK: prokuratūra skelbia šokiruojančias detales

    Jungtinėje Karalystėje tęsiamas vienos labiausiai sukrėtusių pastarųjų mėnesių bylų nagrinėjimas. Warwick Karūnos teisme teisiami 13 mėnesių mergaitės Isabellos tėvai, o prokuratūra tvirtina, kad vaikas kelias savaites galėjo patirti smurtą, seksualinį išnaudojimą ir itin didelį nepriežiūros lygį.

    Sužalojimai kaupti savaitėmis

    Prokuratūros teigimu, mergaitės mirtis nebuvo vienas staigus tragiškas įvykis. Teisme pristatyta, kad nustatyta daugybė sužalojimų, tarp jų galvos trauma, kaukolės lūžis, kraujosruva, šonkaulių ir rankos lūžiai, mėlynės bei sunkūs veido nudegimai.

    Valstybinio kaltinimo versija grindžiama prielaida, kad dalis sužalojimų galėjo būti patirti per mažiausiai penkias savaites iki vaiko mirties. Tai, pasak prokuratūros, rodytų ne pavienį agresijos protrūkį, o pasikartojantį smurto modelį.

    Nepageidaujamas delsimas kviesti pagalbą

    Byloje minimas ir vaizdo įrašas, kurį, kaip teigiama, padarė mergaitės mama tuo metu, kai vaikas jau nerodė gyvybės ženklų. Prokuratūra akcentuoja, kad vietoje skubaus kreipimosi į pagalbos tarnybas pirmiausia esą buvo filmuojama kelias minutes.

    Teismui nurodyta, kad pagalbos numeriu buvo paskambinta tik gerokai vėliau, o įrašas vėliau buvo pašalintas. Prokuratūra tai vertina kaip reikšmingą aplinkybę, kurią prisiekusieji turės įvertinti kartu su visa įrodymų visuma.

    Ankstesnės šeimos aplinkybės ir kaltinimai

    Viešai skelbta, kad po gimimo Isabella kurį laiką augo globėjų šeimoje, o pas biologinius tėvus grįžo po kelių mėnesių. Teisme taip pat aptartos šeimos aplinkybės ir santykių dinamika, kuri, kaltinimo manymu, gali būti svarbi vertinant rizikos veiksnius.

    Tėvai kaltinimų nepripažįsta. Prokuratūra teigia, kad tiesioginė mirties priežastis galėjo būti sunkus galvos sužalojimas, susijęs su stipriu smūgiu ir galimu smarkiu kūdikio kratymu, tačiau galutiniai teismo vertinimai dar nepateikti.

    Procesas Warwick Karūnos teisme tęsiamas, o galutinis verdiktas šioje byloje kol kas nepaskelbtas. Teismas turės įvertinti medicininius duomenis, ekspertų išvadas, liudytojų parodymus ir visą įvykių chronologiją.

  • Nukentėjote nuo nusikaltimo? Štai kokią nemokamą pagalbą garantuoja įstatymas Lietuvoje

    Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims teikimą Lietuvoje reglamentuoja specialus įstatymas, kurį Seimas priėmė 2021 metais sausio 14 dieną. Jo esmė – užtikrinti, kad nukentėję žmonės gautų informaciją, konsultacijas ir paslaugas ne tik vykstant baudžiamajam procesui, bet ir iki jo, o prireikus – ir po jo.

    Įstatymas taikomas fiziniams asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos Europos Sąjungos teritorijoje, kai asmuo yra Lietuvoje ir jam reikia pagalbos. Taip pat jis aktualus ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta ne Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau baudžiamasis procesas vyksta Lietuvoje.

    Svarbi nuostata – pagalba teikiama visiems nukentėjusiems, jų neskirstant pagal nusikaltimų rūšis ar „sunkumą“. Praktikoje tai reiškia, kad teisę į pagalbą turi ir smurtinių, ir turtinių, ir kitų nusikalstamų veikų aukos, jei joms reikalinga informacija, emocinė parama ar nukreipimas į konkrečias paslaugas.

    Pagalba turi būti teikiama nemokamai ir nepriklausomai nuo to, ar nukentėjęs asmuo (ar jo teisėtas atstovas) jau kreipėsi į policiją, prokuratūrą ar kitą instituciją dėl nusikalstamos veikos. Tai ypač aktualu situacijose, kai žmogus dar tik svarsto apie kreipimąsi, bijo spaudimo, jaučia psichologinį šoką ar neturi aiškumo, ką daryti pirmiausia.

    Įstatyme akcentuojamas individualių poreikių vertinimas, nes nukentėjusiųjų situacijos skiriasi: vieniems svarbiausia greitai gauti aiškią informaciją apie savo teises, kitiems reikia emocinės paramos, pagalbos dėl saugumo, o kartais ir tarpininkavimo, kad būtų lengviau pasiekti reikiamas paslaugas.

    Teikiamos pagalbos tikslas – padėti žmogui susiorientuoti po nusikalstamos veikos, sumažinti patiriamą žalą ir užtikrinti, kad jis neliktų vienas su teisinėmis bei praktinėmis problemomis. Toks modelis atitinka Europos Sąjungos kryptį stiprinti nukentėjusiųjų teisių apsaugą ir užtikrinti, kad parama būtų prieinama kuo anksčiau, o ne tik tada, kai byla pasiekia teismą.

    Daugiau informacijos apie tai, kas turi teisę gauti pagalbą ir kokios organizacijos ją teikia, paprastai pateikiama oficialiuose institucijų informaciniuose leidiniuose ir atmintinėse nukentėjusiems. Jose aiškinama, kur kreiptis, kokia pagalba gali būti suteikta ir ko tikėtis skirtingais proceso etapais.

  • Nukentėjote nuo smurtinio nusikaltimo? Štai kada valstybė gali atlyginti žalą už kaltininką

    Nukentėję nuo smurtinių nusikaltimų žmonės Lietuvoje turi teisę siekti ne tik teisingumo baudžiamojoje byloje, bet ir žalos atlyginimo. Įstatymai numato galimybę atgauti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, o tam tikrais atvejais pagalbą gali suteikti ir valstybė.

    Praktikoje dažna problema ta, kad net ir teismui priteisus žalos atlyginimą, realiai jo iš kaltininko išieškoti nepavyksta. Būtent tokiose situacijose svarbu žinoti, kokios yra alternatyvos ir kur kreiptis, kad procesas neužsitęstų metų metus.

    Baudžiamajame procese nukentėjęs asmuo gali pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir arba neturtinės žalos atlyginimo. Tai leidžia teismo sprendimu įtvirtinti konkrečią priteisiamą sumą ir vėliau ją išieškoti įprasta tvarka.

    Jeigu teismas žalos atlyginimą priteisė, tačiau išieškojimas nepavyksta, tam tikromis sąlygomis galima kreiptis dėl kompensacijos iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo. Svarbu suprasti, kad kompensacija nėra skiriama automatiškai, kiekvienu atveju vertinama, ar tenkinamos įstatyme nustatytos sąlygos.

    Kur ir kaip teikti prašymą

    Dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo prašymai teikiami Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos ši tarnyba vykdo Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytojos funkcijas ir nagrinėja gyventojų prašymus.

    Prašymą galima pateikti keliais būdais: elektroniniu paštu, paštu arba atvykus į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teritorinius padalinius. Konsultacijoms taip pat naudojamas telefono ryšys, o pagrindinė nurodoma vieta Vilniuje yra Mindaugo gatvė.

    Terminai, kurių geriau nelaukti

    Paprastai prašymas dėl kompensacijos turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista žala, įsiteisėjimo. Tai reiškia, kad svarbu sekti ne bylos pradžios, o būtent įsiteisėjusio sprendimo datą.

    Jeigu terminas praleidžiamas dėl svarbių priežasčių, gali būti sprendžiamas jo atnaujinimo klausimas įstatyme nustatyta tvarka. Vis dėlto institucijos ragina nelaukti termino pabaigos, nes kuo anksčiau pradedamas procesas, tuo aiškesnės galimybės gauti sprendimą ir reikalingą pagalbą.

    Ar įmanoma gauti kompensaciją avansu?

    Įstatymai numato, kad tam tikrais atvejais kompensacija gali būti skiriama avansu dar nepasibaigus baudžiamajam procesui. Tai aktualu situacijose, kai nukentėjusiajam skubiai reikalingos lėšos, pavyzdžiui, gydymo, reabilitacijos ar kitoms su nusikaltimo padariniais susijusioms išlaidoms.

    Kiekvienu atveju vertinama, ar yra teisinis pagrindas avansui ir ar pateikti duomenys leidžia pagrįsti būtinybę. Dėl to rekomenduojama kuo anksčiau rinkti dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas ir žalą, bei konsultuotis dėl prašymo turinio.

    Jeigu kyla abejonių, ar kompensacija priklauso, vis tiek verta kreiptis ir pasiteirauti. Nukentėjusiajam nereikia pačiam galutinai įvertinti, ar atitinka visas sąlygas, institucijos gali paaiškinti, kokie dokumentai reikalingi ir kokie tolesni žingsniai tinkamiausi konkrečioje situacijoje.

  • Patyrėte smurtinį nusikaltimą? Štai kur ir kada kreiptis dėl kompensacijos bei teisinės pagalbos

    Patyrėte smurtinį nusikaltimą? Štai kur ir kada kreiptis dėl kompensacijos bei teisinės pagalbos

    Susidūrus su smurtiniu nusikaltimu, nukentėjusiajam ir jo artimiesiems dažnai vienu metu tenka spręsti sveikatos, saugumo, emocinės gerovės ir teisinius klausimus. Ypač sudėtinga, kai nukentėjęs asmuo yra nepilnametis, o sprendimus reikia priimti greitai ir aiškiai.

    Tokioje situacijoje svarbiausia žinoti, kad nukentėjęs asmuo turi įstatymu užtikrintas teises, įskaitant teisę į pagalbą ir teisę reikalauti atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Praktikoje didžiausi iššūkiai kyla dėl informacijos stokos, terminų ir dokumentų, kurių gali prireikti bendraujant su institucijomis.

    Kada galima reikalauti žalos atlyginimo?

    Jeigu patyrėte turtinę ar neturtinę žalą, baudžiamajame procese galite siekti, kad ji būtų atlyginta. Dažniausias kelias yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamojoje byloje, kuriuo prašoma atlyginti patirtas išlaidas ir moralinę žalą.

    Net jei nusikaltimą padaręs asmuo pripažįstamas kaltu, realus žalos išieškojimas ne visuomet būna įmanomas. Tokiais atvejais svarbu žinoti, kad tam tikromis sąlygomis žalą gali kompensuoti valstybė, tačiau ši kompensacija nėra automatinė ir kiekvienu atveju vertinama individualiai.

    Kada žalą gali kompensuoti valstybė?

    Jeigu teismas priteisė žalą, bet jos nepavyksta išieškoti iš už žalą atsakingo asmens, galima kreiptis dėl kompensavimo iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo. Sprendžiant dėl kompensacijos vertinama, ar atitinkate įstatyme nustatytus kriterijus ir ar pateikta pakankamai pagrindžiančių dokumentų.

    Kai kuriais atvejais gali būti svarstoma galimybė kompensaciją gauti avansu dar nepasibaigus baudžiamajam procesui. Tai aktualu situacijose, kai skubiai reikalingos lėšos gydymui, reabilitacijai ar kitoms su nusikaltimu susijusioms būtinoms išlaidoms.

    Kur kreiptis ir kokie terminai taikomi?

    Dėl kompensacijos kreipiamasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri nagrinėja prašymus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo. Prašymą galima pateikti nuotoliniu būdu arba kreipiantis į teritorinius padalinius, o prireikus pasikonsultuoti telefonu.

    Paprastai prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista žala, įsiteisėjimo. Jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jo atnaujinimo klausimas sprendžiamas įstatyme nustatyta tvarka, tačiau praktikoje rekomenduojama nelaukti termino pabaigos.

    Jeigu abejojate, ar jums priklauso kompensacija, verta kreiptis kuo anksčiau ir pasitikslinti. Nukentėjusiajam nereikia pačiam galutinai įvertinti, ar įvykdytos visos sąlygos, nes tai gali padaryti kompetentinga institucija, nurodydama, kokių veiksmų ir dokumentų konkrečiu atveju reikia.